Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. M. patikslintą ieškinį atsakovui T. U. dėl skolos, delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas su atsakovu 2023-07-22 sudarė Paskolos sutartį Nr. ROID031 (toliau – ir Sutartis1) ir 2023-09-11 Paskolos sutartį Nr. ROID032 (Sutartis2). Pagal Sutartį1 atsakovui buvo paskolinti 900 Eur, pagal Sutartį2 – taip pat 900 Eur. Pagal Sutartį1 atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovui 1 710 Eur sumą iki 2023-09-25 dienos imtinai (Sutarties1 1.3 punktas). Remiantis Sutarties1 sąlygomis, atsakovas įsipareigojo: mokėti 50 proc. dydžio palūkanas nuo pasiskolinimo dienos iki grąžinimo skolos (Sutarties1 2.1 punktas); sumokėti papildomai 360 Eur atlygį už paskolintus pinigus (Sutarties1 2.4 punktas); mokėti delspinigius po 50 Eur už uždelstą dieną (Sutarties1 5.2. punktas). Atsakovas sutiko su Sutarties1 3.3 punkto sąlyga, kad „Paskolos davėjo iš Paskolos gavėjo gaunamos sumos pagal šią Sutartį panaudojamos padengti sumas, mokėtinas pagal šią Sutartį, tokia seka: (a) palūkanas; (b) delspinigius, ir (c) Paskolą.“ Pagal Sutartį2 atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovui 1 890 Eur sumą iki 2023-09-25 dienos imtinai (Sutarties2 1.3 punktas). Taigi, atsakovas įsipareigojo ieškovui: mokėti 90 proc. dydžio palūkanas nuo pasiskolinimo dienos iki grąžinimo skolos (Sutarties2 2.1 punktas); sumokėti papildomai 180 Eur atlygį už paskolintus pinigus (Sutarties2 2.4 punktas); mokėti delspinigius po 50 Eur už uždelstą dieną (Sutarties2 5.2. punktas). Atsakovas sutiko su Sutarties2 3.3 punkto sąlyga, kad „Paskolos davėjo iš Paskolos gavėjo gaunamos sumos pagal šią Sutartį panaudojamos padengti sumas, mokėtinas pagal šią Sutartį, tokia seka: (a) palūkanas; (b) delspinigius, ir (c) Paskolą.“ Kadangi pagal sutartis sumos turėjo būti sumokėtos iki 2023-09-25, ieškovas nuo 2023-09-26 pradėjo skaičiuoti delspinigius, kurie iki pirmos įmokos iš atsakovo dienos (2024-01-10) pagal Sutartį1 sudarė 106 dienas, todėl delspinigiai sudarė 5 300 Eur, o pagal Sutartį2 delspinigiai 2024-01-10 dienai sudarė 5 300 Eur (106 dienos * 50 Eur). Ieškovas toliau skaičiavo delspinigius iki ieškinio pateikimo, neviršydamas 180 dienų termino. Dėl to bendra pagal abi sutartis delspinigių suma sudaro 18 000 Eur. Atsakovas Ieškovui: 2024-01-10 dieną pervedė 2 000 Eur sumą; 2024-01-11 dieną pervedė 1 000 Eur sumą; 2024-01-15 dieną pervedė 1000 Eur sumą; iš viso 4 000 Eur. Atsakovas, sumokėjęs 4 000 Eur sumą, padengė ieškovui dalį delspinigių, tačiau nesugrąžino pagrindinės paskolos dalies. Anot ieškovo, jis turi teisę užskaityti 4 000 Eur sumą palūkanoms ir delspinigiams dengti, todėl tai buvo padaryta. Atėmus iš 21 600 Eur (18 000 Eur + 3 600 Eur) dalinį atsiskaitymą (18 000 Eur – 4 000 Eur), likusią skolos sumą sudaro 17 600 Eur (18 000 Eur – 4 000 Eur + 3 600 Eur).

3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį byloje neteikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.

4. Byla išnagrinėta žodinio proceso tvarka 2024-09-23 parengiamajame teismo posėdyje ir 2024-11-06 teismo posėdyje. 2024-11-06 teismo posėdyje žodinius paaiškinimus teikė ieškovas ir jo atstovas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.870 straipsnyje pateikta paskolos sutarties samprata. Nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.

6. Nurodytas teisinis reglamentavimas nustato, kad paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-378/2022).

7. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

8. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

9. Byloje pateiktų įrodymų pagrindu nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas sudarė dvi paskolos sutartis: 2023-07-22 Paskolos sutartį Nr. ROID031 ir 2023-09-11 Paskolos sutartį Nr. ROID032. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad jis parengė šias sutartis.

10. Sutartimi1 susitarta, kad paskolos davėjas (ieškovas) suteikia Paskolos gavėjui (atsakovui) 900 Eur paskolą, o Paskolos gavėjas priima šią Paskolą ir įsipareigoja ją grąžinti Paskolos davėjui šioje Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (Sutarties1 1.1 punktas). 1.3 punkte šalys susitarė, kad paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti Paskolą Paskolos davėjui ir visą sumą: 1 710 Eur, sumokėti iki 2023-09-25. Taip pat Sutartyje buvo susitarta dėl palūkanų: paskolos gavėjas įsipareigojo už naudojimąsi gauta Paskola mokėti Paskolos davėjui 50 proc. dydžio viso laikotarpio palūkanas (Sutarties1 2.1 punktas); Paskolos gavėjas įsipareigojo sumokėti 360 Eur paskolos davėjui kaip atlygį už paskolą iki nustatytos paskolos grąžinimo datos – 2023-09-25 (Sutarties1 2.4 punktas). Kadangi 360 Eur įtraukti į Sutarties1 skyrių, kuris pavadintas „Palūkanos“, darytina išvada, kad ieškovas šią sumą taip pat laikė palūkanomis, kurios buvo numatytos už naudojimąsi 900 Eur suma fiksuota suma. Sutartyje1 numatyta, kad Palūkanos apskaičiuojamos ir mokamos su kiekvienu daliniu mokėjimu pagal Sutarties 1.3 punkte nurodytus Paskolos grąžinimo dalimis terminus, pradedant priskaičiuotas palūkanas prie grąžinamos paskolos dalies (2.2 punktas). Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo dienos (imtinai), kai Paskolos davėjas perveda Paskolos sumą (ar jos dalį) Paskolos gavėjui, iki dienos, kai visa suteikta Paskola yra grąžinama (2.3 punktas). Nors 2.2 punkte nurodoma apie paskolos grąžinimą dalimis, tačiau sisteminė Sutarties1 sąlygų analizė leidžia spręsti apie tai, kad atsakovas įsipareigojo tiek paskolą (900 Eur), tiek Sutartyje1 numatytas palūkanas – 810 Eur ( (900 Eur * 50 proc.) + 360 Eur), iš viso, jau minėtą, 1 710 Eur sumą sumokėti iki 2023-09-25.

11. Sutartimi2 susitarta, kad paskolos davėjas (ieškovas) suteikia Paskolos gavėjui (atsakovui) 900 Eur paskolą, o Paskolos gavėjas priima šią Paskolą ir įsipareigoja ją grąžinti Paskolos davėjui šioje Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (Sutarties2 1.1 punktas). 1.3 punkte šalys numatė, kad paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolą ir sumokėti visą sumą – 1 890 Eur, paskolos davėjui iki 2023-09-25. Taip pat Sutartyje2 buvo susitarta dėl palūkanų: paskolos gavėjas įsipareigojo už naudojimąsi gauta Paskola mokėti Paskolos davėjui 90 proc. dydžio viso laikotarpio palūkanas (Sutarties2 2.1 punktas); Paskolos gavėjas įsipareigojo sumokėti 180 Eur paskolos davėjui kaip atlygį už paskolą iki nustatytos paskolos grąžinimo datos – 2023-09-25 (Sutarties2 2.4 punktas). Kadangi 180 Eur įtraukti į Sutarties2 skyrių, kuris pavadintas „Palūkanos“, darytina išvada, kad ieškovas šią sumą taip pat laikė palūkanomis, kurios buvo numatytos už naudojimąsi 900 Eur suma fiksuotu dydžiu. Sutartyje2 numatyta, kad Palūkanos apskaičiuojamos ir mokamos su kiekvienu daliniu mokėjimu pagal Sutarties2 1.3 punkte nurodytus Paskolos grąžinimo dalimis terminus, pradedant priskaičiuotas palūkanas prie grąžinamos paskolos dalies (2.2 punktas). Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo dienos (imtinai), kai Paskolos davėjas perveda Paskolos sumą (ar jos dalį) Paskolos gavėjui, iki dienos, kai visa suteikta Paskola yra grąžinama (2.3 punktas). Nors 2.2 punkte nurodoma apie paskolos grąžinimą dalimis, tačiau sisteminė Sutarties2 sąlygų analizė leidžia spręsti apie tai, kad atsakovas įsipareigojo tiek paskolą (900 Eur), tiek Sutartyje2 numatytas palūkanas – 990 Eur ( (900 Eur * 90 proc.) + 180 Eur), iš viso, jau minėtą, 1 890 Eur sumą sumokėti iki 2023-09-25.

12. Byloje yra įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovas perdavė atsakovui paskolas pagal abi sutartis (2023-07-26 mokėjimo nurodymas Nr. 64329776, 2023-09-11 mokėjimo nurodymas Nr. 69417446). Byloje taip pat yra duomenys, įrodantys, kad atsakovas atliko tokius ieškovui mokėjimus po sutarčių sudarymo: 2024-01-10 1 000 Eur sumai; 2024-01-10 1 000 Eur sumai; 2024-01-15 1 000 Eur sumai; 2024-01-11 1 000 Eur sumai. Mokėjimų paskirtyje atsakovas nenurodė pagal kurią sutartį atlieka mokėjimus. Taigi, iki 2024-01-15 dienos atsakovas iš viso sumokėjo 4 000 Eur sumą.

13. Minėta 4 000 Eur suma ieškovas užskaitė apskaičiuotus delspinigius už vėlavimą sumokėti sutarčių 1.3 punkte nurodytas sumas nurodytais terminais.

14. Sutarčių 5.2 punkte šalys numatė, kad Paskolos gavėjui šioje Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais negrąžinus Paskolos davėjui Paskolos ar bet kurios jos dalies, Paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti Paskolos davėjui delspinigius, kiekvieną uždelstą dieną 50 Eur.

15. Ieškovas delspinigius atsakovui pradėjo skaičiuoti nuo 2023-09-26, t. y. nuo tos dienos, kai buvo praleistas terminas sumokėti sutartyse nurodyto dydžio sumas (paskolą ir palūkanas), iki pirmo atsakovo atlikto mokėjimo, t. y. 106 dienas. Delspinigių suma 2024-01-10 dienai apskaičiuota 5 300 Eur (106 * 50 Eur) dydžio. Ieškovas nurodo, kad buvo toliau skaičiuojami delspinigiai, todėl už 180 dienas atsakovui iš viso apskaičiavo 18 000 Eur delspinigių.

16. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad neprotingai didelės netesybos gali būti vertinamos kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jeigu jos reikštų lupikavimo įteisinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2011).

17. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių arba ikisutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Taip netesybų ir nuostolių santykis (kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų) aiškinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013). Netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo. Taigi, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; kt.).

18. Kasacinis teismas savo išaiškinimuose yra suformulavęs kriterijus, kuriais vadovaujantis sprendžiamas netesybų mažinimo klausimas. Vienas esminių kriterijų yra sutarties šalis siejantis teisinių santykių pobūdis. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad svarbu įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012).

19. Minėta, kad ieškovas už 180 dienas iš viso atsakovui apskaičiavo 18 000 Eur delspinigių, t. y. pagal kiekvieną sutartį po 9 000 Eur. Taigi, apskaičiuoti delspinigiai pagal abi sutartis penkis kartus viršija sumą, kurią įsipareigojo atsakovas sumokėti ieškovui pagal kiekvieną sutartį, ir dešimt kartų viršija paskolą. Ieškovas byloje neįrodinėjo, kad būtent tokio dydžio nuostolius jis patyrė dėl atsakovo vėlavimo sumokėti sutartyse numatytas sumas. Teismo vertinimu, tokio dydžio delspinigiai akivaizdžiai yra neproporcingi ir neužtikrina sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyros, sudaro sąlygas lupikavimui. Teismas, įvertinęs paskolintų sumų dydį, atlygio už naudojimąsi paskola dydį, tai, kad šalys yra fiziniai asmenys, taip pat tai, kad atsakovas yra ieškovui sumokėjęs 4 000 Eur sumą, t. y. daugiau nei buvo įsipareigojęs sumokėti pagal sutartis, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas už vėlavimą sumokėti sutartyse nustatyto dydžio sumas apskaičiuotus delspinigius sumažinti iki 200 Eur pagal kiekvieną sutartį. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad atsakovas 4 000 Eur suma padengė ne tik delspinigius (400 Eur), bet ir grąžino paskolas bei sumokėjo sutartyse numatytas palūkanas (1 710 Eur ir 1 890 Eur).

20. Atmetus ieškovo pagrindinius reikalavimus, atmetamas jo reikalavimas priteisti iš atsakovo procesines palūkanas.

21. Nurodytų motyvų pagrindu teismas konstatuoja, kad ieškovas nepagrįstai pareiškė atsakovui reikalavimus dėl paskolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo, nes atsakovui nepagrįstai buvo taikomos per didelės netesybos, atitinkamai, neteisingai buvo paskirstytos atsakovo sumokėtos sumos sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti. Dėl šios priežasties ieškovo ieškinys atmetamas, kaip nepagrįstas.

22. Atmetus ieškovo ieškinį, netenkinamas jo prašymas priteisti iš atsakovo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

23. Byloje patirta 23,42 Eur pašto siuntimo išlaidų. Atmetus ieškovo ieškinį, šios išlaidos priteisiamos valstybei iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 23,42 Eur (dvidešimt tris eurus ir 42 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo. Išaiškinti ieškovui, kad suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Įmokos kodas 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei, būtina nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.