- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-11
- Bylos Nr.
- e2A-1770-730/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Gailevičienė, Erinija Kazlauskienė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- BnP Finance
- Atsakovas
- J. P.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės BnP Finance, AB, apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės BnP Finance, AB, ieškinį atsakovui J. P. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš 600 EUR negrąžintos kredito dalies, 459,48 EUR kredito mokesčio (palūkanų), 2,12 EUR palūkanų kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 24 EUR žyminį mokestį ir 121,00 EUR išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė teismo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas be pateisinamos priežasties nepateiks atsiliepimo į ieškinį.Ieškinio pagrindu ieškovė nurodė aplinkybes, jog ieškovė ir atsakovas 2017-03-02 sudarė vartojimo kredito išdavimo sutartį Nr. s63mtxkp (toliau – Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 600 EUR vartojimo kreditas 36 mėn. terminui ir pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 459,48 EUR kredito mokestį iki 2020-03-02. Kadangi atsakovas nevykdo sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovė kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo ir prašė teismo priteisti iš atsakovo susidariusią skolą, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Skuodo rajono apylinkės teismas 2017-08-11 sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo J. P. 600 EUR negrąžinto kredito, 110,24 EUR kredito mokesčio (palūkanų), 2,12 EUR vėlavimo palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 712,36 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-07-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 97,15 EUR bylinėjimosi išlaidas ieškovei BnP Finance, AB. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas prievolę mokėti pagal sutartį pažeidė, todėl ieškinio reikalavimas dėl 600 EUR negrąžintos kredito dalies priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti kredito mokestį (palūkanas) pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šalys sutartimi susitarė, jog sutarties nutraukimas palūkanų skaičiavimo nesustabdo (8.6 punktas) ir kad palūkanos yra skaičiuojamos iki visiško skolos sumokėjimo dienos (6.1 punktas), todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo nutraukus sutartį priteisti ieškovei 41,6 procento dydžio metines palūkanas už naudojimąsi negrąžinto kredito suma nuo pradelstos mokėti sumos (600 EUR) iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Pagal kartu su ieškovės ieškiniu pateiktus rašytinius duomenis, atsakovas ieškovei nėra sumokėjęs nė vienos sutartyje numatytos įmokos. Taigi šiuo atveju palūkanos pinigine išraiška pagal sutartį skaičiuojamos nuo negrąžintos 600 EUR sumos ir per dieną sudaro 0,693 EUR (600 x 41,6 proc. / 360 d.), įvertinant tai, kad pagal sutartį (Sutarties 1.17 punktas) šalys susitarė, kad skaičiuojant palūkanas bus laikoma, kad metai turi 360 kalendorinių dienų, o mėnuo turi 30 kalendorinių dienų. Atsižvelgiant į tai, atsakovas nuo sutarties sudarymo dienos (2017-03-02) iki šio sprendimo priėmimo dienos (2017-08-11) – už 159 dienas – turėjo sumokėti 110,24 EUR kredito mokestį (palūkanas), kuris apskaičiuojamas taikant metinę 41,6 procento palūkanų normą. Teismo vertinimu, ieškovei nutraukus sutartį su atsakovu, nėra teisinio pagrindo šiuo teismo sprendimu priteisti ieškovei iš atsakovo kredito mokestį (palūkanas), apskaičiuotą už visą laikotarpį į ateitį iki sutarties pabaigos (2020-03-02), kai sutartis jau nutraukta ir galutinis atsakovo atsiskaitymo su ieškove terminas (naudojimosi ieškovės suteiktu kreditu laikotarpis) nėra žinomas, tačiau, kaip nustatyta iš šalių sutarties, ieškovė, vadovaudamasi Sutarties 6.1 punktu, turi teisę šias palūkanas skaičiuoti iki tos dienos, kol atsakovas visiškai atsiskaitys su ieškove. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės naudai priteistina 110,24 EUR suma iki šio sprendimo priėmimo dienos (2017-08-11) priskaičiuoto kredito mokesčio (palūkanų) (palūkanų už naudojimąsi suteiktu kreditu), tačiau tai neužkerta ieškovei kelio reikalauti iš atsakovo užmokesčio už naudojimąsi pasiskolinta ir negrąžinta pinigų suma iki visiško kredito grąžinimo dienos. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti vėlavimo palūkanas pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šalių sudarytos Sutarties 6.2 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal sutartį laiku, vartojimo kredito davėjas turi teisę taikyti 0,05 proc. dydžio netesybas nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną, tačiau ne daugiau kaip už 180 kalendorinių dienų. Ieškovės pateiktas vėlavimo palūkanų apskaičiavimas patvirtina, jog vėlavimo palūkanos skaičiuojamos po 0,01 procento už dieną ir neviršija Vartojimo kredito įstatyme numatyto netesybų dydžio bei galimo maksimalaus skaičiavimo laikotarpio, todėl ieškovės naudai iš atsakovo priteista 2,12 EUR vėlavimo palūkanų. Taip pat pirmosios instancijos teismas priteisė procesines palūkanas bei proporcingai patenkintai ieškinio daliai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2017-08-11 sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų bei dėl kredito mokesčio (mokėjimo palūkanų) priteisimo ir priteisti ieškovei 349,24 EUR mokėjimo palūkanų, visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: Aplinkybė, kad sutartis buvo nutraukta šaliai tinkamai nevykdant įsipareigojimų nesulaukus sutarties pasibaigimo termino, neduoda pagrindo mažinti sutartines palūkanas perskaičiuojant ir priteisiant jas tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo, kadangi paskoliniais pinigais šalis naudojasi iki šiol.Nors tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis ir atsakovas, kaip vartotojas, yra silpnesnioji sandorio šalis, tačiau minėta aplinkybė nėra pagrindas mažinti sutartyje numatytas palūkanas. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas turėtų būti tenkinamas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisiamos visos bylinėjimosi išlaidos – 145 EUR, t. y. 24 EUR žyminio mokesčio ir 121 EUR už procesinių dokumentų parengimą.Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka. Ginčas byloje kilo dėl sprendimo dalies, kuria patenkintas iš dalies ieškovės reikalavimas priteisti mokėjimo palūkanas (kredito mokestį), teisėtumo ir pagrįstumo.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2017-03-02 sudarė vartojimo kredito išdavimo sutartį Nr. s63mtxkp (toliau – Sutartis). Sutartimi ieškovė suteikė atsakovui 600 EUR vartojimo kreditą 36 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą Sutartyje nustatytame mokėjimo grafike nustatytais terminais ir tvarka mokėdamas nustatyto dydžio mėnesines įmokas iki 2020-03-02. Atsakovas taip pat įsipareigojo mokėti ieškovei nustatyto dydžio palūkanas už naudojimąsi suteiktu kreditu, vėlavimo palūkanas, kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kreditu po kredito grąžinimo termino pasibaigimo, bei kitus pagal Sutartį mokėtinus mokėjimus. Iš kartu su ieškiniu pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad, atsakovui laiku nevykdžius paimto kredito dalinių mokėjimų ir suėjus sutartyje nustatytiems terminams, ieškovė 2017-07-08 nutraukė su atsakovu sudarytą Sutartį. Skundžiamu sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino ieškovės reikalavimą dėl 459,48 EUR palūkanų priteisimo ir priteisė ieškovei 110,24 EUR palūkanų.Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad aplinkybė, kad sutartis buvo nutraukta šaliai tinkamai nevykdant įsipareigojimų nesulaukus sutarties pasibaigimo termino, neduoda pagrindo mažinti sutartines palūkanas perskaičiuojant ir priteisiant jas tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo, kadangi paskoliniais pinigais šalis naudojasi iki šiol. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Šioje byloje kilo ginčas dėl pelno (mokėjimo) palūkanų pritesimo. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).Ieškovės reikalavimas atsakovui dėl palūkanų sumokėjimo kilęs iš kreditavimo teisinių santykių. Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kreditavimo sutarties sampratą, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui pinigines lėšas, o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Kreditavimo santykiams taikomos paskolos teisinius santykius reglamentuojančios bendrosios normos, neprieštaraujančios kreditavimo sutarties esmei ir CK XLIII skyriaus II skirsnyje įtvirtintoms taisyklėms. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu.Šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 1.17 punkte nurodoma, kad palūkanos – metinių fiksuotųjų palūkanų (41.6 proc.), nustatytų vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, išraiška pinigais, kurias vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti vartojimo kredito davėjui už naudojimąsi vartojimo kredito suma. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui. Skaičiuojant palūkanas bus laikoma, kad metai turi 360 (tris šimtus šešiasdešimt) kalendorinių dienų, o mėnuo turi 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų. Sutarties 6.1 punkte šalys susitarė, jog vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką (konkreti pinigų suma, susidedanti iš gražinamos vartojimo kredito dalies ir apmokamos vartojimo kredito mokesčio dalies, Sutarties 1.14 punktas), specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties pasibaigimo dienos. Sutarties 8.6 punktu, be kita ko, šalys susitarė, jog iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo termino suėjimo vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kreditą, iki grąžinimo dienos priskaičiuotas sutartines palūkanas bei palūkanas už vėlavimą grąžinti vartojimo kreditą, jeigu tokių yra. Sutarties nutraukimas nesustabdo palūkanų skaičiavimo.Kaip matyti iš šalių pasirašytos Sutarties sąlygų, šalys susitarė, jog mokėjimo (pelno) palūkanos bus skaičiuojamos iki dienos, kada faktiškai atsakovas grąžins ieškovei visą kreditą, kredito sutarties nutraukimas nesustabdo palūkanų skaičiavimo, tokiu atveju palūkanos skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos kredito dalies mėnesinės įmokos iki visiško skolos sumokėjimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties pasibaigimo. Nustatyta, kad atsakovui kreditas buvo suteiktas trejiems metams iki 2020-03-20 (36 mėn.), taigi viso kredito mokesčio galėtų būti reikalaujama tuo atveju, jeigu kreditu būtų naudotasi visą Sutarties laikotarpį. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015), nesudaro pagrindo priteisti kredito mokestį už visą vartojimo kredito laikotarpį, kadangi minėtoje kasacinio teismo nutartyje spręstas ginčas kilo tik dėl pareigos mokėti pelno palūkanas po kredito sutarties nutraukimo. Todėl minėtas kasacinio teismo išaiškinimas reikšmingas šioje byloje tik tiek, kiek jis susijęs su pareigos mokėti pelno palūkanas išlikimu po kredito sutarties nutraukimo. Šioje byloje ginčo dėl to, jog atsakovas turi pareigą mokėti pelno palūkanas po kredito sutarties nutraukimo, nėra. Šiuo konkrečiu atveju Sutartis sudaryta 2017-03-02, tačiau nutraukta 2017-06-22 pranešimu (Sutarties nutraukimas įsigaliojo 2017-07-08), todėl vadovaujantis Sutarties 1.17, 6.1 punktais, nustatančiais, jog už naudojimąsi vartojimo kreditu vartojimo kredito gavėjas turi mokėti fiksuotas palūkanas iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui, ieškovė nepagrįstai prašo priteisti kredito mokesčio sumą už laikotarpį iki 2020-03-02 (vartojimo kredito sutarties termino pabaigos), kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu nėra žinoma tiksli kredito grąžinimo data. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tas faktas, jog ieškovė dėl skolos priteisimo kreipėsi į teismą su ieškiniu ir buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, patvirtina, kad atsakovas iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo naudojosi jam Sutarties pagrindu paskolintomis lėšomis ir už šį laikotarpį privalo sumokėti apskaičiuotą kredito mokestį (pelno palūkanas). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė mokestį iki sprendimo už akių priėmimo, t. y. nuo 2017-03-02 (vartojimo kredito sudarymo dienos) iki 2017-08-11 (pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo), nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka atsakovas kredito nepadengė. Teisėjų kolegijos vertinimu, kredito mokesčio priteisimas už būsimą laikotarpį iki pat kredito sutarties termino pasibaigimo – 2020-03-20 neatitiktų kredito mokesčio paskirties. Tuo atveju, jeigu atsakovas skolos bei kredito mokesčio nesumokėtų ir po sprendimo priėmimo, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl kredito mokesčio priteisimo už kitą laikotarpį. Nesant pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl kredito mokesčio (pelno palūkanų) priteisimo, nėra pagrindo pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi apeliacinio skundo argumentai dėl sprendimo už akių dalies dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo susiję iš esmės su reikalavimo dėl kredito mokesčio (pelno palūkanų) patenkinimu. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliacinio skundo teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, reglamentuojančias mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimą, todėl apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
palikti nepakeistą Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą už akių.