- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-31
- Bylos Nr.
- A-1975-442/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01301-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Artūras Drigotas
- Pareiškėjas
- J. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Artūro Drigoto ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriame prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), 300 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. vasario 20 d. vakare buvo atvežtas į Plungės rajono policijos komisariatą, tačiau tą vakarą negavo vakarienės. Kameroje buvo stebima vaizdo kameromis, joje nebuvo langų, ventiliacijos. Kameroje buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas. Dėl tokių kalinimo sąlygų patyrė fizinį skausmą, emocinę depresiją, buvo pažemintas pareiškėjo orumas.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė pripažinti, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kardomojo kalinimo sąlygas, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Klaipėdos AVPK paaiškino, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariate areštinės nėra nuo 2012 m. liepos 1 d. Plungės rajono policijos komisariate yra ilgalaikio sulaikymo patalpos, kurios naudojamos vadovaujantis Klaipėdos AVPK viršininko 2012 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 30-V-1094 patvirtintu leidimu. Pažymėjo, kad dėl skunde teismui nurodytų aplinkybių pareiškėjas 2015 m. vasario 20 d. kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato viršininką ir jam buvo atsakyta 2015 m. vasario 24 d. raštu Nr. 30-S-22327. Nurodė, kad Plungės rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpose langus įrengti nėra privaloma, tuo tarpu duomenų apie tai, jog sulaikymo kamerose kada nors būtų buvusi netinkama ventiliacija ar drėgmė, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nėra gavęs ir neturi. Klaipėdos AVPK paaiškino, kad yra privaloma įrengti vaizdo stebėjimo kameras ilgalaikio sulaikymo patalpose. Nurodė, kad vakarienė Plungės rajono policijos komisariato patalpose laikomiems asmenims pateikiama nuo 18 val., o apie poreikį papildomam maistui vakarienės metu privaloma pranešti iki 15 val. Pabrėžė, kad pareiškėjas ilgalaikio sulaikymo kameroje, kurios plotas 12,33 kv. m, buvo laikomas vienas nuo 2015 m. vasario 19 d., 18.15 val., iki 2015 m. vasario 20 d., 14.10 val. Paaiškino, kad pareiškėjas į Plungės rajono policijos komisariatą buvo pristatytas jau prasidėjus vakarienei, todėl nebuvo įmanoma jam užsakyti vakarienės ir dėl šio nepatogumo Plungės rajono policijos komisariato viršininkas jau atsiprašė pareiškėjo 2015 m. vasario 24 d. rašte Nr. 30-S-22327.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpoje sąlygas. Pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatą buvo pristatytas 2015 m. vasario 19 d., 18.15 val., ir ilgalaikio sulaikymo patalpoje, kurios plotas 12,33 kv. m, buvo laikomas iki 2015 m. vasario 20 d., 14.10 val.
Teismas konstatavo, kad Plungės rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpos įrengtos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl langų patalpose neįrengimo bei neteisėto filmavimo nepagrįsti. Kiti pareiškėjo skundo argumentai – dėl netinkamos ventiliacijos ir drėgmės – nėra pagrįsti rašytiniais bylos įrodymais. Klaipėdos AVPK duomenų apie šiuos pažeidimus nėra užfiksavęs. Todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti nurodytus pažeidimus. Taip pat Telšių visuomenės sveikatos centro 2012 m. gruodžio 17 d. patikrinimo aktas Nr. AP-1-190 ir 2013 m. sausio 25 d. patikrinimo aktas Nr. AP-1-3 patvirtina, kad pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų Plungės rajono policijos komisariato sulaikytų ir nuteistų asmenų ilgalaikio sulaikymo patalpose nenustatyta. Tačiau teismas konstatavo, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė gauti vakarienę kardomojo kalinimo Plungės rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpoje metu.
Teismas pažymėjo, kad nors nustatytas pažeidimas ir nebuvo žeminantis pareiškėjo orumą ar prilyginamas kankinimams Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio prasme, visgi toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiškėjui tam tikrus neigiamus išgyvenimus, dėl ko pareiškėjas patyrė neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Tačiau, teismo nuomone, pareiškėjo patirtai žalai atlyginti pakankama satisfakcija yra konstatavimas, kad jo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista.
III.
Pareiškėjas pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas nurodo, kad ilgalaikio sulaikymo patalpoje jam teko kalėti negavus vakarienės. Teigia, kad jį vaizdo kameromis stebėjo moterys pareigūnės. Patalpoje nebuvo lango.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Klaipėdos AVPK mano, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visus pateiktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bei išaiškino bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo galbūt patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą dėl to, kad Plungės rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpoje jis buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, t. y ilgalaikio sulaikymo patalpoje jam teko kalėti negavus vakarienės, pareigūnų buvo stebimas vaizdo kameromis, patalpoje nebuvo lango. Todėl pareiškėjas patyrė fizinį skausmą, emocinę depresiją, buvo pažemintas pareiškėjo orumas.
Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-442-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga, todėl teismas privalo patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia priteistina suma gali būti teisinga.
Nustatyta, kad pareiškėjas į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatą buvo pristatytas 2015 m. vasario 19 d., 18.15 val., ir ilgalaikio sulaikymo patalpoje, kurios plotas 12,33 kv. m, buvo laikomas iki 2015 m. vasario 20 d., 14.10 val. (b. l. 17).
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtintos Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 41 punkte nustatyta, kad į ilgalaikio sulaikymo patalpas asmuo gali būti uždarytas ne ilgiau nei 48 valandoms.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. V-492 patvirtinti Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai (aktuali nagrinėjamai bylai redakcija, patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 5-V-263) (toliau – ir Reikalavimai) nustato statomų, rekonstruojamų, kapitališkai remontuojamų teritorinių policijos įstaigų pastatų operatyvaus valdymo padalinių patalpų pagrindinius projektavimo, patalpų planavimo, įrengimo, higienos, vaizdo stebėjimo sistemos reikalavimus, šių patalpų techninį aprūpinimą.
Reikalavimų 33.12 punkte nustatyta, kad teritorinių policijos įstaigų pastatų operatyvaus valdymo padalinių patalpose langų įrengti neprivaloma. Todėl nors pareiškėjas ir buvo laikomas ilgalaikio sulaikymo patalpoje, kurioje nėra lango, šiuo aspektu pažeidimo konstatuoti nėra pagrindo.
Ilgalaikio sulaikymo patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas su 120–130 cm aukščio atskiriamąja pertvara, įrengta metaline praustuve ir grindyse sumontuotu unitazu (Reikalavimų 33 punktas). Byloje nėra duomenų, kad ilgalaikio sulaikymo patalpoje, kur buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo įrengimas neatitiko Reikalavimų 33 punkto nuostatų. Klaipėdos AVPK patvirtino, kad Plungės rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpose sanitariniai mazgai įrengti tinkamai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti minėta Klaipėdos AVPK patvirtinta aplinkybe. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjo argumentas, jog ilgalaikio sulaikymo patalpoje sanitarinis mazgas buvo įrengtas netinkamai, yra nepagrįstas.
Pažymėtina, kad Reikalavimų 33.15 punktas įpareigoja uždarytų asmenų elgesiui stebėti įrengti vaizdo stebėjimo kameras ir pamainos pareigūnams sudaryti sąlygas nuolat stebėti uždarytų asmenų elgesį. Tačiau vaizdo stebėjimo kameros neturi fiksuoti sanitarinio mazgo teritorijos žemiau kaip 150 cm nuo grindų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad vaizdo stebėjimo kameros įrengimas neatitinka nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas taip pat nepateikė detalesnių argumentų ir duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, jog ilgalaikio sulaikymo patalpoje vaizdo kameros buvo įrengtos taip, jog, žiūrint pro jas, buvo galima matyti pareiškėją besinaudojantį sanitariniu mazgu. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo teisė į tinkamas sąlygas, laikant jį ilgalaikio sulaikymo patalpoje su įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis, nebuvo pažeista.
Atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pripažįsta, jog pareiškėjas į Plungės rajono policijos komisariatą buvo atvežtas jau prasidėjus vakarienei ir dėl to sutartyje su maisto tiekėju sudarytomis sąlygomis pareiškėjui nebebuvo įmanoma patiekti vakarienės (b. l. 13–15).
Instrukcijos 42 punkte nustatyti asmenų, laikomų ilgalaikio sulaikymo patalpose, maitinimo reikalavimai. Asmenims, laikomiems ilgalaikio sulaikymo patalpose, turi būti užtikrinta jų teisė tinkamai maitintis. Budėtojas ar kitas įgaliotas asmuo turi imtis priemonių nustatytu laiku duoti ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomiems asmenims tinkamai paruoštą maistą, kurio kokybė ir kiekis turi atitikti mitybos ir higienos reikalavimus. Geriamasis vanduo turi būti prieinamas kiekvienam ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomam asmeniui (Instrukcijos 42.1 punktas). Asmenys, laikomi policijos ilgalaikio sulaikymo patalpoje, maitinami 3 kartus per dieną (maitinimo intervalai, išskyrus miegui skirtą laiką, neturi viršyti 7 valandų) (Instrukcijos 42.3 punktas). Karštas maistas turi būti duodamas ne vėliau kaip per 2 valandas nuo jo paruošimo, įskaitant ir atvežimo laiką. Asmenims, kurie negali pavalgyti laiku, maistas gaminamas ar pašildomas ir patiekiamas atskirai (Instrukcijos 42.4 punktas).
Teisėjų kolegijos vertinimu, nors Plungės rajono policijos komisariato pareigūnai neturėjo galimybės sutartyje su maisto tiekėju sutartomis sąlygomis pareiškėjui pateikti vakarienės, tačiau minėtame Instrukcijos 42.4 punkte nustatytas imperatyvus reikalavimas asmeniui, kuris nepavalgė laiku, maistą pagaminti ar pašildyti ir pateikti atsikirai. Todėl aplinkybė, kad pareiškėjas į Plungės rajono policijos komisariatą buvo atvežtas jau prasidėjus vakarienei ir dėl to sutartyje su maisto tiekėju sutartomis sąlygomis pareiškėjui nebebuvo įmanoma patiekti vakarienės, negali pateisinti 42.4 punkto nevykdymo. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad Plungės rajono policijos komisariatas Instrukcijos 42.4 punktą vykdė netinkamai.
Taigi nustatyta, kad pareiškėjas, atvežtas į Plungės rajono policijos komisariatą ir paskirtas į ilgalaikio sulaikymo patalpą 2015 m. vasario 19 d., negavo vakarienės, nors pagal Instrukcijos 42.4 punktą privalėjo ją gauti, dėl to buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą maitinimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Plungės rajono policijos komisariato pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje nustatytas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, kad kai kuriais atvejais teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą; 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją ir kt.). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose dėl žalos atlyginimo tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2014; 2016 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1779-575/2016 ir kt.).
Pažymėtina, kad pareiškėjas Plungės rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpoje tik kartą negavo vakarienės. Kitų pažeidimų, padarytų pareiškėjo atžvilgiu, nenustatyta. Byloje nėra duomenų, kad dėl kartą negautos vakarienės pareiškėjui būtų kilę sunkesni padariniai, pvz., pablogėjusi sveikata. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pakankama satisfakcija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti yra konstatavimas, jog pareiškėjo teisė į tinkamą maitinimą ilgalaikio sulaikymo patalpoje buvo pažeista.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikęs ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo J. J. (J. J.) apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.