Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

2015 m. rugsėjo 29 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J.J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J.J. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 300 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog 2015 m. vasario 20 d. vakare buvo atvežtas į Plungės rajono policijos komisariatą, tačiau tą vakarą negavo vakarienės. Be to, kamera buvo stebima vaizdo kameromis, joje nebuvo langų, ventiliacijos. Tvirtina, kad dėl tokių kalinimo sąlygų patyrė fizinį skausmą, emocinę depresiją, buvo pažemintas pareiškėjo orumas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė skundą tenkinti. Pažymėjo, kad buvo filmuojamas, kameroje dirbant moterims pareigūnėms, todėl jautėsi nepatogiai. Nurodė, kad kameroje buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas.

Atsakovas atsiliepime į skundą su pareiškėjo reikalavimais nesutinka. Paaiškina, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato areštinės nėra nuo 2012 m. liepos 1 d. Plungės rajono policijos komisariate yra ilgalaikio sulaikymo patalpos, kurios naudojamos vadovaujantis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 30-V-1094 patvirtintu leidimu. Pažymi, jog dėl skunde teismui nurodytų aplinkybių pareiškėjas 2015 m. vasario 20 d. kreipėsi ir į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato viršininką ir jam buvo atsakyta 2015 m. vasario 24 d. raštu Nr. 30-S-22327. Nurodo, kad Plungės rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpose langų įrengimas nėra privalomas, tuo tarpu duomenų apie tai, jog sulaikymo kamerose kada nors būtų buvusi netinkama ventiliacija ar drėgmė, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nėra gavęs ir neturi. Remiasi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. V-492 patvirtintų aktualios redakcijos Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų 33.15 punktu, kuriame įtvirtintas imperatyvus reikalavimas dėl vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo ilgalaikio sulaikymo patalpose. Argumentuoja, jog pagal sulaikytų asmenų Plungės rajono policijos komisariate maitinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 30-4-ST2-1329, sudarytos tarp Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir VĮ „Kretingos maistas“, 2.1.3.2. punkte nustatytą grafiką, vakarienė Plungės rajono policijos komisariato patalpose laikomiems asmenims pateikiama nuo 18.00 val., o pagal tos pačios sutarties 2.4.1. punktą apie poreikį papildomam maistui vakarienės metu privaloma pranešti iki 15.00 val. Pabrėžia, kad pareiškėjas ilgalaikio sulaikymo kameroje, kurios plotas 12,33 kv.m., buvo laikomas vienas nuo 2015 m. vasario 19 d. 18.15 val. iki 2015 m. vasario 20 d. 14.10 val. Tvirtina, jog pareiškėjas į Plungės rajono policijos komisariatą buvo pristatytas jau prasidėjus vakarienei, todėl nebuvo įmanoma jam užsakyti vakarienės ir dėl šio nepatogumo Plungės rajono policijos komisariato viršininkas jau atsiprašė pareiškėjo 2015 m. vasario 24 d. rašte Nr. 30-S-22327. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atstovas nepažeidė pareiškėjo teisės būti laikomam ilgalaikio sulaikymo patalpoje, kurioje sąlygos atitinka esamus higienos normų reikalavimus, kad pareiškėjo teisė gauti vakarienę buvo pažeista tik vieną kartą ir nesant atsakovo atstovo kaltės, kad atsakovo atstovas dėl minėto vienkartinio nepatogumo jau raštu atsiprašė pareiškėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjui būtų kilusios kitos neigiamos pasekmės, teismo prašo pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjo teigimu, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpose.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau ir Institucijos) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Nurodytos žalos atlyginimas siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina Institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis). Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal Civilinio kodekso 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Pažymėtina, jog tam, kad pareiškėjo reikalavimas būtų pripažintas pagrįstu, turi būti konstatuotos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: valstybės institucijų neteisėti veiksmai, pareiškėjo patirta žala ir priežastinis ryšys tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų bei pareiškėjo patirtos žalos. Kaltės klausimas nėra teisiškai reikšmingas, kadangi valstybės civilinė atsakomybė šiuo atveju atsiranda nepaisant valstybės institucijų kaltės.

Vadinasi, sprendžiant J.J. skundo pagrįstumo klausimą, svarbu nustatyti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato pareigūnai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, taip pat tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtintos Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) reglamentuojančios policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo tvarką, 2 punkte apibrėžta, jog sulaikymo patalpos – specialiai įrengta patalpa, skirta nustatyta tvarka laikinai asmenims, pristatytiems į policijos įstaigą, uždaryti. Sulaikymo patalpos, atsižvelgiant į jų įrengimą, skirstomos į laikino ir ilgalaikio sulaikymo patalpas. Pagal Instrukcijos 39 ir 41 punktus, į laikino sulaikymo patalpas asmuo gali būti uždarytas ne ilgiau nei 5 valandoms, o į ilgalaikio sulaikymo patalpas uždarytas ne ilgiau nei 48 valandoms.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2012 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 30-V-1094 „Dėl leidimo eksploatuoti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato laikino ir ilgalaikio sulaikymo patalpas“ leido pradėti eksploatuoti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato laikino ir ilgalaikio sulaikymo patalpas, esančias Plungėje, Vytauto g. 1. Remiantis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato 2015 m. rugsėjo 1 d. rašte Nr. 30-S-94261 pateiktais duomenimis, J.J. į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatą buvo pristatytas 2015 m. vasario 19 d. 18.15 val., ir ilgalaikio sulaikymo patalpoje, kurios plotas 12,33 kv. m., buvo laikomas iki 2015 m. vasario 20 d. 14.10 val.

Teismui pateiktame skunde pareiškėjas, prašomą priteisti neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam 1) nebuvo užtikrintos tinkamos higienos sąlygos – nebuvo langų, prasta ventiliacija; 2) buvo filmuojamas; 3) negavo vakarienės.

Statomų, rekonstruojamų, kapitališkai remontuojamų teritorinių policijos įstaigų pastatų operatyvaus valdymo padalinių patalpų pagrindinius projektavimo, patalpų planavimo, įrengimo, higienos, vaizdo stebėjimo sistemos reikalavimus, šių patalpų techninį aprūpinimą nustato Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. V-492 patvirtinti (pakeisti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 5-V-263) Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai (toliau - Reikalavimai). Pagal Reikalavimų 18 punktą, operatyvaus valdymo padalinio patalpose turi būti įvestos komunikacijos, inžineriniai tinklai, patalpos turi būti šildomos ir vėdinamos. Reikalavimų 33.12 punktas numato, jog teritorinių policijos įstaigų pastatų operatyvaus valdymo padalinių patalpose langų įrengti neprivaloma. Reikalavimų VIII skyriaus, reglamentuojančio vaizdo stebėjimo sistemos įrengimą, 36 punkte įtvirtinta, kad teritorinės policijos įstaigos operatyvaus valdymo padalinio patalpose turi būti įrengta vaizdo stebėjimo sistema, užtikrinanti įėjimo į policijos įstaigą ir kitų nustatytų vietų stebėjimą; vaizdo stebėjimo sistema turi fiksuoti į policijos įstaigą įeinančius ir iš jos išeinančius asmenis, policijos įstaigos pastato teritoriją, taip pat sulaikymo patalpose uždarytus asmenis.

Atsižvelgiant į nurodytas Reikalavimų nuostatas darytina išvada, kad Plungės rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpos įrengtos nepažeidžiant šio teisės akto reikalavimų, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl langų patalpose neįrengimo bei neteisėto filmavimo atmestini. Kiti pareiškėjo skundo argumentai – dėl netinkamos ventiliacijos ir drėgmės – nėra pagrįsti rašytiniais bylos įrodymais. Atsakovas duomenų apie šiuos pažeidimus nėra užfiksavęs, todėl teismas, atsižvelgdamas vien į pareiškėjo subjektyvų suvokimą dėl patalpų drėgnumo ir prastos ventiliacijos, neturi teisinio pagrindo konstatuoti nurodytus pažeidimus. Be to, Telšių visuomenės sveikatos centro 2012 m. gruodžio 17 d. patikrinimo aktas Nr. AP-1-190 ir 2013 m. sausio 25 d. patikrinimo aktas Nr. AP-1-3 patvirtina, kad pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų Plungės rajono policijos komisariato sulaikytų ir nuteistų asmenų ilgalaikio sulaikymo patalpose nenustatyta.

Pareiškėjas savo pažeistą teisę taip pat kildina iš 2015 m. vasario 19 d. negautos vakarienės. Pabrėžtina, kad šios aplinkybės atsakovas neginčija – pripažįsta, kad J.J. į Plungės rajono policijos komisariatą atvežtas 18.15 val., kai tuo tarpu 2013 m. vasario 21 d. Sulaikytų asmenų Plungės rajono policijos komisariate maitinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 30-4-ST2-1329 2.4.1. punktu atsakovas yra įsipareigojęs maitinimo paslaugas teikiančią VšĮ „Kretingos maistas“ dėl papildomo kiekio vakarienei informuoti iki 15.00 val. Nors išdėstyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad 2019 m. vasario 19 d. J.J. vakarienės negavo dėl objektyvių priežasčių, tačiau valstybės institucijoms taikoma griežtoji civilinė atsakomybė, t.y. už neteisėtus veiksmus jos atsako be kaltės (Civilinio kodekso 6.247 str.).

Įvertinus pareiškėjo skundo argumentus, atsižvelgus į teisinį reglamentavimą bei faktinius bylos duomenis, apibūdinančius J.J. kalinimo sąlygas, darytina išvada, kad Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas 2015 m. vasario 19 d. pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam tinkamomis sąlygomis (gauti vakarienę), todėl aptariamu atveju ši viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ji ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis patiria neturtinę žalą (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009, Nr. A756-122/2010, A502-913/2011, A444-343/2013 ir kt.), todėl konstatavus atsakovo neteisėtus veiksmus yra pagrindas vertinti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo kalinimo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinimo VIII.5. skyriuje, apibrėžiami pagrindiniai kriterijai įvertinant neturtinės žalos dydį, o būtent – pažeistų vertybių pobūdis, pažeidimo trukmė, pažeidimo pobūdis, pažeidimo tąsa, pažeistų teisių gynimas laiko požiūriu, kalinamo asmens elgesys ir kt.

Vertinant aptartus aspektus ir nustatant ar pareiškėjui neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais ar pakanka konstatuoti pažeidimo faktą, atsižvelgiama: į pažeistų vertybių pobūdį ir pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie žemina žmogiškąjį orumą, sukelia dvasines kančias; į bendrą šalies ekonominę situaciją, gyventojų pragyvenimo lygį; į pažeistų teisių gynimą laiko požiūriu; į kalinamo asmens elgesį siekiant pašalinti jo atžvilgiu daromus pažeidimus. Įvertinus nustatytų pažeidimų pobūdį, jų intensyvumą, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista nežymiai.

Byloje nenustatyta, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikri kalinamųjų neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Be to, 2015 m. vasario 24 d. raštu Nr. 30-S-22327 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato viršininkas atsiprašė pareiškėjo už patirtus nepatogumus. Tai įvertinęs teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirti nepatogumai (t.y. vienos vakarienės negavimas), neigiami išgyvenimai, nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Nors nustatytas pažeidimas ir nebuvo žeminantis pareiškėjo orumą ar prilyginamas kankinimams Konvencijos 3 straipsnio požiūriu, šiuo atveju vis tiek buvo pažeista pareiškėjo teisė būti laikomam tinkamomis sąlygomis, o toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiškėjui tam tikrus neigiamus išgyvenimus, sukėlė pareiškėjo gyvenimo kokybės pablogėjimą. Pareiškėjas patyrė papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2015-02-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A262-858/2015 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas nurodydamas patirtos neturtinės žalos dydį, jo nediferencijuoja pagal patirtos žalos pobūdį, nepagrindžia įrodymais ar objektyviais duomenimis, o dėsto tik bendro pobūdžio teiginius. Pareiškėjas, prašydamas priteisti neturtinę žalą ir teigdamas, kad patyrė emocinę depresiją, dvasinį sukrėtimą ir nepatogumus, turi patvirtinti šias aplinkybes konkrečiais įrodymais bei pateikti neturtinės žalos piniginio įvertinimo pagrindimą, nepakanka pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala. Savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjas nepagrindė ir neindividualizavo dėl savo minimų pažeidimų atsiradusių neigiamų pasekmių, nenurodė priežastinio ryšio tarp pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos.

Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, valstybės išlaidas, susijusias su valstybės apsauga nuo karinių intervencijų, ir pan.), įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, nedidelę trukmę ir intensyvumą, 2015 m. vasario 24 d. Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK raštu Nr. 30-S-22327 pareiškėjui pateiktą atsiprašymą dėl patirtų nepatogumų, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais konstatuoja, kad pareiškėjo patirti išgyvenimai ir neigiamos emocijos šios bylos faktinių aplinkybių kontekste neturi būti įvertinti pinigais. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato padaryto pažeidimo konstatavimas, jog pareiškėjas neteisėtai 2015 m. vasario 19 d. Plungės rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpose negavo vakarienės, vertintinas kaip pakankama satisfakcija, ir neturtinės žalos atlyginimas pinigais pareiškėjui nepriteistinas. Būtent tokia teisminė praktika iš esmės analogiško pobūdžio bylose yra formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-02-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A262-858/2015).

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pripažinti, kad buvo pažeista J.J. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpose sąlygas.

Atmesti pareiškėjo J.J. skundą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.