Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2025-05-08 · Civilinė byla Nr. e2S-662-1092/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-05-08
Bylos Nr.
e2S-662-1092/2025
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08370-2024-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aurimas Brazdeikis
Atsakovas
R. M.
Ieškovas
A. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-662-1092/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08370-2024-7Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.6 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 8 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, pareikštu ieškiniu, be kita ko, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui priklausančias pinigines lėšas pareikšto reikalavimo ribose (34 780,33 Eur) esančias jo banko sąskaitose.

Atsiliepimas

3. Atsakovas pateikė prašymą dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Nurodė, jog laikinoji apsaugos priemonė pritaikyta nepagrįstai bei šiuo metu nebeturi jokios prasmės. Atsakovo banko sąskaitoje areštuotų pinigų suma sudaro 328,88 Eur. Nėra nustatyta jokio atsakovo nesąžiningumo, kad būtų reikalinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas su ieškove yra atsiskaitęs, perdavęs bei pervedęs jai pinigus, apmokėjęs už ją skolas. Sąskaitoje esanti (328,88 Eur) suma, nesugeneruos ieškovės prašomos sumos, todėl jų taikymas nebeturi jokios prasmės. Atsakovas gauna nedidelį darbo užmokestį, jam yra reikalinga atlikti įvairius elektroninius mokėjimus, vykdyti teismo nutartį dėl laikino išlaikymo mokėjimo dukrai, jokių mokėjimų jis negali atlikti dėl taikyto turto arešto, o tai apsunkina kasdienį atsakovo gyvenimą.

Šalies argumentai

4. Ieškovė su pateiktu atsakovo prašymu nesutiko. Nurodė, kad visos sąlygos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šiai dienai nėra išnykusios, o atsakovo nurodomos aplinkybės dėl atsiskaitymo su ieškove neatitinka tikrovės, be to, teismui tokie duomenys nėra pateikti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. kovo 6 d. nutartimi atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkino. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

5.1. Atsakovas iš esmės kvestionuoja įsiteisėjusią nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo poreikio negali būti iš naujo kvestionuojamas tokios nutarties teisėtumas ir (ar) pagrįstumas.

5.2. Aplinkybė, jog areštuotoje banko sąskaitoje piniginių lėšų suma nesiekia arešto masto, savaime nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui, nepatvirtina, jog dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, neegzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo vykdymui.

5.3. Argumentai, jog su ieškove atsakovas atsiskaitė (kompensaciją sumokėjo) patys savaime nei patvirtina, nei paneigia laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo pagrindą, šie argumentai susiję su byloje pateiktų materialiųjų teisinių reikalavimų (ne)pagrįstumu, todėl vertintini nagrinėjant šalių ginčą iš esmės, o ne sprendžiant atskirus procesinius klausimus.

5.4. Tai, kad šioje proceso stadijoje atsakovas patiria tam tikrus ribojimus, savaime neįrodo ginčo šalių teisių ir pareigų pusiausvyros neatitikimo.

5.5. Objektyvių duomenų, jog taikyti apribojimai neatitinka proporcingumo ir ekonomiškumo principo, atsakovas nepateikė ir jų nepagrindė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į juos argumentai

6. Atskiruoju skundu atsakovas R. M. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

6.1. Nesutinka, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės realiai pašalina grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

6.2. Teismas nesivadovavo aktualia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis negalima siekti sukaupti turto.

6.3. Nėra proporcinga taikyti turto areštą siekiant užtikrinti ieškovės reikalavimus, kadangi atsakovas jokio vertingo areštuotino turto neturi, jo banko sąskaitoje yra 328,88 Eur suma.

6.4. Teismas neturėjo pritarti ieškovės pozicijai ir nesuteikti procesinio pranašumo vienai iš ginčo šalių.

6.5. Taikytas turto areštas varžo atsakovo kasdienę veiklą naudojantis elektronine bankininkyste, gadina atsakovo kredito istoriją, atsakovui siekiant spręsti asmeninio gyvenimo klausimus (paskolų, lizingo, nuomos sutarčių sudarymas, transporto priemonės, baldų įsigijimo ir kt.).

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė A. M. prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

7.1. Atsakovas išsako deklaratyvias nuostatas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. priimtos teismo nutarties pagrįstumo, kuri yra galiojanti ir atsakovo nebuvo skundžiama.

7.2. Turėtų būti sprendžiamas klausimas ne dėl 2024 m. gruodžio 30 d. teismo priimtos nutarties pagrįstumo, o dėl 2025 m. kovo 6 d. teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta tenkinti atsakovo atstovo prašymą, teisėtumo.

7.3. Atsakovo deklaruojamos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas turi pakankamai lėšų sutarčių (paskoloms gauti, turtui įsigyti) sudarymui, o banko sąskaitoje palikta minimali suma yra palikta tik laikinai, tikintis, kad ribojimai sąskaitai bus panaikinti.

7.4. Atsakovo tvirtinimu, panaikinus ribojimus, sutarčių sudarymui reikalingų lėšų atsakovo sąskaitoje atsirastų, o tai sudaro pagrindą pripažinti, jog yra objektyvūs duomenys apie atsakovo nesąžiningus ketinimus išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą.

7.5. Skunde cituojama teismų praktika netaikytina, kadangi jose buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo, o ne galiojančių apsaugos priemonių panaikinimo klausimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atsakovo atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

10. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atsakovo atskirojo skundo argumentų

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Atsakovas, nesutikdamas su teismo nutartimi, teigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra proporcingas, kadangi atsakovas neturi vertingo turto, todėl nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, be to, taikytas turto areštas varžo atsakovo kasdienę veiklą. Nurodo ir tai, kad teismas nesivadovavo aktualia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis negalima siekti sukaupti turto. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo R. M. argumentai yra nepagrįsti.

12. Remiantis CPK 149 straipsnio 1 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos pagrįstu byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu. Kai teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo byloje nedalyvaujančių asmenų teises, šie asmenys turi teisę bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui pateikti prašymus panaikinti jiems taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 149 straipsnio 3 dalis).

13. Lietuvos apeliacinis teismas, taikydamas ir aiškindamas CPK 149 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, tačiau sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, jog teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017, 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-832-934/2023 ir kt.). Taigi, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, neturi būti iš naujo sprendžiama dėl CPK 144 straipsnyje įtvirtintų būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimo ir (ar) kvestionuojamas nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumas ir (ar) pagrįstumas, o tik vertinamos aplinkybės, atsiradusios (pasikeitusios) po nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmimo, kurios gali lemti kitokį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų vertinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1061-407/2023). Siekdamas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, apeliantas turi nurodyti konkrečias aplinkybes, atsiradusias po nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo ir lemiančias pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones išnykimą (ieškinio nepagrįstumą ir grėsmės nebuvimą) arba nebeatitikimą proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimams (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-357-467/2022).

14. Atsakovas, siekdamas jam pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, atskirajame skunde nesutinka, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės pašalina grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, pažymi ir tai, kad teismas nesivadovavo aktualia praktika, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis negalima siekti sukaupti turto. Tačiau iš atsakovo atskirojo skundo argumentų matyti, kad jis iš esmės kvestionuoja jo atžvilgiu Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, atsakovas nepagrįstai laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo poreikį sieja su sąlygomis, nustatytomis CPK 144 straipsnyje, kadangi ši teisės norma reglamentuoja ne laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, bet jų (ne)taikymo pagrindus. Atsakovas taip pat nepagrįstai remiasi teismų praktika, suformuota taikant šiai bylai iš esmės neaktualų CPK 144 straipsnį. Taikant CPK 149 straipsnio nuostatas turi būti įvertintinas ne CPK 144 straipsnyje įtvirtintų būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimas, bet tai, ar šių priemonių taikymo pagrindas išnyko būtent dėl pasikeitusių aplinkybių ir ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas dėl pasikeitusių aplinkybių nepažeidžia proporcingumo bei ekonomiškumo principų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju atsakovas tokių aplinkybių nenurodė arba jo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

15. Atsakovas akcentuoja, kad jo sąskaitoje areštuota pinigų suma yra tik 328,88 Eur ir todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi prasmės. Tačiau ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl jų taikymo. Aplinkybė, kad lėšų atsakovo sąskaitoje yra nedaug, nereiškia, kad jų negali atsirasti ateityje. Be to, nagrinėjamu atveju 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi nuspręsta areštuoti ne būtinai tik sąskaitoje esančias lėšas, bet atsakovo pinigines lėšas ar kitas turtines teises. Taigi, negali būti atmesta tikimybė, jog gali būti rasta arba atsirasti daugiau areštuotino atsakovo turto. Jei sutikti su atsakovu, kad nedidelė areštuoto turto suma sudaro pagrindą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, galėtų susidaryti situacija, kad iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sėkmingai paslėpęs ar tikslingai (siekiant išvengti suvaržymų ar išieškojimo) išleidęs savo lėšas asmuo galėtų išvengti bet kokių apribojimų ir toliau galėtų jomis nevaržomai naudotis ar jas nevaržomai slėpti (leisti). Pastebėtina ir tai, kad aplinkybė, jog areštas taikomas nedidelei pinigų sumai, kartu reiškia ir tai, kad atsakovo patiriamų finansinių suvaržymų (negalėjimo disponuoti areštuota pinigų suma) mastas taip pat yra nedidelis. Kitaip tariant, jei atsakovas neturi ir neketina įgyti areštuotino turto, taikomos laikinosios apsaugos priemonės reikšmingų suvaržymų jam nesukelia ir nesukels, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad jos pažeidžia proporcingumo ar ekonomiškumo principus.

16. Atsakovo teigimu, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apsunkina jo kasdienę veiklą, galimybes sudaryti paskolos, nuomos, lizingo sutartis, apsunkina daiktų įsigijimą. Tačiau, pirma, atsakovas nepateikė įrodymų šiems teiginiams pagrįsti, t. y. kad jis iš tiesų kreipėsi į kredito įstaigas dėl paskolos suteikimo ir šios, esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, atsisakė išduoti paskolą, arba kad pritaikytas areštas trukdo sudaryti kitas sutartis (CPK 178 straipsnis). Antra, atsakovo teiginiai nenuoseklūs, kadangi, viena vertus, jis nurodo, kad atsakovo sąskaitos likutis tik 328,88 Eur, jis neturi turto, kita vertus, jis teigia, kad jam apsunkinamos sąlygos transporto priemonių, baldų įsigijimui. Trečia, atsakovas neįrodė ir nepagrindė, kad patiriami nepatogumai būtų išskirtinio pobūdžio, t. y. tokio pobūdžio, kuris akivazidžiai peržengtų įprastai dėl laikinųjų apsaugos priemonių patiriamus suvaržymus.

17. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones ar kad taikytos priemonės nebeatitiktų proporcingumo ar ekonomiškumo principų. Vadinasi, nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ji paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Aurimas Brazdeikis