Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos parkai“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0011/24/00197 (toliau – ir vykdomoji byla) iki skundo dėl antstolės Irenos Beliačic (toliau – ir antstolė) veiksmų (toliau – ir skundas, skundas dėl antstolės veiksmų) galutinio išnagrinėjimo.

2. Pareiškėja paaiškino, kad mano, jog vykdomoji byla buvo pradėta neteisėtai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 650 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta, kad vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti gali pateikti išieškotojas ar jo atstovas, vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija ar pareigūnas. Pažymėjo, kad padavė skundą dėl antstolės veiksmų. Iki tol, kol bus priimtas sprendimas dėl pateikto skundo, siekiant apsaugoti jos interesus, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad suėjus raginame įtvirtintam 10 darbo dienų terminui ir antstolei pradėjus priverstinį vykdymo (išieškojimo) procesą dėl lėšų nurašymo, banko sąskaitų ir kito turo arešto, ji susidurtų su nepakeliama finansine našta. Tai sąlygotų finansinių įsipareigojimų nevykdymą tretiesiems asmenims (tiekėjams, kreditoriams) ir jos darbuotojams. Paaiškino, kad valdo du viešbučius (Green Vilnius Hotel ir Green Park Hotel Klaipeda), todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius vykdymo veiksmų, būtų sutrikdyta normali viešbučio veikla. Negalėdama atsiskaityti su tiekėjais, negalėtų užtikrinti tinkamo paslaugų teikimo, vykdyti iš anksto prisiimtų įsipareigojimų. Akcentavo, kad nesustabdžius priverstinio vykdymo veiksmų, nukentės daugelį metų kurtas prestižas ir reputacija (neatsiskaitymas su tiekėjais, kitų įsipareigojimų nevykdymas), kurių atkūrimas, grąžinimas į status quo gali būti neįmanomas. Papildomai pažymėjo, kad vykdomoji byla buvo pradėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-2298-967/2023 pagrindu. Ji nebuvo informuota nei apie pateiktą ieškinį, nei apie bylą, jai nebuvo įteiktas sprendimas už akių. Taigi, vykdomoji byla jai yra netikėta. Netikėtumo faktorius ir didelė išieškoma suma neabejotinai sukels neigiamas pasekmes jos interesams. Pažymėjo, kad susipažino su civilinės bylos medžiaga ir yra pradėjusi rengti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Taigi, šiuo atveju CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas iš esmės nebus pažeistas ir bus išlaikyta pusiausvyra tarp visų šalių interesų. Juo labiau, kad tokio pobūdžio bylų nagrinėjimas netrunka ilgai, todėl vykdymo veiksmai būtų sustabdyti tik trumpam laikui.

6. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. nutartį bei išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje iki skundo dėl antstolės veiksmų galutinio išnagrinėjimo.

7. Pareiškėja atskirajame skunde nurodė, kad pagal CPK 651 straipsnio nuostatas, antstolis, priimdamas vykdymui vykdomąjį dokumentą, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių šį dokumentą priimti. Sprendžiant klausimą, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą, antstolis patikrina aplinkybes, nurodytas CPK 651 straipsnio 2 dalyje, t. y.: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją, intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis), todėl antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 40/2010). Išieškojimo interesą turinčio subjekto vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti nereiškia, kad šis dokumentas besąlygiškai turi būti vykdomas. Antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo, tačiau, pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą – patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų, nes pirminius vykdomuosius veiksmus antstolis atlieka vėlesnėje stadijoje – jau priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 654 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikyti asmenį suinteresuotu asmeniu vykdymo procese CPK 633 straipsnio 2 dalies prasme ar ne, kiekvienu konkrečiu atveju turi spręsti sprendimą vykdantis antstolis, įvertindamas tokiam asmeniui vykdymo veiksmais sukeliamas pasekmes; iš dalies tai priklauso ir nuo byloje spręstų reikalavimų – jei teismo sprendimu nuspręsta dėl asmens teisių ar pareigų, tai ir tokio sprendimo vykdymas (atskiri vykdymo veiksmai) dažniausiai turės įtakos tokio asmens materialiosioms teisėms; dėl to suinteresuotas asmuo vykdymo procese nustatomas kiekvieną kartą individualiai, įvertinus, kokią įtaką asmens teisėms ir pareigoms turės konkretaus vykdomojo dokumento vykdymas. Todėl suinteresuoto asmens teisių turinys yra siauresnis nei išieškotojo ir skolininko, nes jis yra daugiau vykdymo proceso aktyvus stebėtojas nei realiai jame tam tikrus veiksmus galintis atlikti asmuo. Atsižvelgiant į suinteresuoto asmens statusą, pavyzdžiui, jis neturi teisės dalyvauti atliekant priverstinio vykdymo veiksmus, atsisakyti išieškojimo, sudaryti taikos sutartis, reikšti prašymus ar nušalinimus, ginčyti turto priklausomybę ir jo įkainojimą, tačiau kitos teisės, kurias turi tiek išieškotojas, tiek skolininkas, tokios kaip teisė susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, gauti pažymas apie vykdymo eigą, apskųsti antstolio veiksmus, turi būti suteiktos ir suinteresuotam asmeniui vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-313/2021). Mano, kad remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, gali konstatuoti, jog antstolė, priėmusi vykdyti BUAB „Stilus S“ pateiktą vykdomąjį dokumentą, nesilaikė CPK 650-651 straipsniuose nustatytos tvarkos. Atkreipė dėmesį į tai, kad BUAB „Stilus S“ šiuo atveju negali veikti vykdymo procese išieškotojo vardu, kadangi iš netiesioginio ieškinio instituto neatsiranda teisė atstovauti visame procese, t. y. neatsiranda teisė atstovauti vykdymo procese. Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šiuo atveju BUAB „Stilus S“ galima laikyti suinteresuotu asmeniu vykdymo procese CPK 633 straipsnio 2 dalies prasme, tačiau ji neturi teisės dalyvauti atliekant priverstinio vykdymo veiksmus, atsisakyti išieškojimo, sudaryti taikos sutartis, reikšti prašymus ar nušalinimus, ginčyti turto priklausomybę ir jo įkainojimą. Iš to seka, kad antstolė, nustačiusi, kad vykdomąjį raštą pateikė ne CPK 650 straipsnyje nurodytas asmuo, patvarkymu turėjo atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį raštą ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui BUAB „Stilus S“, nurodydama grąžinimo priežastis, tačiau antstolė šių veiksmų neatliko, tuo pažeisdama CPK 650-651 straipsnius.

8. Nurodė, kad pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – preliminari priemonė, kuria yra siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Iš pateiktos CPK nuostatos matyti, kad yra numatytos dvi sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui: pareiškėjas/ieškovas turi tikėtinai (prima facie) pagrįsti savo reikalavimą; netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi tikrinti, ar yra minėtos dvi sąlygos. Nesant nors vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-613-464/2019). Tai, kad pateikę skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuoti asmenys gali teismo prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, galiosiančias iki nutarties teisme priėmimo (įsigaliojimo), patvirtinta ir teismų praktikoje. Šiuo siekiama apsaugoti ne tik pareiškėjo, pateikiančio skundą dėl antstolio veiksmų, interesus, bet ir kitų asmenų interesus. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte, kaip viena iš galimų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – gali būti taikoma tik tuomet, jeigu teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumą. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, vykdymo veiksmų nesustabdžius galinčios atsirasti žalos dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis (Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-781- 1043/2023). CPK 624 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Tai yra, taikomos CPK 624 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos priverstinio vykdymo priemonės. Nurodė, kad suėjus raginame įtvirtintam 10 darbo dienų terminui ir antstolei pradėjus priverstinį vykdymo (išieškojimo) procesą dėl lėšų nurašymo, banko sąskaitų ir kito turo arešto, ji susidurtų su nepakeliama finansine našta. Tai sąlygotų finansinių įsipareigojimų nevykdymą tretiesiems asmenims (tiekėjams, kreditoriams) ir jos darbuotojams. Paaiškino, kad valdo du viešbučius (Green Vilnius Hotel ir Green Park Hotel Klaipeda), todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius vykdymo veiksmų, būtų sutrikdyta normali viešbučio veikla. Negalėdama atsiskaityti su tiekėjais, negalėtų užtikrinti tinkamo paslaugų teikimo, vykdyti iš anksto prisiimtų įsipareigojimų. Pažymėjo, kad nesustabdžius priverstinio vykdymo veiksmų, nukentės daugelį metų kurtas prestižas ir reputacija (neatsiskaitymas su tiekėjais, kitų įsipareigojimų nevykdymas), kurių atkūrimas, grąžinimas į status quo gali būti neįmanomas. Papildomai pažymėjo, kad vykdomoji byla buvo pradėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-2298-967/2023 pagrindu. Ji nebuvo informuota nei apie pateiktą ieškinį, nei apie bylą, jai nebuvo įteiktas sprendimas už akių. Taigi, vykdomoji byla jai yra netikėta. Netikėtumo faktorius ir didelė išieškoma suma neabejotinai sukels neigiamas pasekmes jos interesams. Pažymėjo, kad susipažino su civilinės bylos medžiaga ir yra pradėjusi rengti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Taigi, šiuo atveju CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas iš esmės nebus pažeistas ir bus išlaikyta pusiausvyra tarp visų šalių interesų. Juo labiau, kad tokio pobūdžio bylų nagrinėjimas netrunka ilgai, todėl vykdymo veiksmai būtų sustabdyti tik trumpam laikui.

9. Taip pat pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teisme, atnaujinus procesą, nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-904-803/2024 pagal BUAB „Stilus S“ ieškinį atsakovui BUAB „Naudos virsmas“. Tik išnagrinėjus šią atnaujintą civilinę bylą bus nustatyta, ar BUAB „Naudos virsmas“ yra skolinga UAB „Stilus S“, t. y. ar UAB „Stilus S“ turi reikalavimo teisę į BUBA „Naudos virsmas“. Jei UAB „Stilus S“ ieškinys bus atmestas, tai bus nustatyta, kad UAB „Stilus S“ neturi reikalavimo teisės į BUAB „Naudos virsmas“, taigi, ir negali reikšti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.68 straipsnyje įtvirtinto netiesioginio ieškinio tariamiems BUAB „Naudos virsmas“ skolininkams.