Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-424-631/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-06-28
Bylos Nr.: eI2-424-631/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-37364-2019-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Gitana Butrimaitė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės investicijos“
Atsakovas: S. M., R. V., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI2-424-631/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37364-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.5; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Gitana Butrimaitė,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės investicijos“ atstovui advokatui J. S., direktorius E. U.,

atsakovui S. M., atsakovo advokatei T. K.,atsakovui R. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu (naudojant Zoom programą) išnagrinėjo administracinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės investicijos“ prašymą atsakovams S. M., R. V., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys byloje valstybės įmonė registrų centras ir akcinė bendrovė SEB bankas, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sostinės investicijos“ su prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (galutinai patikslinusi prašymą 2023 m. sausio 25 d.), prašydama: 1) priteisti iš valstybės, S. M. ir R. V. solidariai 23 820 Eur žalos atlyginimo; 2) priteisti iš valstybės, S. M. ir R. V. solidariai 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš valstybės, S. M. ir R. V. solidariai išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

Paaiškina, jog 2022 m. gruodžio 22 d. įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiui Vilniaus apygardos teismui apeliacine tvarka išnagrinėjus baudžiamąją bylą Nr. 1A-568-957/202210 pagal nuteistųjų S. M. ir R. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. nuosprendžio, atsirado pagrindas pareiškėjai patikslinti prašymo priteisti žalos atlyginimą reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Nurodo, kad 2022 m. birželio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-122-1078/20221 atsakovai S. M. ir R. V. pripažinti kaltais, veikdami bendrai padarę LR baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 1981 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio l dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas t. y. nuteisti už netikrų ir suklastotų UAB „Sostinės investicijos“ dokumentų pagaminimą bei jų pateikimą VĮ „Registrų centras“ ir bankui ir už apgaule įgytą teisę disponuoti UAB „Sostinės investicijos“ didelės vertės turtu - 23 820 Eur piniginėmis lėšomis.

Ikiteisminio tyrimo ir teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad priklausomybę alkoholio vartojimui turintis ir į narkologinę įskaitą įrašytas S. M. 2016 m. gruodžio 12 d. atvykęs į Valstybinės įmonės Registrų centras Vilniaus filialą (arba toliau tekste - Juridinių asmenų registras/ JAR) pateikė vienintelį ir tik savo paties pasirašytą R. V. parengtą netikrą dokumentą - 2016 m. gruodžio 12 d. UAB „Sostinės investicijos“ Vienintelio akcininko sprendimą, kuriame S. M. buvo įrašytas kaip vienintelis UAB „Sostinės investicijos“ akcininkas ir, kad nuo 2016 m. gruodžio 12 d. E. U. yra atleidžiamas iš UAB „Sostinės investicijos“ direktoriaus pareigų, ir nuo šios datos nauju įmonės direktoriumi S. M. skiria patį save. Tuo pačiu S. M. JAR pateikė R. V. parengtas JAR formas: 2016 m. gruodžio 12 d. Prašymą įregistruoti juridinių asmenų, Vienasmenį valdymo organą ir Akcininko duomenų formą, kuriose S. M. buvo įrašytas kaip UAB „Sostinės investicijos“ įmonės direktorius. Formoje KD-1 buvo nurodyti nauji (netikri) UAB „Sostinės investicijos“ kontaktiniai duomenys. Juridinių asmenų registras, remdamasis tik šiuo 2016 m. gruodžio 12 d. UAB „Sostinės investicijos“ Vienintelio akcininko sprendimu, jau 2016 m. gruodžio 15 d. priėmė sprendimą S. M. įregistruoti UAB „Sostinės investicijos“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi; parengė elektroninį sertifikuotą išrašą (ESI) ir tą pačią dieną prieigos kodą išsiuntė Formoje KD-1 nurodytu telefonu trumpąją žinute ir el. paštu.

Teigia, jog VĮ „Registrų centras“ darbuotojų veiksmais buvo sudarytos sąlygos įvykdyti UAB „Sostinės investicijos“ priklausančių piniginių lėšų užgrobimą, o baudžiamojoje byloje UAB „Sostinės investicijos“ civilinis ieškinys nebuvo pareikštas, tačiau UAB „Sostinės investicijos“ dėl padarytos žalos atlyginimo 2019 m. spalio 7 d. pretenzija kreipėsi į VĮ „Registrų centras“. 2019 m. spalio 21 d. atsakymu VĮ „Registrų centras“ UAB „Sostinės investicijos“ pretenziją tenkinti atsisakė.

Laiko, kadangi įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra nustatyti ne tik atsakovų S. M., R. V., bet ir VĮ „Registrų centras“ darbuotojų neteisėti veiksmai, kuriais buvo sudarytos sąlygos įvykdyti nusikalstamas veikas ir S. M. bei R. V. yra nuteisti už UAB „Sostinės investicijos“ piniginių lėšų pasisavinimą, o UAB „Sostinės investicijos“ padaryta 23 820 Eur žala šio pareiškimo metu nėra atlyginta.

Nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs E. U. skundą atsakovui VĮ „Registrų centras“, dėl Juridinių asmenų registro 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimo įregistruoti pakeistus UAB „Sostinės investicijos“ duomenis 2019 m. vasario 6 d. sprendime konstatavo, kad Juridinių asmenų registras 2016 m. gruodžio 12 d. gavęs S. M. prašymą pakeisti UAB „Sostinės investicijos“ duomenis, turėjo pareigą tikrinti jam teikiamų duomenų tikrumą, o ne tik formų užpildymą ir formose nurodytų duomenų atitikimą prie jų pridėtiems dokumentams. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad prašant JAR pakeisti Bendrovės duomenis apie jos dalyvius (akcininkus), nebuvo patikrintas S. M. nurodytų duomenų tikrumas. Be to, teisėjų kolegija pabrėžė, kad JAR tvarkytojui nebuvo pateikti ir duomenys (informacija, dokumentai) dėl UAB akcininko, kai jis yra vienas asmuo, duomenų (šiuo atveju E. U.) išregistravimo, taip pat JAR nebuvo pateiktas pranešimas, jog visas UAB „Sostinės investicijos“ akcijas įsigijo vienas asmuo arba šios įmonės visų akcininkų savininkas perleido visas bendrovės akcijas kitam asmeniui. Vertina, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu Juridinių asmenų registro 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimo ir jo priėmimo aplinkybių neteisėtumo klausimas jau yra išspręstas ir su tuo susijusios teismo sprendimu nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę.

Laiko, jog įsiteisėjusiu sprendimu nustačius akivaizdžius JAR neteisėtus veiksmus netinkamai atlikus savo pareigas, kuriais iš esmės S. M. pateikus vienintelį ir tik jo paties pasirašytą dokumentą ir nepatikrinus bei neišanalizavus jo teikiamų duomenų tikrumo, negavus visų reikiamų ir papildomų duomenų, galų gale, neatlikus jokių, net elementarių veiksmų, kad įsitikinti tokį prašymą pateikiančio asmens veiksmų legalumu, 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu įregistravus šį asmenį vieninteliu įmonės akcininku ir savininku, jam buvo suteiktos neribotos galimybės disponuoti UAB „Sostinės investicijos“ ir jai priklausančiu turtu. Vertina, jog nors šie JAR neteisėti veiksmai nėra vienintelė žalos UAB „Sostinės investicijos“ atsiradimo priežastis, tačiau tuo atveju, jeigu JAR būtų tinkamai atlikęs aukščiau nurodytas pareigas, arba buvęs bent jau kiek apdairesnis ir ėmęsis elementarių tokiais atvejais priemonių, R. V. ir S. M. nebūtų turėję galimybės įvykdyti UAB „Sostinės investicijos“ priklausančių lėšų užgrobimo. Nors JAR neteisėtus ir aplaidžius veiksmus su UAB „Sostinės investicijos“ atsiradusia žala sieja netiesioginis priežastinis ryšys, veiksmai, kuriais jokių ypatingų pastangų neįdėję R. V. ir S. M. pasiekė, kad S. M. buvo įregistruotas pareiškėjo turto valdytoju, tuo naudojantis buvo padaryta žala, susiję apskritai su visos žalos, o ne tik su tam tikros jos dalies, atsiradimu.

Pažymi, jog pareiškėjos žalą, netekus turto (banko sąskaitoje buvusių lėšų), patvirtina 2022 m. birželio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-122-1078/2022 ir teismų nustatytos aplinkybės apie neteisėtus prisijungimus prie pareiškėjos sąskaitos, padarytus atsakovo S. M. pavedimus į savo asmeninę sąskaitą bei kiti rašytiniai įrodymai (el. b. kortelėj 2023 m. sausio 25 d. patikslintas prašymas reg. Nr. DOK-3611).

Šalies argumentai

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, su pareiškėjo patikslintu prašymu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog nagrinėjamu atveju VĮ „Registrų centras“ buvo pateiktas tinkamai užpildytas prašymas, vienasmenio valdymo organo duomenų forma JAR-VO-V, pareiškėjos 2016 m. gruodžio 12 d. vienintelio akcininko sprendimas, pagal kurį nutarta nuo 2016 m. gruodžio 12 d. atleisti iš užimamų pareigų pareiškėjos direktorių E. U. ir nuo 2016 m. gruodžio 12 d. įmonės direktoriumi paskirti S. M.. Tad, pasak atsakovės, buvo pateikti visi teisės aktuose nurodyti dokumentai bei tinkamai užpildyta forma, todėl abejoti pateikiamų dokumentų tikrumu nebuvo jokio pagrindo.

Teigia, jog registro duomenys gali būti keičiami duomenų ir dokumentų teikėjams nustatyta tvarka pateikus teisės aktų reikalavimus atitinkančius dokumentus ir teisės aktai nenumato jokių išimčių, leidžiančių registro tvarkytojui keisti juridinio asmens duomenis, nesant dokumentams ar pateikus kitus įstatyme nenumatytus dokumentus. Nurodo, jog viešojo administravimo subjektas neturi teisės savarankiškai spręsti apie kokių nors faktinių aplinkybių egzistavimą bei jas vertinti, nes jo pareiga – tik patikrinti, ar jam pateikti dokumentai atitinka įstatymų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, nebuvo jokio teisinio pagrindo atsisakyti registruoti pakeitimus. Tad laiko, jog Registro tvarkytojas tinkamai vykdė įstatyme numatytas pareigas, dėl ko, priimdamas sprendimą, pagal kurį buvo pakeisti pareiškėjos duomenys, neatliko neteisėtų veiksmų.

Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-306-643/2019 šalys buvo – E. U. (pareiškėjas) ir VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas (atsakovas). Nagrinėjamoje byloje dalyvauja kiti asmenys. Be to, išnagrinėtoje byloje nagrinėjimo dalykas buvo VĮ „Registrų centras“ 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimo teisėtumas, šioje byloje – žalos atlyginimo, atsiradusios dėl VĮ „Registrų centras“ priimto sprendimo, parengto pagal pateiktus neteisėtus dokumentus, klausimas.

Atstovė vertina, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-306-643/2019 šioje byloje neturi prejudicinės galios, nes iš esmės skiriasi byloje dalyvaujantys asmenys bei nagrinėjimo dalykas.

Mini, jog pagal teisės aktus, duomenų teikėju laikytinas juridinio asmens valdymo organas. Bendrovės vadovas turi pateikti įregistruoti viešajame registre pasikeitusius duomenis, turi būti vertinama kaip vadovo pareiga rūpinti tinkamu juridinio asmens dokumentų pateikimu / sutvarkymu, bet negalima daryti išvados, kad VĮ „Registrų centras“ turi atsisakyti priimti akcininko pateiktus dokumentus dėl juridinio asmens akcininko pasikeitimo, kai tuo tarpu aiškiai įtvirtinta, kad prašymus ir susijusius dokumentus teikia duomenų teikėjas, o juo gali būti juridinio asmens valdymo organas. Todėl laiko, jog nagrinėjamu atveju nėra priežastinio ryšio tarp valstybės veiksmų ir pareiškėjai kilusios žalos arba priežastinis ryšys pernelyg nutolęs nuo atsiradusios žalos, dėl to valstybės atsakomybė negalima.

Pažymi, jog pareiškėja vykdė ūkinę komercinę veiklą, dėl ko reikia nuolat atlikti bankinius pavedimus arba patikrinti gautus pinigų srautus, tačiau apie piniginių lėšų sumažėjimą buvo pastebėta tik 2017 m. sausio 3 d. Tad tuo atveju, jeigu pareiškėjos tuometinis faktinis vadovas ir / arba finansininkas būtų greičiau pastebėję pinigų įtartiną sumažėjimą, tikėtina, jog S. M. nebūtų galėjęs toliau vykdyti suplanuotų veiksmų. Daro išvadą, kad VĮ „Registrų centras“ darbuotojai pareigas vykdė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo vertinti, kad valstybė turi atlyginti žalą (ar jos dalį), patirtą dėl kito asmens teisei priešingų veiksmų.

Mano, jog sprendžiant dėl taikytinos pareiškėjai padarytos žalos atlyginimo prievolės rūšies svarbu tai, ar dėl žalos kilimo atsakingas vienas ar keli asmenys, ar galima nustatyti, kokia apimtimi kiekvienas iš asmenų prisidėjo prie kilusios žalos. Dalinė atsakomybė taikoma, jeigu žala padaryta kelių asmenų, bet nėra pagrindo spręsti dėl bendrais veiksmais padarytos žalos arba yra tam tikros veiksmų bendrumo aplinkybės, bet vieno iš asmenų vaidmuo juos padarant ar jo veiksmų dalis yra aiškiai apibrėžti, lemia tam tikrą žalos ar neigiamų padarinių dalį ar ta dalis yra nedidelė, kad solidariai žalos priteisimas neužtikrintų proporcingumo tarp neteisėtų veiksmų pobūdžio. Tad laiko, jog šiuo atveju turi būti taikoma dalinė atsakomybė, kadangi VĮ „Registrų centras“ darbuotojai neveikė kartu su S. M. ir jokių bendrų veiksmų neatliko. Priteisus žalą solidariai iš valstybės ir S. M., valstybei teiktų pernelyg didelė atsakomybės našta ir asmuo, kaltais, teisei priešingais veiksmai, išvengtų žalos atlyginimo.

2023 m. sausio 25 d. pateiktuose papildomuose paaiškinimuose nurodo, jog iš bylos faktinių aplinkybių mato, kad 23 820 Eur žala yra nusikaltimą padariusių S. M. ir R. V. veiksmų tiesioginė pasekmė, tad nėra priežastinio ryšio tarp valstybės veiksmų ir pareiškėjai kilusios žalos arba priežastinis ryšys pernelyg nutolęs nuo atsiradusios žalos, dėl to valstybės atsakomybė negalima. Mano, kad šiuo atveju atsakomybė už žalą tenka baudžiamojoje byloje kaltais pripažintiems S. M. ir R. V. (žala turi būti priteisiama tik iš jų).

Atsiliepimas

A. S. M., R. V. atsiliepimų į prašymą ir patikslintą prašymą nepateikė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ su pareiškėjo prašymu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad 2016 m. gruodžio 21 d. iš UAB „Sostinės investicijos“ banko sąskaitos, prisijungus elektroninio ryšio priemonėmis, buvo pervestas avansas E. U., nors, vadovaujantis banko darbuotojui pateiktu Juridinių asmenų registro išrašu, jis vadovu nebuvo jau nuo 2016 m. gruodžio 15 d., bei tą pačią dieną (2016 m. gruodžio 21 d.) banko padalinyje 8 000 eurų buvo išmokėti grynais kitam asmeniui – S. M., todėl daro išvadą, kad AB „SEB bankas“ darbuotojui turėjo kilti pagrįstų abejonių, kodėl tą pačią dieną tiek Juridinių asmenų registre neįregistruotas asmuo (buvęs vadovas E. U.), tiek Juridinių asmenų registre įregistruotas vadovas (S. M.) iš UAB „Sostinės investicijos“ banko sąskaitos pervedė, išsigrynino pinigines lėšas bei imtis atitinkamų priemonių šių abejonių pašalinimui. Nurodo, jog byloje nėra duomenų, kad banko darbuotojai 2016 m. gruodžio 21 d. (ar kitu laikotarpiu) būtų ėmęsi kokių nors veiksmų ir taip sustabdę būsimų piniginių lėšų pasisavinimą iš UAB „Sostinės investicijos“ banko sąskaitos, todėl mano, kad AB „SEB bankas“ nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, todėl pažeidė bendro rūpestingumo pareigą. VĮ „Registrų centras“ nuomone, AB „SEB bankas“ darbuotojų veiksmai ir jų įtaka atsiradusiems padariniams turėtų būti įvertinti kartu su kitų atsakovų veiksmais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „SEB bankas“ atsiliepimo į prašymą ar patikslintą prašymą nepateikė.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas ir direktorius palaikė patikslintame prašyme išdėstytus argumentus ir prašė patikslintą prašymą tenkinti. Pareiškėjos direktorius papildomai paaiškino, jog 2016 m. po Šv. Kalėdų atostogų jam paskambino buhalterė ir nurodė, jog negali prisijungti prie įmonės elektroninės bankininkystės. Tuomet direktoriui pradėjus aiškintis situaciją, jis suprato, jog buvo pakeistas įmonės direktorius. E. U. paprašius, bankas, kuriame buvo laikomos įmonės lėšos, užblokavo sąskaitą. Nurodo, jog pareiškėjos direktorius nuvyko į policiją, sekančią dieną į VĮ „Registrų centras“, kur tuometinis direktoriaus pavaduotojas paaiškino, jog tai ne pirmas toks atvejis, sukčiavimo atvejų pasitaiko, ir tada buvo imtasi jau visų veiksmų, kas detaliau nustatyta baudžiamojoje byloje.

Pareiškėjos advokatas paaiškino, jog finansinės operacijos buvo atliekamos nepilnas penkias dienas, į kurias įėjo kelios nedarbo dienos, tuo metu įmonė nedirbo ir niekas neprisijungė prie sąskaitos. Teigė, jog tuo metu nebuvo tokių informacinių priemonių, kokios yra dabar t. y. siunčiamos žinutės, jog yra daromi finansiniai veiksmai, todėl pareiškėja neturėjo galimybių iš karto sužinoti apie vykdomas finansines operacijas. Advokatas nurodė, jog S. M., kuris įrašytas į narkologinę įskaitą, atvyko į VĮ „Registrų centras“ ir pateikė vieno lapo prašymą, įrašė viešus duomenis, jog atleidžiamas įmonės direktorius ir naujuoju direktoriumi pasiskyrė save. Vienintelio šio dokumento pagrindu VĮ „Registrų centras“, net neišlaukęs numatyto būtino termino, išsiuntė el. sertifikatą, kuris yra raktas valdyti įmonę, tuomet S. M. nuvyko ir pasigamino antspaudą, vėliau į banką. Vertina, jog banko darbuotojai neturėjo jokių svertų sustabdyti nusikalstamą veiką, priešingai nei VĮ „Registrų centras“, taigi buvo sudaryta paslaugų sutartis ir išduotas generatorius. Advokatas pažymėjo, jog S. M. kelis kartus teistas ir turi priklausomybių, tačiau VĮ „Registrų centras“ darbuotojui nekilo įtarimų, taigi S. M. nepaklausė net kelių kontrolinių klausimų, kaip pvz., kodėl atliekami tam tikri pakeitimai, todėl VĮ „Registrų centras“ veiksmai laikytini aplaidžiais. Vertina, jog VĮ „Registrų centras“ galėjo užkardyti nusikalstamus atsakovų veiksmus, todėl laiko, jog šie veiksmai yra pakankami solidariai civilinei atsakomybei kilti.

A. S. M. su pareiškėjos prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsakovo advokatė papildomai nurodė, jog būtina atkreipti dėmesį į grąžintiną PVM sumą, mažinant priteistinos iš atsakovų žalos dydį. Teigia, jog R. V. vertėsi įmonių registravimo veikla, todėl S. M. net nekilo abejonių, jog tai jo įmonė, juolab S. M. buvo pasiūlytas atlygis, todėl taikyti solidarią atsakomybę, advokatės vertinimu, neproporcinga. Laiko, jog būtina įvertinti pačios pareiškėjos neatidumą, juolab, kokios finansinės naudos yra gauta dėl PVM grąžinimo.

Šalies argumentai

A. R. V. su pareiškėjos prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovų neteisėtais veiksmais pareiškėjai padarytos 23 820 Eur žalos atlyginimo.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjos vadovas E. U. UAB „Sostinės investicijos vadovu buvo nuo paskyrimo datos 2011-01-18, Juridinių asmenų registre registruotas vadovu nuo 2011-01-21.

Juridinių asmenų registro tvarkytojui (trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ Registrų centrui) 2016 m. gruodžio 12 d. buvo pateiktas S. M. 2016 m. gruodžio 12 d. prašymas (forma – JAR-1), vienintelio pareiškėjos akcininko duomenys (forma – JAR-AF), vienasmenio valdymo organo duomenys (forma – JAR-VO-V), kontaktiniai duomenys (forma – KD-1), UAB „Sostinės investicijos“ 2016 m. gruodžio 12 d. vienintelio akcininko sprendimas Juridinių asmenų registre įregistruoti vienintelio akcininko ir direktoriaus duomenų pakeitimus, įrašyti kontaktinius duomenis bei išduoti Juridinių asmenų registro elektroninį sertifikuotą išrašą (toliau – ir ESI).

Juridinių asmenų registro tvarkytojas, išnagrinėjęs S. M. pateiktus dokumentus, Juridinių asmenų registre 2016 m. gruodžio 15 d. įregistravo vienintelio akcininko ir direktoriaus (S. M.) duomenų pakeitimus, įrašė kontaktinius duomenis bei S. M. 2016 m. gruodžio 15 d. išdavė ESI.

Kaip buvo nustatyta išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, tokiu būdu neteisėtai tapęs pareiškėjos direktoriumi, R. V. nurodymu, S. M. 2016 m. gruodžio 21 d. nuvyko į AB „SEB bankas“, kur, neteisėtai, suklastodamas dokumentus, įgijo teisę disponuoti pareiškėjos piniginėmis lėšomis, esančiomis AB „SEB bankas“ sąskaitoje ir elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenimis bei kodų generatoriumi, t. y. įgijo svetimų mokėjimo priemonių ir jų naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti. Neteisėtai įgijęs šiuos duomenis bei neteisėtai juos panaudodamas, S. M. keliolika kartų prisijungė prie pareiškėjos banko sąskaitos ir dalimis užvaldė 23 820 Eur.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 29 d. nuosprendžiu konstatavo, kad „R. V. ir S. M., tęsdami nusikalstamą veiką, siekdami apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į svetimą turtą, veikdami kartu, R. V. davė nurodymus S. M., kuriuos realizuodamas pastarasis 2016 m. gruodžio 12 d. nuvyko į VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialą, esantį Lvovo g. 25, Vilniuje, kur S. M., melagingai prisistatydamas šios įmonės direktoriumi 2016 m. gruodžio 12 d„ 13 vai. 55 min., pateikė prašymą, kurio Nr. 13140946, dėl informacinių duomenų pakeitimo UAB „Sostinės investicijos“ bei šios bendrovės elektroninio sertifikuoto išrašo (ESI) išdavimo, kartu su pagamintais netikrais bei suklastotais tikrais - 2016 m. gruodžio 12 d. UAB „Sostinės investicijos“ vienintelio akcininko sprendimu, užpildytus 2016 m. gruodžio 12 d. formos JAR-1 blanką, „Vienasmenio valdymo organo“ formos JAR-VO-V blanką, „Akcininko“ formos JAR-AF blanką, formos „Kontaktiniai duomenys“ blanką VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo Užsakymų priėmimo ir dokumentų išdavimo skyriui, esančiam Lvovo g. 25, Vilniuje, taip panaudodamas suklastotus dokumentus, kurio darbuotojai, nesuvokdami nusikalstamų ketinimų bei būdami suklaidinti šiuose suklastotuose dokumentuose nurodytų duomenų, 2016 m. gruodžio 15 d. viešajame - Juridinių asmenų registre, įregistravo UAB „Sostinės investicijos“ vienintelio akcininko bei direktoriaus pakeitimą, ko pasėkoje S. M. buvo įregistruotas kaip UAB „Sostinės investicijos“ direktorius bei šios bendrovės vienintelis akcininkas, o 2016 m. gruodžio 15 d. S. M. buvo išduoti oficialūs dokumentai - UAB „Sostinės investicijos“ juridinių asmenų registro elektroninis sertifikuotas išrašas (JAR ESI) su prieigos raktu 71-2198282- 433919, ko pasėkoje buvo įgyta teisė disponuoti šios bendrovės turtu. Tokiu būdu R. V. ir S. M. savo naudai, apgaule teisiškai įtvirtindamas teisę disponuoti savo nuožiūra šios bendrovės turtu, įgijo turtinį teisę į didelės vertės - 79 915 eurų UAB „Sostinės investicijos“ turtą. Šiais savo veiksmais R. V. ir S. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje“.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 22 d., Vilniaus apygardos teismui apeliacine tvarka išnagrinėjus baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. M. ir R. V. apeliacinius skundus, ir iš esmės palikdamas galioti pirmos instancijos nuosprendžio išvadas (pakeisdamas tik kai kurias dalis dėl nusikalstamų veikų kvalifikacijos ir bausmių apibendrinimo) (baudžiamoji byla Nr. 1A-568-957/2022).

Pažymėtina, kad turtinės (kaip ir neturtinės) žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės (neturtinės) žalos atlyginimą nustato įstatymas. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis).

Valdžios institucija – tai bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos. Nors CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta speciali viešosios atsakomybės sistema, skirta atlyginti žalai, kurią asmuo patyrė būdamas administracinių teisinių santykių subjektu, ir nors ginčus, kylančius dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, pagal šį straipsnį sprendžia specializuoti administraciniai teismai, santykiai, susiję su tokios žalos atlyginimu, yra civiliniai teisiniai, o ne administraciniai teisiniai santykiai. Dėl to šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į bendrąsias civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 8, 2005, p. 338–359).

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala (taip pat ir neturtinė žala) turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Kita vertus, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2457/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011, p. 335–358; 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015; ir kt.).

Dėl VĮ „Registrų centras“ neteisėtų veiksmų.

Remiantis pareiškėjos pateiktais duomenimis, kuriuos taip pat patvirtina teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, 2019 m. vasario 6 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-306-643/2019 priimtu ir įsiteisėjusiu sprendimu buvo panaikintas VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimas Nr. VILIJ(12.5.20)-2192, kuriuo Juridinių asmenų registras buvo atsisakęs pakeisti 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu įregistruotus duomenis; 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimas įregistruoti JAR pakeistus UAB „Sostinės investicijos“ duomenis apie vienintelį akcininką ir direktorių, kurio pagrindu kaip vienintelis šios bendrovės akcininkas ir direktorius buvo įregistruotas S. M., panaikintas. Teismas sprendimu įpareigojo Registro tvarkytoją iš naujo teisės aktuose nustatyta tvarka išnagrinėti S. M. 2016 m. gruodžio 12 d. pateiktą prašymą.

Valstybės įmonė Registrų centras, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eI-306-643/2019, juridinių asmenų registre 2019 m. kovo 25 d. pakeitė UAB „Sostinės investicijos“ vienintelio akcininko ir direktoriaus duomenis.

Teismas, spręsdamas reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, turi visapusiškai ištirti ir įvertinti aplinkybes, kurios gali pagrįsti arba paneigti paminėtų sąlygų, būtinų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, buvimą arba nebuvimą, bei nurodyti konkrečius motyvus bei argumentus, kurių pagrindu padaro vienokią ar kitokią išvadą (žr. LVAT 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-1286/2006). Nesant vieno iš minėtų elementų, teisė į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą negalima (žr. LVAT 2012 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2960-12).

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr. 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.).

Kaip minėta, administracinėje byloje Nr. eI-306-643/2019 dėl 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimo įregistruoti Juridinių asmenų registre pakeistus UAB „Sostinės investicijos“ duomenis apie vienintelį akcininką ir direktorių, 2019 m. vasario 6 d. priimtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Šioje byloje teismas išaiškino, jog JAR tvarkytojas, 2016 m. gruodžio 12 d. gavęs S. M. prašymą pakeisti bendrovės duomenis, turėjo pareigą tikrinti jam teikiamų duomenų tikrumą, o ne tik formų užpildymą ir formose nurodytų duomenų atitikimą prie jų pridėtiems dokumentams. Konstatavo, kad prašant JAR pakeisti Bendrovės duomenis apie jos dalyvius (akcininkus), nebuvo patikrintas S. M. nurodytų duomenų tikrumas. JAR nebuvo pateikti dokumentai (pranešimas) apie bendrovės akcininko pasikeitimo pagrindą, nesant tikslių, aiškių ir neklaidinančių duomenų apie 2016 m. gruodžio 12 d. faktinį Bendrovės vadovą, JAR turėjo vadovautis Juridinių asmenų registro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-12 nutarimu Nr. 1407 (toliau – ir JAR nuostatai; redakcijos, galiojusi nuo 2016-01-01 iki 2017-10-18 (aktuali 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimo priėmimo metu) ir galiojusi nuo 2018-01-01 iki 2018-08-01 (aktuali 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo priėmimo metu)) (toliau – ir Nuostatos) 129.2 punktu ir Civilinio kodekso 2.68 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, kuri įgalina JAR tvarkytoją atsisakyti įregistruoti juridinio asmens duomenų pakeitimus kai pateikti registruoti duomenys ir dokumentai neatitinka vieni kitų, yra neaiškūs arba klaidinantys. Kita vertus, JAR tvarkytojas, nustatęs kliūtis įregistruoti pasikeitusius bendrovės duomenis, turėjo galimybę taikyti ir Nuostatų 129.1 punkte bei Juridinių asmenų registro tvarkymo taisyklėse, patvirtintose VĮ Registrų centro direktoriaus 2013 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. V-110 (toliau – ir Taisyklės, redakcija, galiojanti nuo 2014 m. kovo 28 d.) 35 punkte įtvirtintą trūkumų šalinimo institutą.

Teismas administracinėje byloje Nr. eI-306-643/2019 vertino, jog VĮ „Registrų centras“ netinkamai atlikus pareigą išanalizuoti pateiktų duomenų (dokumentų) turinį ir formalią jų išraišką, palyginti juos atitikimo tarpusavyje bei JAR esantiems dokumentams ir duomenims aspektais, bei įvertinti juos patikimumo bei išsamumo aspektais, buvo padaryti akivaizdūs procedūriniai pažeidimai, kurie galimai nulėmė neteisėto sprendimo priėmimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Taigi, atsižvelgiant į teismų praktiką bei Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-306-643/2019 išvadas, darytina išvada, jog VĮ „Registrų centras“ neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis) pasireiškė aplaidžiu bei paviršutinišku veikimu aplaidžiai bei paviršutiniškai, netinkamai atlikus pareigą išanalizuoti pateiktų duomenų turinį ir formalią jų išraišką, palyginti juos atitikimo tarpusavyje bei JAR esantiems dokumentams ir duomenims aspektais bei įvertinti juos patikimumo bei išsamumo aspektais.

Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo, reglamentuojančio asignavimų žalai, atsiradusiais dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginti naudojimą bei atstovavimą valstybei, 51straipsnio 1 dalis numato, kad valstybei teisme, arbitraže atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga), įstatymų nustatytais atvejais – kita institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisme, arbitraže atstovauja jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga). Atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei teismuose taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.22.7 papunktyje nurodyta, kad bylose dėl žalos, padarytos neteisėtais Juridinių asmenų registro tvarkytojo veiksmais, atlyginimo valstybei teisme atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

Dėl priežastinio ryšio.

CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas, vertindamas aplinkybių ir priežasčių visumą, turi nustatyti pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį, t. y. nustatyti, kad pažeidėjo elgesys buvo pakankama priežastis žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 539/2012).

Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, taikant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingų padarinių būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-556/2005; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, taigi padaryta žala nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėtų veiksmų, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).

Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, kylančios valstybės ir savivaldybės atsakomybės atveju valstybės ir savivaldybės atsakomybės dydis (laipsnis) gali būti mažinamas atsižvelgiant į paties nukentėjusio asmens veiksmus, kuriais jis galbūt padėjo žalai atsirasti ar jai padidėti. Jei nukentėjusysis savo veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo ar padidėjimo, bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgęs į tokių veiksmų pobūdį ir dėl to kilusias pasekmes, turi nustatyti, ar priteistinas visas žalos atlyginimas ar jis mažintinas.

Sprendžiant valstybės ir savivaldybės deliktinės atsakomybės klausimą, teismo teisė sumažinti prašomos priteisti žalos dydį, įgyvendinama laikantis bendrųjų teisės principų ir Civilinio kodekso 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatų. Šioje normoje yra reglamentuojami nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens mišrios kaltės teisiniai padariniai deliktinės civilinės atsakomybės atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018).

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamojoje byloje teismo nustatytų kaltų dėl atsiradusios 23 820 Eur žalos pareiškėjai atlyginimo asmenų atsakomybė yra dalinė. Atitinkamai, dėl VĮ „Registrų centras“ kaltės dėl 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimo įregistruoti Juridinių asmenų registre pakeistus UAB „Sostinės investicijos“ duomenis apie vienintelį akcininką ir direktorių, atsakomybės laipsnis sudaro 20 procentų. Teismas įvertina tai, kad būtent dėl netinkamai, nerūpestingai organizuoto JAR tvarkytojo darbuotojų darbo, neatidaus pateiktų duomenų vertinimo (kas nustatyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais administracinėje byloje), baudžiamojoje byloje kaltais dėl lėšų užgrobimo pripažinti asmenys turėjo galimybę prisijungti prie elektroninės sistemos prieigų prie pareiškėjos sąskaitos banke, ko rezultate buvo sudarytos galimybės pasisavinti pareiškėjos pinigines lėšas.

Taigi, kaltais asmenimis dėl pareiškėjos patirtos turtinės žalos pripažintini S. M., kurio atsakomybės laipsnis sudaro 40 procentų, R. V., kurio atsakomybės laipsnis sudaro taip pat 40 procentų ir valstybės įmonė „Registrų centras“, kurios atsakomybės laipsnis sudaro 20 procentų.

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, anksčiau minėtu teisiniu reglamentavimu, pripažinus VĮ „Registrų centras“ neteisėtus veiksmus, žalos atlyginimas priteisiamas iš Lietuvos valstybės atstovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Atsižvelgus į nustatytą kaltų asmenų atsakomybės laipsnį, atitinkamomis nustatytomis proporcijomis paskirstoma ir žalos atlyginimo našta (9 528 + 9 528 + 4 764 eurų).

D. S. M. ir R. V. civilinės atsakomybės.

Solidarioji civilinė atsakomybė atsiranda iš įstatymo arba prievolės dalykui esant nedaliam (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal bendrą civilinės atsakomybės taisyklę skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė (CK 6.5 straipsnis), bet deliktinės atsakomybės atveju nustatytos išimtys: CK 6.6 straipsnio 3 dalis bei CK 6.279 straipsnio 1 dalis įtvirtina solidariosios skolininkų pareigos prezumpciją, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Toks reguliavimas užtikrina nukentėjusio asmens intereso veiksmingai įgyvendinti teisę į žalos atlyginimą apsaugą. Atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą asmuo turi teisę iš bendraskolių reikalauti žalos atlyginimo dalies, proporcingos kiekvieno jų kaltei, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato ką kita (CK 6.279 straipsnio 2 dalis).

CK 6.6 straipsnio 3 dalies ir 6.279 straipsnio 1 dalies normos gali būti taikomos, t. y. atsakomybė yra solidarioji, kai ne vienam asmeniui yra priskirtina visa žala arba aiški jos dalis, o priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra vienodas. Bendrininkaujant nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas solidariai priteisiamas iš visų nuteistųjų, dėl kurių bendrų neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė žalą. Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). CK 6.279 straipsnio 4 dalyje nustatyta to paties straipsnio 1 dalies išimtinė taisyklė, reglamentuojanti atvejus, kai keli asmenys atliko atskirus, o ne bendrus veiksmus.

Kaip jau minėta S. M. ir R. V. veikė kartu, R. V. davė nurodymus S. M., kuriuos realizuodamas pastarasis 2016 m. gruodžio 12 d., nuvyko į VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialą. S. M., melagingai prisistatydamas šios įmonės direktoriumi 2016 m. gruodžio 12 d. pateikė prašymą dėl informacinių duomenų pakeitimo UAB „Sostinės investicijos“ bei šios bendrovės elektroninio sertifikuoto išrašo (ESI) išdavimo, kartu su pagamintais netikrais bei suklastotais tikrais – 2016 m. gruodžio 12 d. UAB „Sostinės investicijos“ vienintelio akcininko sprendimu, užpildytus 2016 m. gruodžio 12 d. formos JAR-1 blanką, „Vienasmenio valdymo organo“ formos JAR-VO-V blanką, „Akcininko“ formos JAR-AF blanką, formos „Kontaktiniai duomenys“ blanką VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo Užsakymų priėmimo ir dokumentų išdavimo skyriui, taip panaudodamas suklastotus dokumentus, kurio darbuotojai, nesuvokdami nusikalstamų ketinimų bei būdami suklaidinti šiuose suklastotuose dokumentuose nurodytų duomenų, 2016 m. gruodžio 15 d. viešajame – Juridinių asmenų registre, įregistravo UAB „Sostinės investicijos“ vienintelio akcininko bei direktoriaus pakeitimą, ko pasėkoje S. M. buvo įregistruotas kaip UAB „Sostinės investicijos“ direktorius bei šios bendrovės vienintelis akcininkas, o 2016 m. gruodžio 15 d. S. M. buvo išduoti oficialūs dokumentai – UAB „Sostinės investicijos“ juridinių asmenų registro elektroninis sertifikuotas išrašas (JAR ESI) su prieigos raktu, dėl ko buvo įgyta teisė disponuoti šios bendrovės turtu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 22 d., Vilniaus apygardos teismui apeliacine tvarka išnagrinėjus baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. M. ir R. V. apeliacinius skundus.

Pažymėtina, jog prievolės solidarumas ir dalumas siejamas su priežastiniu ryšiu tarp veiksmų ir atsiradusios žalos. Tokiais atvejais asmuo ar asmenys, siekiantys išvengti civilinės atsakomybės, privalo įrodyti, kad nėra priežastinio ryšio tarp jų veiksmų ir atsiradusios žalos, o toks ryšys sieja žalą ir kito asmens veiksmus.

Kaip jau buvo minėta, šiuo atveju taikytina civilinės atsakomybės rūšis yra dalinė, taigi, VĮ Registrų centro veiksmais dėl 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimo įregistruoti Juridinių asmenų registre pakeistus UAB „Sostinės investicijos“ duomenis apie vienintelį akcininką ir direktorių yra nustatytas 20 procentų atsakomybės laipsnis. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, jog atsakomybė už žalą didesne apimtimi tenka baudžiamojoje byloje kaltais pripažintiems S. M. ir R. V., nes būtent šie asmenys, panaudodami suklastotus dokumentus bei siekdami suklaidinti VĮ „Registrų centras“ darbuotojus, įgijo teisę disponuoti pareiškėjos turtu ir pasisavino jos sąskaitoje buvusias pinigines lėšas, todėl darytina išvada, jog žala iš šių atsakovų turi būti priteisiama, paskirstant S. M. ir R. V. atsakomybės laipsnį lygiomis dalimis po 40 procentų.

Dėl žalos.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Laikytina, jog pareiškėjos žalos dydis ir pagrįstumas, netekus turto, banko sąskaitoje buvusių piniginių lėšų, patvirtintas 2022 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-568-957/2022.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo S. M. advokatės argumentus dėl abejonių, jog pareiškėja teisėtai disponavo šiomis lėšomis ir dėl (ne)sumokėtų pridėtinės vertės mokesčių, kadangi šie klausimai išeina už ginčo garinėjimo ribų. Bendrovės, kaip juridinio asmens, mokesčių sumokėjimo klausimai yra valstybinės mokesčių inspekcijos kompetencija. Teismas neturi pagrindo abejoti įsiteisėjusiais teismo sprendimais (nuosprendžiais) pripažintų aplinkybių dėl piniginių lėšų priklausomybės pareiškėjai.

Dėl metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.

Pažymėtina, jog esant deliktinei civilinei atsakomybei jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kompensacinių arba, kitaip tariant, procesinių palūkanų klausimą reguliuoja ir CK 6.210 straipsnis, kuriame nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. To paties straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog kuomet abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Atsižvelgiant į išdėstytą, patenkinus pareiškėjos reikalavimą dėl žalos atlyginimo, taip pat atsižvelgiant į tai, jog byloje atsakovais patraukti asmenys nėra privatūs juridiniai asmenys, taikoma 5 procentų dydžio metinių palūkanų norma. Šiuo atveju, pareiškėjai iš atsakovų S. M., R. V. ir Teisingumo ministerijos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (23 820 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis), atitinkamai, proporcingai pagal priteistas nuo kiekvieno iš atsakovų žalos atlyginimo sumas.

Teismas detaliau nenagrinėja atsakovo S. M., jo atstovės argumentų dėl jau išieškotų iš S. M. sumų vykdant teismo nuosprendį, kadangi pareiškėjos atstovai patvirtino, jog jokių sumų iš baudžiamojoje byloje kaltais pripažintų ir nuteistų S. M. ir R. V. nėra gavę, o iš S. M. išieškomos sumos yra į valstybės biudžetą. Be kita ko, proceso dalyviai savo procesiniuose dokumentuose išdėstė ir posėdžio metu išsakė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytų išvadų, todėl dėl jų teismas nepasisako ir jų atskirai nevertina. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pareiškėja prašo jos naudai priteisti 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog proceso šalis, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). 2022 metų IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 1900,3 Eur.

P. R. 8.2 punktą, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį nustatytas koeficientas – 2,5 t. y. (2,5 x 1900,3). Teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nurodoma pareiškėjos prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose numatytų maksimaliai galimų priteisti sumų dydžių, todėl priteistina visa apimtimi iš atsakovų, proporcingai byloje nustatytam jų atsakomybės laipsniui, t. y. po 40 procentų iš S. M. ir R. V. ir 20 procentų iš Teisingumo ministerijos.

Pagal 2021 m. kovo 25 d. nutartį byloje, administracinės bylos medžiagos dalis – 2021 m. kovo 12 d. pareiškėjos atstovo pateiktas kaltinamasis aktas Nr. 01-1-01606-17 yra pripažintas nevieša bylos medžiaga, neleista su ja susipažinti ir jos kopijuoti kitiems asmenims, išskyrus pareiškėją ir jos atstovus ir atsakovą S. M.. Atitinkamai, šalims neišreiškus kitos pozicijos dėl bylos medžiagos viešumo, teismas sprendžia, jog išnagrinėjus bylą, bylos medžiagos dalis - kaltinamasis aktą Nr. 01-1-01606-17, laikytinas popieriniame bylos priede, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ jį žymint neviešumo žyma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsniu, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132-133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės investicijos“ skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 9 528 Eur žalos atlyginimo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės investicijos“ naudai.

Priteisti iš R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 9 528 Eur žalos atlyginimo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės investicijos“ naudai.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 4 764 Eur žalos atlyginimo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės investicijos“, j. a. k. 302585541, naudai.

Priteisti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės investicijos“, j. a. k. 302585541, naudai iš S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo 9 528 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 12 d.), iki visiško sprendimo įvykdymo.

Priteisti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės investicijos“, j. a. k. 302585541, naudai iš R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo 9 528 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 12 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo.

Priteisti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės investicijos“, j. a. k. 302585541, naudai iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo 4 764 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 12 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės investicijos“, j. a. k. 302585541, 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų: iš atsakovų S. M. ir R. V. po 484 Eur, iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos – 242 Eur.

Administracinės bylos medžiagos dalį – kaltinamąjį aktą Nr. 01-1-01606-17 (popierinis priedas DOK-5321) laikyti nevieša bylos medžiaga, neleidžiant su ja susipažinti ir jos kopijuoti kitiems asmenims, išskyrus pareiškėją ir jos atstovus ir atsakovą S. M..

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą

Teisėja Gitana Butrimaitė