- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-16
- Bylos Nr.
- I-5037-243/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00802-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- K. I.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. I. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl 550 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. I. skundu už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. balandžio 10 d. prašo priteisti 550 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – Pataisos namai). Nurodo, jog Pataisos namų kamerose jam nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktais nustatytas gyvenamasis plotas, tenkantis vienam asmeniui, gyvenamąjį plotą mažino kameroje esantys baldai, kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, neįrengtas rūbų džiovintuvas, radijo taškas. Pareiškėjo teigimu, sanitarinis mazgas neatitiko higienos normos reikalavimų, nes jame nebuvo unitazo, neįrengta spintelė, lentynėlė susidėti higienos priemonėms. Nurodo, jog Pataisos namuose nebuvo įrengti sporto kiemeliai, poilsio kambarys, pasivaikščiojimo kiemeliai maži, juose nebuvo suoliukų. Teigia, jog jis negalėjo dalyvauti užimtumo programose. Skundo reikalavimą grindžia tuo, jog dėl šių pažeidimų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėjas nuteistas laisvės atėmimo bausmę atlikti kalėjime, paprastoje grupėje. Teigia, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnio 3 dalimi, paprastajai grupei priskirti nuteistieji laikomi rakinamose kamerose, tačiau nebūtinai privalo būti laikomi po 1 ar 2 asmenis. Nurodo, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. kovo 26 d. atliko bausmę kameroje Nr. 2, kurios plotas 24,66 kv. m., joje įrengtos 7 miegamos vietos. Kameroje Nr. 2 laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. vasario 18 d. bausmę atliko 4 nuteistieji, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2019 m. vasario 28 d. bausmę atliko 5 nuteistieji, nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 25 d. bausmę atliko 6 nuteistieji, o nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2019 m. kovo 27 d. bausmę atliko 7 nuteistieji. Laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2019 m. balandžio 10 d. pareiškėjas bausmę atliko kameroje Nr. 13, kurios plotas 26,92 kv. m., joje įrengta 7 miegamos vietos, kameroje bausmę atliko 7 nuteistieji. Pripažįsta, jog pareiškėjas kameroje Nr. 2, kai jam teko 3,52 kv. m. ploto (mažiau, nei teisės aktais numatytas plotas), buvo laikomas laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2019 m. kovo 27 d., t. y. tik vieną parą. Teigia, jog teisinis reguliavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant patalpose plotą, nėra numatytos džiovyklos nuteistiesiems bausmę atliekantiems kamerų tipo patalpose. Nurodo, kad skalbyklos paslaugomis nuteistieji bausmę atliekantys kalėjimo rėžimu naudojasi 1 kartą per savaitę. Skalbiniai nuteistiesiems grąžinami išdžiovinti.
Argumentuoja, jog teisės aktuose nėra nustatyta, kad tualetas turi būti įrengtas taip, kad juo naudotis galima būti tik sėdint, nėra nustatyti konkretūs reikalavimai įkalinimo įstaigose įrengiamų tualetų įrengimui. Pažymi, jog Marijampolės visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus, pažeidimų nenustatė, t. y., higienos normas atitiko temperatūra, patalpos vėdinimas, drėgmė nenustatyta, apšvieta buvo tinkama. Atsakovės atstovo teigimu, teisės aktai nenustato privalomo pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ir kad pasivaikščiojimo kiemeliuose privalo būti įrengti suolai, asmenims, atliekantiems bausmę kalėjimo rėžimo sąlygomis, nenumato atskirų sporto kiemelių ar laisvalaikio kambarių. Teigia, jog radijo taškas yra įrengtas kiekvienoje kameroje.
Atsikirtimą grindžia tuo, jog pareiškėjas nepateikė realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų, patvirtinančių, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų ir neįrodė, kad Pataisos namai savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – neturtinės žalos padarymo pareiškėjui K. I. atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, veiksmais Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio pagrindu ir atlyginimo pagrįstumo nustatymas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą taip pat yra konstatavęs, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi, todėl įrodinėjimo našta tenka abiem bylos proceso dalyviams.
CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.). Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.2 punktas reglamentuoja minimalų vienam asmeniui tenkantį kamerų tipo patalpų plotą, kuris negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.
Marijampolės pataisos namų Resocializacijos skyriaus pažyma nustatyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. kovo 26 d. atliko bausmę kameroje Nr. 2, kurios plotas 24,66 kv. m., joje įrengtos 7 miegamos vietos (b. l. 22). Kameroje Nr. 2 laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. vasario 18 d. bausmę atliko 4 nuteistieji, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2019 m. vasario 28 d. bausmę atliko 5 nuteistieji, nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 25 d. bausmę atliko 6 nuteistieji, o nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2019 m. kovo 27 d. bausmę atliko 7 nuteistieji. Laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2019 m. balandžio 10 d. pareiškėjas bausmę atliko kameroje Nr. 13, kurios plotas 26,92 kv. m., joje įrengtos 7 miegamos vietos, kameroje bausmę atliko 7 nuteistieji. Iš šių duomenų matyti, jog pareiškėjui teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis plotas nebuvo užtikrintas laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2019 m. kovo 27 d., kai kameroje Nr. 2 jam teko 3,52 kv. m. ploto, todėl buvo pažeista jo teisė į tinkamo ploto kamerą.
Pareiškėjui argumentuojant, kad kameros gyvenamąjį plotą užima baldai, nurodytina, jog Vidaus tvarkos taisyklėse nėra numatyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017; 2017 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017; 2019 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-831-662/2019).
Pareiškėjas neturtinės žalos padarymą ir atlyginimą kildina ir iš to, jog kameroje nebuvo radijo taško, tinkamos ventiliacijos, joje nebuvo įrengtas rūbų džiovintuvas, sanitarinis mazgas neatitiko higienos normos reikalavimų, jame nebuvo unitazo, neįrengtos spintelė, lentynėlė.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 12 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Higienos normos HN 134:2015 16 punkte nustatyta, jog oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (Higienos normos HN 134:2015 17 punktas). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – Normos) 9.1 ir 10.4 punktuose nurodyta, jog kalėjimo ir areštinių kamerų, drausmės izoliatorių ar kamerų tipo patalpose įrengtame sanitariniame mazge turi būti klozetas (gali būti tupiamas), praustuvė. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.10 punkte nustatyta, kad kameros turi būti šildomos ir vėdinamos. Kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių Taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, kameros gali būti aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 2018 m. spalio 19 d. atlikęs Pataisos namų kamerų tipo patalpų patikrinimą (taip pat ir kamerų Nr. ir 13, kuriose buvo laikomas pareiškėjas), nustatė, jog sudarytos sąlygos patalpas vėdinti per atidaromus langus (b. l. 28-30). Skalbykloje yra nešvarių skalbinių zona, skalbimo patalpa, džiovinimo patalpa, lyginimo patalpas ir švarių skalbinių laikymo vieta. Pataisos namų direktoriaus patvirtintas drabužių skalbimo grafikas. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, patikrinęs tualetus, prausyklas, sanitarines švaryklas, nustatė, jog jose esanti įranga nesulūžusi, ant sienų, lubų nėra vizualiai matomų pelėsių. Iš Pataisos namų direktoriaus 2016 m. sausio 20 d. patvirtinto Pataisos namų skalbyklos darbo grafiko matyti, jog kalėjimo rėžimu bausmę atliekantys nuteistieji skalbyklos paslaugomis naudojasi pirmadieniais (b. l. 33). Iš į bylą pateikto „Specialusis projektas“ „Šildymas ir vėdinimas“ matyti, jog kamerų tipo patalpose, sanitariniuose mazguose yra įrengtas atskira oro šalinimo sistema (b. l. 48-56).
Teismas įvertinęs šiuos įrodymus, sprendžia, kad yra nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl netinkamos ventiliacijos, neįrengtos rūbų džiovyklės, sanitarinio mazgo neatitikimo higienos normos reikalavimams.
Pareiškėjui teigiant, kad kameroje nebuvo įrengtas radijo taškas, nurodytina, jog Taisyklių 16.11 punkte įtvirtinta, kad kamerose įrengiamas radijo taškas. Iš į bylą pateikto „Specialusis projektas“ ir atsakovės atstovės atsiliepimo matyti, jog kamerose yra įrengti radijo taškai (b. l. 35-47). Pareiškėjo argumentas, jog kamerose nebuvo radijo taško yra nepagrįstas.
Pareiškėjas neturtinės žalos padarymą kildina taip pat iš to, kad pasivaikščiojimo kiemeliai per maži, juose nebuvo suoliukų.
Higienos norma HN 134:2015 ir Taisyklės nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelio dydžio ir suoliukų įrengimo jame, todėl pareiškėjo argumentai dėl pasivaikščiojimo kiemelio ploto ir neįrengtų suoliukų yra nepagrįsti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-539-520/2018).
Pareiškėjui argumentuojant, kad Pataisos namuose nebuvo įrengti sporto kiemeliai, poilsio kambarys, kuriame jis būtų galėjęs pažaisti įvairius žaidimus, nurodytina, jog Taisyklėse nėra numatyta, kad poilsio ar žaidimų kambariai yra įrengiami drausminėms grupėms ar kamerose laikomiems nuteistiesiems. Pareiškėjas bausmę atliko kalėjimo rėžimo sąlygomis, todėl jo argumentai dėl poilsio ir žaidimų kambarių neįrengimo laikytini nepagrįstais.
Pareiškėjas skundo reikalavimą grindžia ir tuo, jog Pataisos namuose negalėjo dalyvauti užimtumo programose.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Pataisos namų direktoriaus pavaduotojas 2019 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 14/07-1635 patvirtino Programų ir pozityvaus užimtumo priemonių kalėjimo rėžime vykdymo grafiką, iš kurio matyti, jog pagal nuteistųjų prašymus yra vykdomas jų užimtumas, jiems tiekiant dvasinę, psichologinę pagalbą (b. l. 25). Šiuo aspektu pareiškėjo argumentai taip pat yra nepagrįsti.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtine žala laikytina dvasinė skriauda, kurią tik sąlyginai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia (be kita ko) jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą. Tačiau tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).
Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, vertybės, į kurias buvo kėsintasi, ir jų pažeidimo būdas, pareiškėjo laikymo netinkamomis sąlygomis laikotarpis, reikalavimo užtikrinti sveikatai saugią gyvenamąją aplinką pažeidimo apimtis, pažeidimo tąsa, neigiamo poveikio pareiškėjo sveikatai mastas ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjo atžvilgiu įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją yra sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018, 2018 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4217-520/2018, 2018 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4174-602/2018 ir kt.). Teismui pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams vieną parą jam sukėlė sveikatos sutrikimus, kančias ar didelį diskomfortą. Šiuo atveju pažeidimas dėl ploto buvo minimalus (1 para, trūko tik 0,08 kv. m.), taip pat pareiškėjas skunde neįvardijo kokius išgyvenimus galimai patyrė, kaip jie pasireiškė, o tik abstrakčiai nurodė, kad patyrė tam tikrus nepatogumus. T. y., šios aplinkybes įrodo, kad pareiškėjui nebuvo padaryta itin didelė moralinė žala, kurią reikėtų atlyginti pinigais.
Teismas įvertinęs visumą surinktų įrodymų, teisinį reguliavimą ir teisminę praktiką sprendžia, kad pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos reikėtų vertinti prašoma 550 Eur suma. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016). Teismas sprendžia, kad, įvertinus padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir ir itin nedidelę trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas gali būti laikomas pakankama satisfakcija pareiškėjui, todėl jo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą pinigais yra nepagrįstas ir atmestinas.
Skundas tenkintinas iš dalies, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1ir 4 punktais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -88 straipsniais,
nusprendžia:
pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo K. I. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas tinkamas laikymo sąlygas Marijampolės pataisos namuose laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2019 m. kovo 27 d.,
atmesti pareiškėjo K. I. skundą dėl 550 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.