Marijampolės apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei A. S. dėl skolos ir metinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024-01-17 teisme gautas atsakovės atsiliepimas, kuriame nurodyta, kad su ieškinio reikalavimu dėl pagrindinės skolos už administravimo paslaugas laikotarpiui nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d., už kurį susidarė 1 171,90 Eur pagrindinė skola ir 31,95 Eur metines palūkanos, sutinka, ją padengė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Nurodo, kad iš viso jos padengta skola pagal ieškinio reikalavimą sudaro 1 203,Eur (1 171,90 Eur pagrindinė skola ir 31,95 Eur metinės palūkanos). Taip pat nurodyta, kad dėl reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal priimtus Lietuvos A. T. išaiškinimus šiuo klausimu kasacinėje nutartyje Nr. 3K-3-533/2008 buvo pasisakyta: "bet kokiu atveju bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra tarp šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis. Bylinėjimosi išlaidų priteisimas nėra ieškovo reikalavimas, nesudaro ieškinio dalyko ir neprivalo būti nurodytas ieškinyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio l dalies 4 punktas). Jeigu ieškinyje toks reikalavimas nurodytas, tai jis nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, kuris ieškovo nukreipiamas atsakovui.". Nurodė, kad atsakovė nesutinka su prašomomis priteisti bylinėjimosi išlaidomis dar ir dėl to, kad ieškovo įmonė galėjo paduoti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ar kitokia supaprastinto proceso tvarka) ir dirbtinai nedidinti bylinėjimosi išlaidų. Ginčo atveju, atsižvelgus į ieškovės procesinį elgesį, kadangi ieškovo įmonė ieškinį pareiškė bendrąja ginčo teisenos tvarka, turi būti taikomas CPK 434 straipsnio 4 dalies norma, pagal kurią ieškovės naudai nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos. Kaip priedus pateikė ieškovui atliktų įmokų sumokėjimą bankiniu pavedimu. Pažymėjo, kad priede Nr. 2 metinių palūkanų 31,95 Eur sumos kvito įmokos banko mokėjimo paskirtyje per klaidą įrašė neteisingą civ. bylos numerį - Nr. e2-163-399/2023, kurį ištaisė į teisingą civ. bylos numerį ir prašo taisymu tikėti ir įmoką užskaityti šioje byloje. 2024-01-18 byloje gauti atsakovės pateikti skolos dalies apmokėjimą pagrindžiantys duomenys.

2024-01-22 byloje gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo atsakovei po kreipimosi į teismą visiškai sumokėjus prašomą priteisti skolą už suteiktas paslaugas bei metines palūkanas. Taip pat išdėstyta nuomonė dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės. Nurodyta, kad Lietuvos A. T. praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškinio reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys, laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga. Pažymėjo, jog atsakovė tinkamai nevykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekse numatytos patalpų savininko pareigos išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius, dėl ko ieškovas turėjo inicijuoti teisminį procesą. Dėl proceso inicijavimo buvo kalta atsakovė, kuri netinkamai vykdė prievolę ir nesilaikė suderintų apmokėjimo terminų, kurie buvo nurodyti išrašytose sąskaitose laikotarpiu nuo 2022-08-01 iki 2023-10-31. Atsakovei tinkamai neapmokėjus pateiktų sąskaitų ir susidarius įsiskolinimui, ieškovas turėjo kreiptis į teismą, todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovės savo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais atsakovė turi atlyginti ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Todėl vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, prašo iš atsakovės priteisti ieškovo patirtas ir neapmokėtas bylinėjimosi išlaidas: 27 Eur sumokėto žyminio mokesčio; 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane; 1,81 Eur už Gyventojų registro tarnybos išrašą apie skolininką; 60 Eur už advokatų profesinės bendrijos AVOCAD suteiktas teisines paslaugas, rengiant ieškinį dėl skolos priteisimo. Patvirtino, kad ieškovui yra žinomos visos ieškinio atsisakymo pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

priėmus ieškovo atsisakymą nuo ieškinio, civilinė byla nutrauktina.

Atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo netenkinamas.

Vadovaujantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės.

Nustatyta, kad pareiškimą padavė tam įgaliojimus turintis asmuo, ieškinio atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja (CPK 42 straipsnio 2 dalis), ieškovas nurodo, jog jam yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio atsisakymas priimamas, civilinė byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Vadovaujantis CPK 87 straispnio 2 dalimi, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, jam grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 27 Eur žyminio mokesčio, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovui grąžintina 75 proc., t. y. 20,25 Eur, žyminio mokesčio, išaiškinant, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė su ieškovu atsiskaitė po ieškinio priėmimo, t. y. ieškinys buvo pareikštas pagrįstai, prašo priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 27 Eur žyminis mokestis; 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane; 1,81 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane; 60 Eur už suteiktas teisines paslaugas.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiriamos išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kategorijai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovės nurodytu, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas nėra ieškovo reikalavimas ir nesudaro ieškinio dalyko ir jis nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, kuris ieškovo nukreipiamas atsakovui. Tačiau bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė yra, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nepaisant to, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kontekste, pažymėtina, jog teismas turi teisę nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Tuo tarpu šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Taip pat kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso, t. y. atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį, vertinamas paties asmens elgesys, jo prisidėjimas prie konkretaus dydžio bylinėjimosi išlaidų (pvz., ar buvo reikšti akivaizdžiai nepagrįsti reikalavimai, klausimai).

Lietuvos A. T. praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškinio reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys, laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga. Nagrinėjamu atveju sutiktina su ieškovo pozicija, kad atsakovė tinkamai nevykdė CK 4.82 straipsnio 3 ir 4 dalyse ir 4.84 straipsnio 9 dalyje numatytos patalpų savininko pareigos išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius, dėl ko ieškovas turėjo inicijuoti teisminį procesą. Atsakovė netinkamai vykdė prievolę ir nesilaikė suderintų apmokėjimo terminų, nurodytų išrašytose sąskaitose laikotarpiu nuo 2022-08-01 iki 2023-10-31, dėl ko atsakovei tinkamai neapmokėjus pateiktų sąskaitų ir susidarius įsiskolinimui, ieškovas turėjo kreiptis į teismą, todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovės savo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Atsakovė nesutinka su prašomomis priteisti bylinėjimosi išlaidomis nurodydama, kad ieškovo įmonė galėjo paduoti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ar kitokia supaprastinto proceso tvarka ir dirbtinai nedidinti bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad šiuo atveju, atsižvelgus į ieškovės procesinį elgesį, kadangi ieškovo įmonė ieškinį pareiškė bendrąja ginčo teisenos tvarka, turi būti taikomas CPK 434 straipsnio 4 dalies norma, pagal kurią ieškovės naudai nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos.

CPK 434 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas turėjo teisę reikalavimus patenkinti CPK XXIII skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka, tačiau pareiškė ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, jam žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik nuo tos ieškinio sumos, kurią ginčijo atsakovas, išskyrus, jei iš atsakovo elgesio ieškovas turėjo pagrindą manyti, kad atsakovas reikalavimą ginčys. Nagrinėjamu atveju atsakovė ieškiniu pareikštų reikalavimų neginčijo visiškai ir juos pilnai patenkino gavusi teismo procesinius dokumentus, tačiau atsakovė nesilaikė suderintų apmokėjimo terminų, nurodytų išrašytose sąskaitose ilgą laiką - laikotarpiu nuo 2022-08-01 iki 2023-10-31, dėl ko atsakovei tinkamai neapmokėjus pateiktų sąskaitų ir susidarius įsiskolinimui, ieškovas turėjo kreiptis į teismą, todėl atsakovės argumentai jog ieškovė turėjo kreiptis į teismą būtent supaprastinto proceso tvarka (teikiant teismo įsakymą), vertintini kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinio atsisakoma, kadangi atsakovė pagal šioje byloje pareikštą reikalavimą su ieškovu atsiskaitė po ieškinio pateikimo dienos, laikytina, kad ieškovas ieškinį atsakovės atžvilgiu pareiškė pagrįstai. Tokiu būdu konstatuotina, jog minėtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės veiksmų, todėl yra pagrindas šias išlaidas ieškovui priteisti iš atsakovės.

Ieškovas taip pat prašo priteisti 60 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Pažymėtina, jog bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio (pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos A. T. 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (60 Eur) neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, atsižvelgus į ginčo sumos dydį, jog išlaidos advokato pagalbai apmokėti siekia tik penkis procentus ieškinio sumos (1 203,85 Eur), teismas sprendžia, jog prašoma priteisti 60 Eur suma už advokato teisinę pagalbą nėra per didelė, atitinkanti protingumo, sąžiningumo, ir teisingumo reikalavimų, jos mažinti nėra pagrindo, todėl priteistina ieškovui iš atsakovės.

Vadovaujantis išdėstytu, ieškovui iš atsakovės priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro: likusi negrąžinta žyminio mokesčio dalis – 6,75 Eur (iš 27 Eur); 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane; 1,81 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane; 60 Eur už suteiktas teisines paslaugas, t. y. iš viso 71,20 Eur.

Šioje byloje patirtos 7,93 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau šioms išlaidoms neviršijant minimalios valstybei priteistinos sumos (8 Eur), šios išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Šalims išaiškintina, jog bylą nutraukus, pakartotinai kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima (CPK 294 straispnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, 94 straipsnio 1 dalimi bei 98 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsniu, 290-291, straipsniais, teismas

nutarė:

priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą Nr. e2-687-985/2024 pagal ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei A. S. dėl skolos ir metinių palūkanų priteisimo nutraukti.

Grąžinti ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) , juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 20,25 Eur (dvidešimt eurų 25 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. gruodžio 22 d., išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi šia teismo nutartimi.

Priteisti iš atsakov ės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 71,20 Eur (septyniasdešimt vieną eurą 20 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti ieškovui, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.