- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-10
- Bylos Nr.
- TA-75-442/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00802-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Romanas Klišauskas (pirm.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- K. I.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. I. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. I. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl 550 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas padavė skundą, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), priteisti 550 neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Marijampolės PN buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. balandžio 10 d. Pareiškėjas buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis. Gyvenamąjį plotą taip pat mažino kameroje esantys baldai. Kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, langų nebuvo įmano atverti, o pro įrengtą orlaidę gryno oro nepatekdavo. Nebuvo įrengtos rūbų džiovyklos. Taip pat nebuvo įrengtas radijo taškas. Sanitariniame mazge nebuvo įrengta spintelė, lentynėlė susidėti higienos priemonėms. Vietoje tinkamo tualeto buvo įrengta tik skylė grindyse. Prie unitazo taip pat buvo įrengta praustuvė, iš kurios tekdavo gerti vandenį. Marijampolės PN nebuvo įrengti sporto kiemeliai, poilsio kambarys, kur būtų galima pažaisti stalo žaidimus. Pasivaikščiojimo kiemeliai buvo maži, juose nebuvo suoliukų. Pareiškėjas negalėjo dalyvauti užimtumo programose. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, t. y. neturtinę žalą.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad Marijampolės PN nagrinėjamu atveju veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei negali kilti prievolė atlyginti žalą. Be to, teisės pažeidimo pripažinimas gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynybos būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas tinkamas kalinimo sąlygas Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2019 m. kovo 27 d.; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.
6. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.) (toliau – ir Taisyklės) 11¹.2 punktas reglamentuoja minimalų vienam asmeniui tenkantį kamerų tipo patalpų plotą, kuris negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. kovo 26 d. atliko bausmę kameroje Nr. 2, kurios plotas 24,66 kv. m., joje įrengtos 7 miegamos vietos. Kameroje Nr. 2 laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. vasario 18 d. bausmę atliko 4 nuteistieji, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2019 m. vasario 28 d. bausmę atliko 5 nuteistieji, nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 25 d. bausmę atliko 6 nuteistieji, o nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2019 m. kovo 27 d. bausmę atliko 7 nuteistieji. Laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2019 m. balandžio 10 d. pareiškėjas bausmę atliko kameroje Nr. 13, kurios plotas 26,92 kv. m, joje įrengtos 7 miegamos vietos, kameroje bausmę atliko 7 nuteistieji. Šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjui teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis plotas nebuvo užtikrintas laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2019 m. kovo 27 d., kai kameroje Nr. 2 jam teko 3,52 kv. m. ploto, todėl buvo pažeista jo teisė į tinkamą plotą kameroje.
8. Teismas dėl pareiškėjo argumentų, kad gyvenamąjį plotą užėmė baldai nurodė, jog Taisyklėse nėra numatyta, kad į ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas ir baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją.
9. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 12 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. HN 134:2015 16 punkte nustatyta, jog oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu turi būti 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (HN 134:2015 17 p.). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – Normos) 9.1 ir 10.4 punktuose numatyta, jog kalėjimo ir areštinių kamerų, drausmės izoliatorių ar kamerų tipo patalpose įrengtame sanitariniame mazge turi būti klozetas (gali būti tupiamas), praustuvė. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (neteko galios 2020 m. gruodžio 22 d.) (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių), 16.10 punkte nustatyta, kad kameros turi būti šildomos ir vėdinamos. Kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, kameros gali būti aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais.
10. Teismas nurodė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC), 2018 m. spalio 19 d. atlikęs Marijampolės PN kamerų tipo patalpų patikrinimą (taip pat ir kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas), nustatė, jog sudarytos sąlygos patalpas vėdinti per atidaromus langus; skalbykloje yra nešvarių skalbinių zona, skalbimo patalpa, džiovinimo patalpa, lyginimo patalpa ir švarių skalbinių laikymo vieta; Marijampolės PN direktorius yra patvirtinęs drabužių skalbimo grafiką. NVSC, patikrinęs tualetus, prausyklas, sanitarines švaryklas, nustatė, jog jose esanti įranga nesulūžusi, ant sienų, lubų nėra vizualiai matomų pelėsių. Iš Marijampolės PN direktoriaus 2016 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 4/07-15 patvirtinto Pataisos namų skalbyklos darbo grafiko matyti, jog kalėjimo rėžimu bausmę atliekantys nuteistieji skalbyklos paslaugomis naudojasi pirmadieniais. Iš byloje pateikto UAB „Specialusis projektas“ dokumento „Šildymas ir vėdinimas“ matyti, jog kamerų tipo patalpose, sanitariniuose mazguose yra įrengta atskira oro šalinimo sistema. Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, sprendė, kad yra nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl netinkamos ventiliacijos, neįrengtos rūbų džiovyklos, sanitarinio mazgo neatitikimo higienų normų reikalavimams.
11. Teismas pažymėjo, kad Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.11 punkte nustatyta, jog kamerose įrengiamas radijo taškas. Iš į bylą pateiktų duomenų ir atsakovo atstovo atsiliepimo matyti, jog kamerose yra įrengti radijo taškai. Pareiškėjo argumentas, kad kamerose nebuvo radijo taško, yra nepagrįstas.
12. Teismas pabrėžė, kad teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelio dydžio ir suoliukų įrengimo jame, todėl pareiškėjo argumentai dėl pasivaikščiojimo kiemelio ploto ir neįrengtų suoliukų vertintini kaip nepagrįsti.
13. Teismas dėl pareiškėjo argumentu, kad Marijampolės PN nebuvo įrengti sporto kiemeliai, poilsio kambarys, kuriame jis būtų galėjęs pažaisti įvairius žaidimus, nurodė, jog Įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nėra numatyta, kad poilsio ar žaidimų kambariai yra įrengiami drausmės grupėse ar kamerose laikomiems nuteistiesiems. Pareiškėjas bausmę atliko kalėjimo rėžimo sąlygomis, todėl jo argumentai dėl poilsio ir žaidimų kambarių neįrengimo vertinti kaip nepagrįsti.
14. Teismas pažymėjo, kad Marijampolės PN direktoriaus pavaduotojas 2019 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 14/07-1635 patvirtino Programų ir pozityvaus užimtumo priemonių kalėjimo rėžime vykdymo grafiką, iš kurio matyti, jog pagal nuteistųjų prašymus yra vykdomas jų užimtumas, jiems tiekiant dvasinę, psichologinę pagalbą. Šiuo aspektu pareiškėjo argumentai taip pat yra nepagrįsti.
15. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog jo kalinimo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams vieną parą jam sukėlė sveikatos sutrikimus, kančias ar didelį diskomfortą. Šiuo atveju pažeidimas dėl ploto trūkumo buvo minimalus (truko 1 parą, nepakako tik 0,08 kv. m ploto). Taip pat pareiškėjas skunde neįvardijo, kokius išgyvenimus galbūt patyrė, kaip jie pasireiškė, o tik abstrakčiai nurodė, kad patyrė tam tikrus nepatogumus. Tad šios aplinkybės įrodo, kad pareiškėjui nebuvo padaryta itin didelė moralinė žala, kurią reikėtų atlyginti pinigais. Teismas, įvertinęs visumą surinktų įrodymų, teisinį reguliavimą ir teisminę praktiką, sprendė, kad pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos reikėtų vertinti prašoma 550 Eur suma. Atsižvelgęs į padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir itin neilgą trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas gali būti laikomas pakankama satisfakcija pareiškėjui, todėl jo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą pinigais yra nepagrįstas.
III.
16. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
17. Pareiškėjas nurodo, kad nors teismas pripažino, jog jo teisė kalėti tinkamomis ploto sąlygomis buvo pažeista, tačiau dėl to nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo. Iš jam tekusio ploto turėjo būti išskaičiuotas baldų užimamas plotas. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad sanitariniame mazge nebuvo įrengta daiktų spintelė. Teismas nevertino ir to, kad kamerose langų nebuvo galima atverti, buvo galima atidaryti tik mažą orlaidę, pro kurią nebuvo įmanomą patekti grynam oro srautui. Radijo taškai neveikė. Teismas nevertino ir to, kad kamerose nebuvo įrengta apatinių drabužių džiovykla. Skalbykloje buvo skalbiami tik viršutiniai rūbai vieną kartą per mėnesį, o apatinių rūbų išsidžiovinti nebuvo kur.
Atsiliepimas
18. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
19. Atsakovo atstovas nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir laiko jį nepagrįstu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
20. Nagrinėjamoje byloje ginčas dėl kilo neturtinės žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. balandžio 10 d.
21. Pirmosios instancijos teismas pareikėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas tinkamas kalinimo sąlygas Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2019 m. kovo 27 d. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo siekia, kad jo skundas būtų patenkintas visiškai, t. y. priteistas neturtinės žalos atlyginimas.
22. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
23. Teisėjų kolegija dėl pareiškėjui tekusio ploto apskaičiavimo pirmiausia pažymi, kad nacionaliniai teisės aktai (šiuo atveju ginčui aktualios Taisyklių nuostatos) neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Todėl vertinant, ar asmeniui tekęs kamerų plotas atitiko nacionalinių teisės aktų reikalavimus, sanitarinio mazgo ir baldų užimamas plotas iš bendro kameros ploto neišskaičiuojamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017, 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1069-575/2020 ir kt.).
24. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis apie kamerų Nr. 2 ir Nr. 16, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas, plotą (kameros Nr. plotas – 22,46 kv. m; kameros Nr. 13 plotas – 26,92 kv. m.) ir jose kalėjusių asmenų skaičių (kameroje Nr. 2 laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. vasario 18 d. bausmę atliko 4 nuteistieji, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2019 m. vasario 28 d. – 5 nuteistieji, nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 25 d. – 6 nuteistieji; nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2019 m. kovo 27 d. – 7 nuteistieji; kameroje Nr. 13 laikotarpiu 2019 m. kovo 27 d. iki 2019 m. balandžio 10 d. bausmę atliko 7 nuteistieji), (b. l. 13–19, 22), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog Taisyklių 11¹.2 punktas, numatantis, kad vienam asmeniui kameroje turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, buvo pažeistas laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2019 m. kovo 27 d., kai kameroje Nr. 2 pareiškėjui teko 3,52 kv. m. ploto. Taip pat įvertinus kamerose Nr. 2 ir Nr. 13 įrengto sanitarinio mazgo užimamą plotą (kameros Nr. 2 sanitarinio mazgo plotas – 1,90 kv. m; kameros Nr. 13 sanitarinio mazgo plotas – 1,89 kv. m), konstatuotina, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2019 m. kovo 27 d. teko mažiau nei 3 kv. m kameros ploto, t. y. 2,94 kv. m ploto. Visgi, teisėjų kolegijos nuomone, konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą dėl to tokio minimalaus neatitikimo Europos Žmogaus Teisių Teismo įtvirtintam 3 kv. m ploto standartui, trukusio tik apie 1 parą, nėra pagrindo, t. y. nėra pagrindo išvadai, kad dėl to pareiškėjas buvo kalinamas įprastą dėl taikomų apribojimų kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį viršijančiomis sąlygomis. Kitu metu pareiškėjui kalint minėtose kamerose nebuvo pažeistas nei Taisyklių 11¹.2 punktas, nei Konvencijos 3 straipsnis, t. y. pareiškėjas buvo kalinamas tinkamo ploto sąlygomis.
25. Teisėjų kolegija, apeliacinio skundo ribose patikrinusi likusią skundžiamo teismo sprendimo dalį teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remiantis nebuvo nustatytas pareiškėjo teisių pažeidimas, kiek tai susiję su jo argumentais dėl to, kad sanitariniame mazge nebuvo įrengta daiktų spintelė (šiuo aspektu pažymėtina, kad nei Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei Normos reikalavimo įrengti tokias spinteles pataisos įstaigos kameros sanitariniame mazge ginčui aktualiu laikotarpiu nenumatė), nebuvo galimybių vėdinti kameras (kamerose langų nebuvo galima atverti, buvo galima atidaryti tik mažą orlaidę, pro kurią nebuvo įmanoma patekti grynam oro srautui), nebuvo įrengti (neveikė) radijo taškai, nebuvo įrengta (apatinių) drabužių džiovykla. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime išdėstė nuoseklius ir išsamius motyvus, kurių pagrįstumu nėra pagrindo abejoti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, pakartodamas tik dalį savo skunde nurodytų teiginių, taip pat nenurodė argumentų, kuriais remiantis būtų pagrindas konstatuoti, kad teismas neteisingai įvertino bylos duomenis bei padarė nepagrįstas išvadas dėl bylos aplinkybių. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams dėl minėtų pareiškėjo nurodytų argumentų ir jų nebekartoja.
26. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį dėl nustatyto Taisyklių 11¹.2 punkto pažeidimo laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2019 m. kovo 27 d., kai kameroje Nr. 2 pareiškėjui teko 3,52 kv. m. ploto, taip pat pritaria pirmosios instancijos teismui, kad šiuo atveju teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija jo patirtai neturtinei žalai kompensuoti, nes pažeidimas yra nesunkaus pobūdžio, t. y. ploto trūkumas buvo minimalus ir truko trumpą laiko tarpą (apie 1 parą). Pareiškėjas pagrįstų argumentų, kurie būtų pagrindas kitokiai išvadai, nenurodė.
27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Tad pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo K. I. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.