Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui R. L., jo atstovui advokatui V. G., atsakovei I. B., jos atstovui advokatui Kęstučiui Galvičiui, institucijos, teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei I. J.,

žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-21-839/2021 pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovei I. B., institucija, teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintų taikos sąlygų pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nepilnametis vaikas yra aiškiai išreiškęs norą gyventi su mama, o ne su tėvu. Motinos elgesys su vaiku šiuo metu yra tinkamas, ji stengiasi užtikrinti vaiko interesų ir teisių apsaugą, jų tarpusavio emocinis ryšys yra stiprus. Galutine institucijos nuomone ieškinys atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas R. L. ir atsakovė I. B. (ankstesnė pavardė – B.) yra nepilnamečio vaiko V. L., gimusio (duomenys neskelbtini tėvai.

2004 m. spalio 11 d. Utenos rajono apylinkės teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. L2-1603-06/04, iš ieškovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui V. L. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt iki jo pilnametystės. 2009 m. spalio 22 d. Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-365-228/2009, buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta kartu su jo motina I. B. jos gyvenamojoje vietoje. Taip pat buvo patvirtinta bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka.

2013 m. sausio 18 d. Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-143-921/2013, buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria pakeistas 2004 m. spalio 11 d. Utenos rajono apylinkės teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. L2-1603-06/04, nepilnamečiui sūnui V. L. priteisto išlaikymo dydis į po 350 Lt dydžio periodinę išmoką, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaiko išlaikymui skirtas pinigų sumas mokant vaiko lėšų tvarkytojui uzufrukto teise vaiko motinai I. B..

Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 3 dalis numato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Ginčo sprendimas iš naujo pagal paduotą pakartotinį ieškinį galimas, esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) faktinės aplinkybės taip pasikeitė, kad sudaro naują ieškinio reikalavimo pagrindą; 2) tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, vaiką atidavė gyventi ir auginti kitiems asmenims.

Iš pateikto ieškinio, ieškovo paaiškinimų matyti, kad ieškinys iš esmės grindžiamas tuo, jog pasikeitė aplinkybės ir atsakovė dėl netinkamo gyvenimo būdo, alkoholio vartojimo negeba prižiūrėti bei auklėti sūnaus. Ieškovo teigimu, sūnui gyvenant su motina, nėra užtikrinamas vaiko saugumas, nes motina smurtavo prieš vaiką, sudaroma netinkama aplinka (rūkoma, girtaujama), lankosi pašaliniai teisti asmenys.

Teismo vertinimu, iš byloje pateiktų įrodymų ir kitų duomenų, taip pat ieškovo nurodytų faktų nėra pakankamo pagrindo konstatuoti aplinkybių, kurios, remiantis įstatymo (CK 3.169 str. 2 d., 3.174 str. 2 d., 4 d.) nuostatomis, sudarytų pagrindą keisti vaiko gyvenamąją vietą.

Ginčai dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą (CK 3.174 str. 2 d.). Taigi ginčas sprendžiamas vadovaujantis principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant savo vaikus yra lygios. Todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, o būtent, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiamas jis galėtų deramai augti ir tobulėti.

Pažymėtina, kad pagrindo pasikeitimas yra tada, kada pasikeičia tos faktinės aplinkybės, kurios turi lemiamos įtakos ginčo sprendimui, pavyzdžiui, vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą), tėvo (motinos) gyvenimo sąlygų pasikeitimas ir panašiai. Priimant sprendimą, vaiko norų vertinimas priklauso nuo jų motyvacijos, vaiko amžiaus, brandumo ir kitų byloje nustatytų teisiškai reikšmingų faktų. Nustatant vaiko interesų turinį, turima vadovautis objektyviais kriterijais, nulemiančiais vaiko, kaip išsilavinusios, sveikos, aukštų moralinių savybių, tvirtos asmenybės, vystymąsi.

Nagrinėjamojoje byloje šalių sūnus V. išreiškė tvirtą norą gyventi su motina. Faktiškai su ja vaikas gyvena nuo gimimo. Šiuo atveju, jeigu tai neprieštarauja paties vaiko interesams, būtina atsižvelgti į jo norą. Dėl įvairių priežasčių vaiko norai ir interesai ne visuomet gali sutapti, todėl kiekvienu atveju, išklausius vaiko norus, reikia išsiaiškinti, ar jie neprieštarauja jo interesams.

Bylos duomenimis nustatyta, kad vaikui pas motiną sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Vaiko ryšys su motina artimas, jis ja pasitiki. 2021-03-08 išklausant vaiko nuomonę šalių sūnus V. L. nurodė, jog jo apsisprendimas gyventi su motina tvirtas ir keisti sprendimo jis neketina. Savo santykius ir bendravimą su mama nurodė kaip gerus, jog tarpusavyje sutaria, gali pasikalbėti. Apibūdindamas santykius ir bendravimą su tėvu vaikas nurodė, jog būdamas su tėvu, nesijaučia saugus, jo elgesys ir nuomonės išreiškimas yra pernelyg suvaržytas, tėvas juo nepasitiki, jaučiamas psichologinis smurtas, grasinimai.

Bylos duomenimis vaiko ir tėvo tarpusavio ryšys menkas, bendravimas šiuo metu praktiškai nutrūkęs. 2019-09-11 vaiko nuomonės išklausymo akto duomenimis vaikas yra nurodęs, jog jam gyventi su motina, nepaisant jos žalingo įpročio dėl alkoholio vartojimo, buvo gerai, ji suprasdavo jį labiau nei tėvas, motina labiau juo pasitiki, mažiau kontroliuoja, bet dėl to jis nesijautė neatsakingas, ką reikdavo viską padarydavo (pvz. neliepiamas susitvarkydavo kambarį, grįždavo namo laiku ir pan.). Tuo metu vaikas taip pat nurodė, jog viso šito jis negauna gyvendamas su tėvu, kuris juo nepasitiki, nuolat kontroliuoja, jie tarpusavyje nesusikalba, tėvas mėgsta rėkauti, todėl jis net bijo tėvo ko nors klausti ir tai jį slegia.

Utenos apskrities Vyrų krizių centro 2020-02-04 pateiktoje informacijoje nurodyta, jog tėvo auklėjime vyrauja autoritarinis auklėjimo modelis, vaikas turi daug nuoskaudų tėvui, jo bijo, vaikas ieško prieglobsčio, supratimo, išklausymo draugų rate, kadangi to nepakankamai gauna iš tėvo. 2020-02-03 Utenos švietimo centro pedagoginės psichologinės tarnybos padalinio pateiktais duomenimis vaikas konsultacijų metu yra išsakęs, jog „santykiai su tėvu įtempti, tėvas nuolat būna piktas, bijau kam ką nors pasakyti, visada jo bijau“ ir kt.

Šalių vaikas, gimęs 2004 metais, iš esmės jau beveik pilnametis asmuo, todėl negalima jo versti gyventi ten, kur jis nenori, nes taip būtų žalojama vaiko psichika, palaužiama jo valia. Vaiko nuomonė iš esmės nesikeičia, ji argumentuota ir vaikas išsakė konkrečias priežastis dėl ko nenori ir negali gyventi su tėvu. 2020-02-03 Utenos švietimo centro pedagoginės psichologinės tarnybos padalinio pateiktais duomenimis V. L. yra socialiai brandus ir nuovokus, jo raida atitinka amžiaus normą. Vaikinas gali adekvačiai suvokti ir įvertinti esamą situaciją bei pats išsakyti savo nuomonę dėl jam daromo poveikio ir pagalbos galimybių pasirinkimo. Taigi, nėra jokio pagrindo manyti, jog vaiko nuomonė yra įtakota kitų asmenų, todėl vaiko nuomonė yra labai reikšminga vertinant ieškinio reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgtina į tai, kad šalių vaikas praktiškai visą laiką gyveno su motina, todėl aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys. Pagal bylos duomenis, teismo nuomone, staigus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas ne tik gali, bet ir sukels nepageidaujamų padarinių vaiko raidai, psichinei sveikatai.

Liudytojos L. M. ir J. B. patvirtino, jog vaikas faktiškai nori būti pas motiną, jų santykiai nėra prasti ir motina vaiku rūpinasi. Motina ir vaikas gyvena vieni. Liudytoja J. B. nurodė, kad vaikas pakankamai disciplinuotas. Šiuo metu vaiko motina deda pastangas dėl žalingų įpročių atsikratymo ir situacija keičiasi, nors yra problemų su pagalbos priėmimu.

Atsakovė pagal 2019-12-12 charakteristiką apibūdinama kaip atsakinga, darbšti, pareiginga. Pateiktais duomenimis nuo 2020-09-16 ji mokosi, siekia kelti, keisti savo profesinius gebėjimus, kas padidintų jos galimybes įsidarbinti. Laikotarpiu 2020-10-10 - 2020-11-19 gydėsi nuo turimos priklausomybės alkoholiui, baigė psichosocialinės reabilitacijos programą. Tokie duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog atsakovė siekia esmingai pakeisti savo gyvenimo būdą ir nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog ji negeba ar negebės užtikrinti tinkamų sąlygų su ja gyventi vaikui.

Ieškovas, nors ir nesutinka, kad vaiko motina gali tinkamai auklėti vaiką, tačiau laikinas vaiko gyvenimas pas tėvą susiklosčiusių vaiko ir tėvo tarpusavio santykių nepakeitė ir nėra požymių, jog artimas bendravimas gali būti sukurtas ir atstatytas. Bylos duomenimis 2020-02-19 ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto prieš vaiką. 2021-03-08 išklausant vaiko nuomonę šalių sūnus V. L. iš esmės nurodė tas pačias priežastis, dėl kurių jis nenori gyventi su tėvus, kokios yra fiksuotos 2019-09-11 vaiko nuomonės išklausymo akte, 2020-02-03, 2020-02-04 pateiktuose raštuose. Nors ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu nutrauktas, tačiau tokie duomenys, atsižvelgiant į išsakomą vaiko nuomonę, leidžia konstatuoti, jog ieškovo elgesys vaiko atžvilgiu nėra visada tinkamas ir negalima pagristai manyti, jog ieškovas visomis įmanomomis priemonėmis siekia pakeisti tarpusavio santykius su sūnumi.

Be to, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad pasikeitus ieškovo gyvenamajai vietai, šiuo metu pagal 2021-03-26 šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto duomenis ieškovo bute nėra sudaryta tinkamų sąlygų vaiko poreikiams patenkinti, nėra atskiros patalpos, kurioje vaikas galėtų ilsėtis, leisti laisvalaikį, atskiros lovos vaikui miegoti, atsižvelgiant į vaiko amžių. Dabartinė ieškovo gyvenamoji vieta nuomojamas 1 kambario butas, iki 35 kv. m. ploto. Ieškovo teigimu, jis atitvertų dalį bendro kambario, kur būtų vaiko lova. Taigi, lyginant ieškovo ir atsakovės turimos gyvenamosios vietos sąlygas matyti, kad atsakovės turimos gyvenimo sąlygos ženkliai geresnės. Ji turi nuosavybės teise priklausantį 2 kambarių būstą, kuriame yra atskiras kambarys vaikui, visi reikiami baldai ir daiktai, vaikui ši vieta įprasta. Ieškovo dabartinėje gyvenamojoje vietoje sąlygų vaikui gyventi nėra, objektyvių duomenų, kokios sąlygos bus sudarytos ir ar jos bus tinkamos gyventi vaikui nėra, taigi galima tik prielaida, jog galbūt ateityje bus sudarytos tinkamos sąlygos gyventi vaikui.

Objektyvių įrodymų, kad vaikui būtų daroma neigiama įtaka, kad jo buvimas motinos namuose prieštarautų jo interesams, vaikas, gyvendamas su ja, jaučiasi nesaugus nėra pateikta pakankamai. Ikiteisminis tyrimas dėl motinos galimo smurto prieš vaiką yra nutrauktas, vaiko noras gyventi su motina nepasikeitęs.

Įvertinus bylos duomenų visumą, teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog vaikui gyvenant su motina esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą ir nustatant ją su tėvu.

Ieškovas ir atsakovė yra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai mokėjimo, todėl šios išlaidos nepriteistinos (CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

atmesti ieškovo R. L. ieškinį atsakovei I. B. dėl sūnaus V. L. gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo bei bendravimo tvarkos panaikinimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.