Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartis

2022-03-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-17-537/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2021-12-08Kauno apygardos teismas
  2. I-a instancijaNutartis · 2022-03-14Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai
  3. Apeliacija2022-05-19Kauno apygardos teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-14
Bylos Nr.
II-17-537/2022
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00331-2021-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Raimundas Krušinys (pirm.)
Pažeidėjas
G. N.
Nukentėjusysis
D. P.
Institucija
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-17-537/2022Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00331-2021-3Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. kovo 14 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys,sekretoriaujant M. D.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. N., jo įgaliotam atstovui advokatui R. V.,

nukentėjusiajai D. P.,

nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato K. R. policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK K. R. PK) įgaliotam atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. N. įgalioto atstovo advokato R. V. skundą dėl ne teismo tvarka Marijampolės AVPK K. R. PK tyrėjos A. M. 2021 m. gegužės 10 d. priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 37-ANR­­_N-426-2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. N. įgaliotas atstovas advokatas R. V. skundu prašo panaikinti skundžiamą Marijampolės AVPK K. R. PK tyrėjos A. M. 2021 m. gegužės 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 37-ANR­­_N-426-2021 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pagrindiniai skundo argumentai:

1) priimant skundžiamą nutarimą, remtasi išimtinai D. P. pareiškimu, nebuvo vertinti kiti įrodymai, o tiksliau – tokie įrodymai net nebuvo renkami. Administracinėje teisenoje yra numatyta pareiga tyrimą atliekančiam pareigūnui ir teisė pareigūnui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl pareigūnas, iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą. Administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai. Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad nei teiseną tyrę, nei nagrinėję pareigūnai nebuvo pakankamai aktyvūs, nerinko būtinų įrodymų nusižengimo sudėčiai nustatyti, nepašalino iškilusių abejonių, nevertino G. N. nurodytų aplinkybių, netyrė ir kitų bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, įrodymus vertino nesilaikydami administracinių nusižengimų teisenos nuostatų (ANK 566, 567, 569 straipsniai). Buvo grubiai pažeistas in dubio pro reo principas, bei nerenkant įrodymų, o preziumuojant pareiškimo pagrįstumą buvo grubiai pažeistos ANK 567 straipsnio 3 dalis nuostatos, kad tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui;

2) nesuprantama nutarime nurodyto nusižengimo esmė. Nurodyta, kad G. N. šuo „bėgo link jos, taip sukeldamas grėsmę jos sveikatai ir gyvybei“. Kokią grėsmę gyvybei sukelia šuns bėgimas? Kam konkrečiai iškilo grėsmė – gyvybei ar sveikatai? Byloje nėra duomenų, kad G. N. šuo būtų kėlęs grėsmę žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Įvykio pasekmių nenustatyta. Byloje nėra medikų išvadų, nėra kitų kompetentingų institucijų išvadų, liudytojų parodymų ar kitų įrodymų, kad G. N. šuo kėlė grėsmę gyvybei ar sveikatai. D. P. paaiškinimas, kad šuo „išgąsdino“, taip pat neatitinka grėsmės gyvybei ir sveikatai sąvokos, kadangi išgąsdinimas nėra tapatu grėsmei gyvybei, sveikatai, o yra viena iš žmogaus reakcijų, pagrįstų subjektyviu situacijos vertinimu, kuris neretai neatitinka objektyvių situacijos aplinkybių;

3) nutarime nurodomas teisės aktas, kurio reikalavimai pažeisti, ne tik kad panaikintas, tačiau ir nenustatė reikalavimų teritorijoje, kurioje nurodomas įvykęs galimas pažeidimas. Jūrės girininkijos miškas nėra gyvenamoji vietovė ir K. R. savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. AT-817 taisyklės šioje vietovėje nereglamentavo, taigi, negalėjo būti pažeistas (b. l. 2-5).

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad byloje surinktų įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu nagrinėjančių pareigūnų įsitikinimu, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. G. N. jau buvo tris kartus baustas administracine tvarka už ANK 346 straipsnyje numatytus nusižengimus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl jo kaltės buvo sužaloti žmonės, o pagrindo netikėti D. P. detaliais ir nuosekliais parodymais nebuvo (b. l. 36).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas R. V. prašė panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Turi būti vadovaujamasi in dubio pro reo principu. Tarp G. N. ir D. P. nuo 2012 m. vyksta konfliktai. Nėra įrodyta G. N. inkriminuoto administracinio nusižengimo esmė, t. y., pavojus gyvybei ir sveikatai. Gyvūnų laikymo K. R. savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės, patvirtintos K. R. savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. AT-817 (toliau – Taisyklės), skundžiamo nutarimo surašymo metu negaliojo. Naujas teisės aktas nepriimtas. Jei minėtos Taisyklės ir būtų galiojančios, teisės akto nuostatos taikomos tik gyvenamajai teritorijai. Pažymėjo, kad buvo paskirta didesnė, nei ANK 346 straipsnio 2 dalies vidurkyje numatyta bauda, todėl buvo pažeistos ANK 34 straipsnyje įtvirtintos nuobaudos skyrimo taisyklės.

Teismo posėdžio metu nubaustas asmuo G. N. paaiškino, kad palaiko skundą jame nurodytais argumentais. Su nusižengimu nesutinka ir kaltu neprisipažįsta. D. P. yra nusiteikusi prieš jį ir prieš jo gyvūną – šunį. Važiavo automobiliu ir jame vežėsi šunį. Sustojo, išleido šunį į lauką. Šuo buvo su pavadėliu. D. P. buvo nuo šuns apie 15-20 metrų atstumu. Pavadėlis yra ilgas. D. P. kažką fotografavo. Nuramino D. P., įsisodino šunį į automobilį ir išvažiavo.

Nukentėjusioji D. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaikščiojo miške, kai pamatė iš priekio atvažiuojantį G. N. automobilį ir šalia automobilio bėgantį jo šunį. Šuo buvo be pavadėlio ir antsnukio. Šuo, pamatęs ją, puolė bėgti, būtent, link jos. Tai nebuvo pirmas kartas, kai G. N. šuo ją išgąsdino. Buvo anksčiau net apkandžiojęs. Du kartus šuns buvo užpultas ir jos sūnus. Nagrinėjamu atveju šuo jos neužpuolė, kadangi ji apsigynė, papurkšdama dujų. Nuo jos iki šuns buvo likęs apie 1 metro atstumas. Šuo sustojo ir jos nepuolė dėl to, kad ji panaudojo dujų balionėlį. Ji išsigando, buvo šoko būsenoje, verkė. G. N. tuo metu sėdėjo automobilyje. Mano, kad nusižengimo padarymo vietoje Jūrės miestelio riba jau buvo pasibaigusi.

L. Ž. Š.-M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tą dieną, kai jai dėl analizuojamo nusižengimo skambino D. P., pas ją, kaip pas Jūrės miestelio bendruomenės pirmininkę, lankėsi M. Ž.. Ji perdavė telefoną M. Ž., kad D. P. jam papasakotų esamą situaciją. Nežino apie ką kalbėjo minėti asmenys. D. G. N. šuns į ją niekas nesikreipė.

L. M. Ž.teismo posėdžio metu patvirtino, kad kalbėjo telefonu su D. P.. Moteris nurodė, kad Jūrės miestelyje yra šuo, kuris ją vis užpuola. Ji klausė, ką daryti. D. P. balsas buvo susijaudinęs. Jei gerai pamena, rekomendavo kreiptis į K. R. seniūnę. Smulkmenų nepamena. Mano, kad buvo įvardintas šuns savininkas. Prieš tai nebuvo gavęs jokių nusiskundimų dėl G. N. šuns elgesio. Liudytojo teigimu, su nukentėjusiąją galėjo bendrauti 2020m. gegužės – birželio mėnesį. Gerai pamena, nes su P. bendravo tik kartą telefonu.

Marijampolės AVPK K. R. PK pateikė prašymą bylą nagrinėti jų įgaliotam atstovui nedalyvaujant (b. l. 52).

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad Marijampolės AVPK K. R. PK tyrėjos A. M. 2021 m. gegužės 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 37-ANR­­_N-426-2021 G. N. nubaustas pagal ANK 346 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2020 m. birželio 17 d., laikotarpyje nuo 10 val. iki 11 val., K. R. sav., Jūrės girininkijos miške, važiavo automobiliu, šalia kurio bėgo jam priklausantis didelis „R. R.” veislės šuo, kuris buvo be antsnukio ir pavadėlio. Šuo, pamatęs D. P., bėgo link jos, taip sukeldamas grėsmę jos sveikatai ir gyvybei. D. P., nuo prie jos pribėgusio šuns apsigynė papurkšdama jam dujų, kurias ir buvo įsigijusi, po ankstesnio to paties šuns įkandimo. G. N., viešoje vietoje vedžiojo savo šunį be antsnukio ir pavadėlio, bei neužtikrino, kad jis nekeltų grėsmės aplinkinių žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl nesilaikė Taisyklių VI skyriaus 42 punkto nuostatų. Už minėto nusižengimo padarymą asmeniui skirta 100 Eur bauda (administracinio nusižengimo bylos 1-2 lapai).

Administracinio nusižengimo protokole nurodytos tokios pačios faktinės aplinkybės, kokios fiksuotos skundžiamame nutarime (administracinio nusižengimo bylos 3-4 lapai).

Nutarime pripažinti nukentėjusiuoju parašyta, kad D. P. 2020 m. birželio 17 d., K. R. sav., Jūrės girininkijos miške, užpuolė G. N. šuo. Jis nekando, bet moteris labai išsigando (administracinio nusižengimo bylos 11 lapas).

Žemesnės instancijos teismas

D. P. prašyme nurodyta, jog 2020 m. birželio 17 d., laikotarpyje nuo 10 val. iki 11 val., K. R. sav., Jūrės girininkijos miške, ją užpuolė G. N. šuo. G. N. važiavo automobiliu, šalia kurio bėgo jam priklausantis didelis „R. R.” veislės šuo, kuris buvo be antsnukio ir pavadėlio. Šuo, pamatęs D. P., bėgo link jos, taip sukeldamas grėsmę jos sveikatai ir gyvybei. D. P., nuo prie jos pribėgusio šuns apsigynė papurkšdama jam dujų, kurias ir buvo įsigijusi, po ankstesnio to paties šuns įkandimo (administracinio nusižengimo bylos 13 lapas).

Ligos istorijoje nurodyta, kad D. P. 2020 m. balandžio 22 d., 14 val., įkando kaimyno šuo, dėl to ji yra 0,3 cm skersmens kairio dilbio žaizda, odos nubrozdinimas (administracinio nusižengimo bylos 15 lapas).

Žemesnės instancijos teismas

D. P. paaiškinime parašyta, jog G. N. šuo anksčiau ją yra užpuolęs du kartus – 2020 m. sausio 4 d. ir balandžio 22 d. (administracinio nusižengimo bylos 16 lapas).

Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus nurodyti G. N. padaryti administraciniai nusižengimai (administracinio nusižengimo bylos 19-30 lapai).

K. R. savivaldybės administracijos rašte „Dėl duomenų patekimo“ nurodyta, kad Jūrės girininkijos teritorija priklauso K. R. savivaldybei, joje už padarytus nusižengimus gali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal Taisykles (b. l. 50).

Žemesnės instancijos teismas

Foto lentelėje fiksuota miško kelio, vedančio į Gudelių mišką, bendras vaizdas, poilsiavietės bendras vaizdas, D. P. nurodyta šuns užpuolimo vieta ir kt. Iš nuotraukų nustatyta, kad nusižengimas padarytas ne gyvenamojoje vietovėje (b. l. 76-80).

Apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūros atlikimo vieta yra Gudelių miškas, K. R. sen., K. R. sav. (duomenys neskelbtini). Fiksuota, kad į įvykio vietą patenkama miško keliu nuo (duomenys neskelbtini) vykstant apie 1,5 km pietvakarių kryptimi. Nuvykus minėtą atstumą, patenkama į Gudelių miško poilsiavietę, vietovė miškinga, apsnigta. Poilsiavietės teritorijoje yra mediniai statiniai – pavėsinė, suolai, stalas. Poilsiavietės teritorija – dalinai atvira vietovė <...>. Atstumas tarp D. P. bei G. N. ir jo šuns pirminis vizualinis kontaktas yra apie 41,50 m (b. l. 81-82).

G. N. paaiškinime fiksuota, kad 2020 m. birželio 17 d., Jūrės mstl., K. R. sav., su šuniu atvažiavo į mišką pavedžioti jo. Šuo, kuris buvo su pavadėliu, nuo jo nutolo apie 8 metrus. Tolumoje, maždaug už 25 metrų, pamatė D. P.. Šuniui iš karto davė komandą „stovėti“ ir jai suriko „D., nebijokite, juk šuo į jus net nereaguoja“. Tačiau ji supanikavusi, dar esant tarp jos ir šuns pakankamai dideliam atstumui (kažkur apie 15 metrų), ji išsitraukė dujų balionėlį ir ar purškė, ar ketino tai daryti. Jis nustebo ir dar kartą jai pasakė „ko jūs bijote, juk šuo į jus net nereaguoja“ ir tuo pačiu metu su šunimi įlipo į automobilį ir nuvažiavo. Matė, kad moteris gerai nusiteikusi, šypsojosi (administracinio nusižengimo bylos 94 lapas).

Skunde nurodoma, kad priimant skundžiamą nutarimą, remtasi išimtinai D. P. pareiškimu, nebuvo vertinti kiti įrodymai, o tiksliau – tokie įrodymai net nebuvo renkami.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ne teismo tvarka nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, buvo gautas D. P. prašymas, kuriame buvo nurodyta, jog 2020 m. birželio 17 d., laikotarpyje nuo 10 val. iki 11 val., K. R. sav., Jūrės girininkijos miške, ją užpuolė G. N. šuo (administracinio nusižengimo bylos 13 lapas). D. P. paaiškinime parašyta, jog G. N. šuo anksčiau ją yra užpuolęs du kartus – 2020 m. sausio 4 d. ir balandžio 22 d. (administracinio nusižengimo bylos 16 lapas). Ligos istorijoje nurodyta, kad D. P. 2020 m. balandžio 22 d., 14 val., įkando kaimyno šuo, dėl to ji yra 0,3 cm skersmens kairio dilbio žaizda, odos nubrozdinimas (administracinio nusižengimo bylos 15 lapas).

Teismo vertinimu, aukščiau nurodytų įrodymų pagrindu buvo pagrįstai konstatuota, kad G. N. padarė jam inkriminuotą nusižengimą. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra bylą nagrinėjančio organo ar teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam organui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-1-2014). Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, padarė jam nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas. Teismo nuomone, D. P. turėjo pagrindą manyti, kad G. N. šuo ją užpuls, kadangi anksčiau tai buvo padaręs du kartus. Minėtas ligos istorijos išrašas patvirtina šuns įkandimo D. P. faktą. Šiame kontekste pažymėtina, kad įrodinėjimas negali būti begalinis procesas. Kiekvienoje byloje būtina surinkti tiek įrodymų, kad jų pagrindu būtų galima padaryti neabejotiną išvadą dėl visų bylai teisingai išspęsti reikšmingų aplinkybių.

Svarbu paminėti ir tai, jog savo rašytiniuose paaiškinimuose, teiktuose Marijampolės AVPK K. R. PK, nurodytas faktines aplinkybes D. P. patvirtino ir teismo posėdžio metu. Ji nuosekliai papasakojo, kad šuo bėgo šalia automobilio, buvo be pavadėlio ir antsnukio. Šuo, pamatęs ją, puolė bėgti, būtent, link jos. Tai nebuvo pirmas kartas, kai G. N. šuo ją išgąsdino. Buvo net apkandžiojęs. Nuo jos iki šuns buvo likęs apie 1 metro atstumas. Ji išsigando, buvo šoko būsenoje, verkė. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nurodytais nukentėjusiosios parodymais. Teismo nuomone, buvus ankstesniems užpuolimams, net D. P. apkandžiojimams, ji galėjo pagrįstai bijoti, kad G. N. šuo kelia grėsmę jos sveikatai ar gyvybei. D. P. išgąstį ir baimę patvirtina liudytojo M. Ž. teismo posėdžio metu duoti parodymai. Minėtas liudytojas paaiškino, kad D. P. telefonu nurodė, kad Jūrės miestelyje yra šuo, kuris ją vis užpuola. Ji klausė, ką daryti. Minėtas liudytojas paaiškino, kad D. P. balsas buvo susijaudinęs.

Dar vienas skundo argumentas – skundžiamame nutarime nurodoma, kad G. N. šuo „bėgo link jos, taip sukeldamas grėsmę jos sveikatai ir gyvybei“. Kokią grėsmę gyvybei sukelia šuns bėgimas? Kam konkrečiai iškilo grėsmė – gyvybei ar sveikatai? Byloje nėra duomenų, kad G. N. šuo būtų kėlęs grėsmę žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Įvykio pasekmių nenustatyta. Byloje nėra medikų išvadų, nėra kitų kompetentingų institucijų išvadų, liudytojų parodymų ar kitų įrodymų, kad G. N. šuo kėlė grėsmę gyvybei ar sveikatai. D. P. paaiškinimas, kad šuo „išgąsdino“, taip pat neatitinka grėsmės gyvybei ir sveikatai sąvokos, kadangi išgąsdinimas nėra tapatu grėsmei gyvybei, sveikatai, o yra viena iš žmogaus reakcijų, pagrįstų subjektyviu situacijos vertinimu, kuris neretai neatitinka objektyvių situacijos aplinkybių.

Teismas pažymi, kad ANK 346 straipsnis yra blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus, kuriuose apibrėžti su gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimu ir registravimu susiję santykiai. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.

Nukentėjusioji D. P. teismo posėdžio metu parodė, kad link jos atbėgantis G. N. šuo buvo be pavadėlio ir antsnukio. Teismas neturi pagrindo abejoti nurodytais nukentėjusiosios teiginiais. G. N. teigė priešingai – kad jo šuo buvo su pavadėliu. Teismas nurodytą G. N. poziciją vertina kaip gynybinę, siekį išvengti administracinės atsakomybės ir su ja susijusių neigiamų padarinių. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į šuns veislę ­– „R. R.”, į tai, kad šuo buvo be pavadėlio ir bėgo link nukentėjusiosios, tai, kad anksčiau tas pats šuo du kartus buvo užpuolęs nukentėjusiąją ir apkandžiojęs, tai, kad šuo buvo be pavadėlio, todėl 2020 m. birželio 17 d., laikotarpiu nuo 10 val. iki 11 val., K. R. sav., Jūrės girininkijos miške, buvo iškilusi grėsmė nukentėjusiosios sveikatai. Svarbu paminėti ir tai, kad neaišku, kaip situacija būtų susiklosčiusi tuo atveju, jei D. P. nebūtų panaudojusi turėto dujų balionėlio ir papurškusi dujų į G. N. šunį. Teismas pažymi, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad „gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui“. Tokia formuluotė nereikalauja, kad kiltų reali žala ar pasekmės, užtenka tik grėsmės kilimo, kas yra nustatyta nagrinėjamu atveju. Sutinkamai su tuo, skundo teiginys, kad įvykio pasekmių nenustatyta, byloje nėra medikų išvadų, nėra kitų kompetentingų institucijų išvadų, niekaip nepaneigia nusižengimo padarymo fakto. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad G. N. neuždėdamas šuniui pavadėlio, prisiėmė tokio savo neatsakingo elgesio riziką ir galimas pasekmes, nes turėjo numatyti, kad jo be pavadėlio vedžiojamas šuo gali sukelti grėsę žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, ar gali pats nukentėti. Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog apdairus savininkas visais atvejais privalo imtis visų reikiamų apsaugos priemonių kontroliuoti savo gyvūnų elgesį, kad galėtų užkirsti kelią neigiamoms pasekmėms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324/2011).

Skunde teigiama, jog nutarime nurodomas, teisės aktas, kurio reikalavimai pažeisti, ne tik kad panaikintas, tačiau ir nenustatė reikalavimų teritorijoje, kurioje nurodomas įvykęs galimas pažeidimas. Tai yra, Jūrės girininkijos miškas nėra gyvenamoji vietovė ir K. R. savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. AT-817 taisyklės šioje vietovėje nereglamentavo, taigi negalėjo būti pažeistos.

Sprendžiant iškilusį klausimą dėl administracinio nusižengimo padarymo vietos, teismas Marijampolės AVPK K. R. PK įpareigojo pateikti įrodymus apie minėtame nutarime nurodytą administracinio nusižengimo padarymo vietą – Jūrės girininkijos miškas, Jūrės mstl., K. R. sav., su koordinatėmis (pasitelkus nukentėjusiąją D. P.) ir nurodytos vietos planu, kad iš pateiktų įrodymų teismui būtų aišku, ar G. N. inkriminuotas administracinis nusižengimas buvo padarytas gyvenamojoje vietovėje, ar ne (b. l. 70).

Foto lentelėje fiksuota miško kelio, vedančio į Gudelių mišką, bendras vaizdas, poilsiavietės bendras vaizdas, D. P. nurodyta šuns užpuolimo vieta ir kt. Iš nuotraukų nustatyta, kad nusižengimas padarytas ne gyvenamojoje vietovėje (b. l. 76-80). Apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūros atlikimo vieta yra Gudelių miškas, K. R. sen., K. R. sav. Koordinatės (duomenys neskelbtini). Fiksuota, kad į įvykio vietą patenkama miško keliu nuo (duomenys neskelbtini)vykstant apie 1,5 km pietvakarių kryptimi. Nuvykus minėtą atstumą, patenkama į Gudelių miško poilsiavietę, vietovė miškinga, apsnigta. Poilsiavietės teritorijoje yra mediniai statiniai – pavėsinė, suolai, stalas. Poilsiavietės teritorija – dalinai atvira vietovė <...>. Atstumas tarp D. P. bei G. N. ir jo šuns pirminis vizualinis kontaktas yra apie 41,50 m (b. l. 81-82). Taigi, iš pateiktų duomenų akivaizdu, jog nusižengimas buvo padarytas ne gyvenamojoje vietovėje, bet miške, todėl skundžiamame nutarime nepagrįstai nurodyta, kad G. N. savo veiksmais pažeidė Taisyklių 42 punktą.

Kaip minėta, ANK 346 straipsnis yra blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus, kuriuose apibrėžti su gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimu ir registravimu susiję santykiai. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Teismas konstatuoja, kad prieš tai aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad G. N. nesilaikė jam, kaip gyvūnų laikytojui, minėtame teisės akte numatytos pareigos, todėl pakeičiamas Marijampolės AVPK K. R. PK tyrėjos A. M. 2021 m. gegužės 10 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 37-ANR­­_N-426-2021 grafoje „teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas“ panaikinant netinkamą blanketinės normos įvardinimą, kad pažeistas Gyvūnų laikymo K. R. savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų K. R. savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. AT-817, VI skyriaus 42 punktas, nurodant, kad pažeistas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas.

Nubausto asmens įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad buvo paskirta didesnė, nei ANK 346 straipsnio 2 dalies vidurkyje numatyta bauda, todėl buvo pažeistos ANK 34 straipsnyje įtvirtintos nuobaudos skyrimo taisyklės.

Teismas pažymi, kad ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

ANK 346 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, sukėlęs grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, užtraukia baudą nuo 50 Eur iki 120 Eur. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad G. N. (nenustačius atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių) buvo paskirta 100 Eur bauda, kuri yra didesnė, nei ANK 346 straipsnio 2 dalyje numatytas sankcijos vidurkis. Nors nuobauda šiuo atveju paskirta nepažeidžiant ANK 34 straipsnyje numatytų baudos skyrimo taisyklių, teismo nuomone (įvertinus tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių), paskirta bauda turi būti mažinama iki sankcijos vidurkyje numatytos baudos dydžio – 85 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

G. N. skundo netenkinti.

Pakeisti Marijampolės AVPK K. R. PK tyrėjos A. M. 2021 m. gegužės 10 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 37-ANR­­_N-426-2021 grafoje „teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas“ panaikinant nurodymą, kad pažeistas Gyvūnų laikymo K. R. savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų K. R. savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. AT-817, VI skyriaus 42 punktas, nurodant, kad pažeistas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir G. N. už nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirtą 100 (vieno šimto) Eur baudą sumažinti iki 85 (aštuoniasdešimt penkių) Eur.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Raimundas Krušinys