- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2022-05-19
- Bylos Nr.
- AN2-127-634/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00331-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. N.
- Institucija
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariatas
- Advokatai
- Remigijus Volikas
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 14.14Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (ANK 346 str.)
- 21.1.5Visapusiškas ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas (ANK 567 str.)
- 21.3.3Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima (ANK 591 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. N. įgalioto atstovo advokato Remigijaus Voliko apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. kovo 14 d. nutarties, kuria jo skundas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato tyrėjos A. M. 2021 m. gegužės 10 d. priimto nutarimo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK tyrėjos (toliau – Institucija) A. M. 2021 m. gegužės 10 d. nutarimu G. N. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 100 Eur bauda už tai, kad jis 2020 m. birželio 17 d., laikotarpyje nuo 10 val. iki 11 val., Kazlų Rūdos sav., (duomenys neskelbtini) girininkijos miške, važiavo automobiliu, šalia kurio bėgo jam priklausantis didelis „(duomenys neskelbtini)” veislės šuo, kuris buvo be antsnukio ir pavadėlio. Šuo, pamatęs D. P., bėgo link jos, taip sukeldamas grėsmę jos sveikatai ir gyvybei. D. P., nuo prie jos pribėgusio šuns apsigynė papurkšdama jam dujų, kurias ir buvo įsigijusi, po ankstesnio to paties šuns įkandimo. G. N., viešoje vietoje vedžiojo savo šunį be antsnukio ir pavadėlio, bei neužtikrino, kad jis nekeltų grėsmės aplinkinių žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl nesilaikė Gyvūnų laikymo Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. AT-817 (toliau – Taisyklės) VI skyriaus 42 punkto nuostatų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. N. įgaliotas atstovas advokatas Remigijus Volikas kreipėsi su skundu į Marijampolės apylinkės teismą, kuris administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundo netenkino. Teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai ir nustatytos aplinkybės patvirtina, jog G. N. padarė jam inkriminuotą nusižengimą. Teismui konstatavus, kad G. N. nesilaikė jam, kaip gyvūnų laikytojui, teisės akte numatytos pareigos, pakeitė Institucijos nutarimą grafoje „teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas“ ir panaikino netinkamą blanketinės normos įvardinimą, kad pažeistas Taisyklių VI skyriaus 42 punktas, nurodant, kad pažeistas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas. Teismas sprendė, kad nors nuobauda paskirta nepažeidžiant ANK 34 straipsnyje numatytų baudos skyrimo taisyklių, tačiau įvertinęs, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskirtą baudą sumažino iki sankcijos vidurkyje numatytos baudos dydžio – 85 Eur.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu G. N. atstovas advokatas R. Volikas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną G. N. atžvilgiu nutraukti.
3.1. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, bei neatliko pareigos patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nustatė akivaizdžius priimto nutarimo teisėtumo pažeidimus tai yra, kad nuobauda paskirta pažeidžiant įstatymą, nesilaikant administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
3.3. Toliau skunde pažymima, kad apylinkės teismas neįvertino ir nepasisakė dėl skunde bei teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų ir pateiktų įrodymų, kurie patvirtina, kad nagrinėjant bylą nebuvo laikomasi įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo tvarkos. Bylą ne teismo tvarka nagrinėjo pareigūnė A. M., kuri yra pareigūnės A. L., surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, pavaldinė. Nagrinėjimo metu nebuvo leista pareikšti nušalinimo nagrinėjančiai pareigūnei, net 5 kartus nagrinėjanti pareigūnė nutraukė nagrinėjimą ir išėjo konsultuotis su „vadovybe“. Buvo atsisakyta vertinti nurodytą pažeidimą, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas neteisėtai, pažeidžiant ANK 608 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Visiškai nebuvo fiksuojami traukiamo atsakomybėn asmens paaiškinimai dėl jo atžvilgiu surašyto protokolo ir savaime suprantama jie nebuvo vertinami. Buvo grubiai pažeistas ANK 631 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad kiekvienas žodinis bylos nagrinėjimas fiksuojamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, posėdis nebuvo fiksuojamas arba įrašas buvo atsisakytas pateikti, nes jame būtų akivaizdžiai užfiksuoti visi pažeidimai.
3.4. Atstovas nurodo, kad apylinkės teismas, pakeisdamas Institucijos priimtame nutarime teisės aktą, dėl kurio pažeidimo buvo priimtas nutarimas, nubaudė G. N. už veiką dėl kurios padarymo jam nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir apribojo teises į gynybą, teikti paaiškinimus dėl naujai inkriminuojamo pažeidimo bei objektyvų ir nešališką bylos išnagrinėjimą.
3.5. Pasak G. N. atstovo, pirmos instancijos teismas šališkai suteikė didesnę įrodomąją galią nukentėjusiosios D. P. parodymams, nei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. N. parodymams. Teismas nepasisakė dėl pateiktų įrodymų, paneigiančių dalį D. P. parodymų, ir nevertindamas šių įrodymų, nepagrįstai D. P. parodymus vadino nuosekliais. Skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismo šališkumą taip pat patvirtina ir tai, kad teismas, siekdamas patvirtinti D. P. parodymus, iškraipydamas kitų įrodymų tikrąjį turinį, nepagrįstai rėmėsi 2020 m. balandžio 22 d. D. P. sužalojimu, siekiant pagrįsti žalą sveikatai 2020 m. birželio 17 d., nurodė, kad apžiūros protokole nurodomas „atstumas tarp D. P. bei G. N. ir jo šuns pirminis vizualinis kontaktas yra apie 41,50 m.“ ir t.t. Atstovo manymu, liudytojo M. Ž. parodymų turinio pakeitimas tikėtina atliktas siekiant palankaus sprendimo D. P. naudai. Pažymi, jog liudytojas M. Ž. 2022 m. sausio 31 d. pirmos instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad tiksliai kada bendravo su D. P. nepamena, „bendrauti galėjo 2020 m. pavasarį – vasarą, nes buvo šiltas metas“, parodymai buvo fiksuoti teismo posėdžio garso įraše. Pasak skundo autoriaus, „gerai pamena“ ir „tiksliai nepamena“ yra kardinaliai priešingos kategorijos, o „gegužė – birželis“ ir „pavasaris – vasara“ yra labai skirtingi laikotarpiai, ypač įvertinant tai, kad 2020 m. balandžio 22 d. (pavasarį, bet 8 dienos iki gegužės mėnesio) G. N. šuo iš tikrųjų buvo užpuolęs D. P., dėl šio administracinio nusižengimo G. N. kaltę pripažino, yra nubaustas ir sumokėjęs baudą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Administracinėn atsakomybėn patraukto G. N. įgalioto atstovo advokato Remigijaus Voliko apeliacinis skundas tenkinamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apeliaciniu skundu G. N. atstovas advokatas R. Volikas nesutinka su Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nutartimi, kuria jo skundas netenkintas ir pakeistas Institucijos 2021 m. gegužės 10 d. nutarimas dalyje dėl netinkamo blanketinės normos įvardinimo, tačiau paliekant, jog G. N. pripažintas padaręs ANK 346 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. G. N. atstovas teigia, kad byloje nėra įrodymų, jog G. N. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą ir prašo administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 2 dalyje, jo atžvilgiu nutraukti, kadangi nepadarytas administracinis nusižengimas.
8. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Nagrinėjamu atveju G. N. buvo nubaustas už tai, kad 2020 m. birželio 17 d., laikotarpyje nuo 10 val. iki 11 val., Kazlų Rūdos sav., (duomenys neskelbtini) girininkijos miške, važiavo automobiliu, šalia kurio bėgo jam priklausantis didelis „(duomenys neskelbtini)” veislės šuo, kuris buvo be antsnukio ir pavadėlio. Šuo, pamatęs D. P., bėgo link jos, taip sukeldamas grėsmę jos sveikatai ir gyvybei. D. P., nuo prie jos pribėgusio šuns apsigynė papurkšdama jam dujų, kurias ir buvo įsigijusi, po ankstesnio to paties šuns įkandimo. G. N., viešoje vietoje vedžiojo savo šunį be antsnukio ir pavadėlio, bei neužtikrino, kad jis nekeltų grėsmės aplinkinių žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl nesilaikė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimų. G. N. administracinė nuobauda paskirta už ANK 346 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.
9. ANK 346 straipsnio 2 dalis numato, jog Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, sukėlęs grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.
10. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, jog gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.
11. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Traukiant asmenį atsakomybėn pagal ANK straipsnį būtina nustatyti nusižengimo sudėties požymių visumą (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas). ANK 591 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, inter alia (be kita ko), yra būtina vadovautis ir Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
12. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Pagal ANK 635 straipsnio 1 dalies nuostatas teismo sprendimas privalo būti motyvuotas, jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai.
13. Apygardos teismas, susipažinęs su skundžiama žemesnės instancijos teismo nutartimi, apeliacinio skundo motyvais bei pateikta bylos medžiaga, daro išvadą, kad Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nutartis nėra pagrįsta visapusišku byloje surinktų įrodymų įvertinimu. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodyta, kad G. N. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 2 dalyje.
14.1. Administracinio nusižengimo protokole nurodytos tokios pačios faktinės aplinkybės, kokios fiksuotos skundžiamame nutarime (administracinio nusižengimo bylos 3-4 lapai).
14.2. Nutarime pripažinti nukentėjusiuoju parašyta, kad D. P. 2020 m. birželio 17 d., Kazlų Rūdos sav., (duomenys neskelbtini) girininkijos miške, užpuolė G. N. šuo. Jis nekando, bet moteris labai išsigando (administracinio nusižengimo bylos 11 lapas).
Žemesnės instancijos teismas
14.3. D. P. prašyme nurodyta, jog 2020 m. birželio 17 d., laikotarpyje nuo 10 val. iki 11 val., Kazlų Rūdos sav., (duomenys neskelbtini) girininkijos miške, ją užpuolė G. N. šuo. G. N. važiavo automobiliu, šalia kurio bėgo jam priklausantis didelis „(duomenys neskelbtini)” veislės šuo, kuris buvo be antsnukio ir pavadėlio. Šuo, pamatęs D. P., bėgo link jos, taip sukeldamas grėsmę jos sveikatai ir gyvybei. D. P., nuo prie jos pribėgusio šuns apsigynė papurkšdama jam dujų, kurias ir buvo įsigijusi, po ankstesnio to paties šuns įkandimo (administracinio nusižengimo bylos 13 lapas).
14.4. Ligos istorijoje nurodyta, kad D. P. 2020 m. balandžio 22 d., 14 val., įkando kaimyno šuo, dėl to ji yra 0,3 cm skersmens kairio dilbio žaizda, odos nubrozdinimas (administracinio nusižengimo bylos 15 lapas).
Žemesnės instancijos teismas
14.5. D. P. paaiškinime parašyta, jog G. N. šuo anksčiau ją yra užpuolęs du kartus – 2020 m. sausio 4 d. ir balandžio 22 d. (administracinio nusižengimo bylos 16 lapas).
14.6. Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus nurodyti G. N. padaryti administraciniai nusižengimai (administracinio nusižengimo bylos 19-30 lapai).
14.7. Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos rašte „Dėl duomenų patekimo“ nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) girininkijos teritorija priklauso Kazlų Rūdos savivaldybei, joje už padarytus nusižengimus gali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal Taisykles (b. l. 50).
14.8. Fotolentelėje fiksuota miško kelio, vedančio į Gudelių mišką, bendras vaizdas, poilsiavietės bendras vaizdas, D. P. nurodyta šuns užpuolimo vieta ir kt. Iš nuotraukų nustatyta, kad nusižengimas padarytas ne gyvenamojoje vietovėje (b. l. 76-80).
14.9. Apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūros atlikimo vieta yra Gudelių miškas, Kazlų Rūdos sen., Kazlų Rūdos sav. Koordinatės X:(duomenys neskelbtini), Y: (duomenys neskelbtini). Fiksuota, kad į įvykio vietą patenkama miško keliu nuo (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) mstl., Kazlų Rūdos sen., Kazlų Rūdos sav., vykstant apie 1,5 km pietvakarių kryptimi. Nuvykus minėtą atstumą, patenkama į (duomenys neskelbtini) miško poilsiavietę, vietovė miškinga, apsnigta. Poilsiavietės teritorijoje yra mediniai statiniai – pavėsinė, suolai, stalas. Poilsiavietės teritorija – dalinai atvira vietovė <...>. Atstumas tarp D. P. bei G. N. ir jo šuns pirminis vizualinis kontaktas yra apie 41,50 m (b. l. 81-82).
14.10. G. N. paaiškinime fiksuota, kad 2020 m. birželio 17 d., (duomenys neskelbtini) mstl., Kazlų Rūdos sav., su šuniu atvažiavo į mišką pavedžioti jo. Šuo, kuris buvo su pavadėliu, nuo jo nutolo apie 8 metrus. Tolumoje, maždaug už 25 metrų, pamatė D. P.. Šuniui iš karto davė komandą „stovėti“ ir jai suriko „D., nebijokite, juk šuo į jus net nereaguoja“. Tačiau ji supanikavusi, dar esant tarp jos ir šuns pakankamai dideliam atstumui (kažkur apie 15 metrų), ji išsitraukė dujų balionėlį ir ar purškė, ar ketino tai daryti. Jis nustebo ir dar kartą jai pasakė „ko jūs bijote, juk šuo į jus net nereaguoja“ ir tuo pačiu metu su šunimi įlipo į automobilį ir nuvažiavo. Matė, kad moteris gerai nusiteikusi, šypsojosi (administracinio nusižengimo bylos 94 lapas).
Žemesnės instancijos teismas
14.11. D. P. nurodė, kad šuo bėgo šalia automobilio, buvo be pavadėlio ir antsnukio. Šuo, pamatęs ją, puolė bėgti, būtent, link jos. Tai nebuvo pirmas kartas, kai G. N. šuo ją išgąsdino. Buvo net apkandžiojęs. Nuo jos iki šuns buvo likęs apie 1 metro atstumas. Ji išsigando, buvo šoko būsenoje, verkė. D. P. išgąstį ir baimę patvirtino liudytojo M. Ž. teismo posėdžio metu duoti parodymai. Minėtas liudytojas paaiškino, kad D. P. telefonu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) miestelyje yra šuo, kuris ją vis užpuola. Ji klausė, ką daryti. Minėtas liudytojas paaiškino, kad D. P. balsas buvo susijaudinęs. Nukentėjusioji D. P. teismo posėdžio metu parodė, kad link jos atbėgantis G. N. šuo buvo be pavadėlio ir antsnukio.
15. Apylinkės teismas sprendė, kad neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios teiginiais. Pirmosios instancijos teismas nurodytą G. N. poziciją, jog jo šuo buvo su pavadėliu, vertino kaip gynybinę, siekį išvengti administracinės atsakomybės ir su ja susijusių neigiamų padarinių. Taigi teismas įvertino, jog atsižvelgus į šuns veislę – „(duomenys neskelbtini)”, į tai, kad šuo buvo be pavadėlio ir bėgo link nukentėjusiosios, tai, kad anksčiau tas pats šuo du kartus buvo užpuolęs nukentėjusiąją ir apkandžiojęs, tai, kad šuo buvo be pavadėlio, todėl konstatavo, kad 2020 m. birželio 17 d., laikotarpiu nuo 10 val. iki 11 val., Kazlų Rūdos sav., (duomenys neskelbtini) girininkijos miške, buvo iškilusi grėsmė nukentėjusiosios sveikatai. Apylinkės teismas vertino, jog aukščiau nurodytų įrodymų pagrindu buvo pagrįstai konstatuota, kad G. N. padarė jam inkriminuotą nusižengimą. Apylinkės teismo nuomone, D. P. turėjo pagrindą manyti, kad G. N. šuo ją užpuls, kadangi anksčiau tai buvo padaręs du kartus. Minėtas ligos istorijos išrašas patvirtino šuns įkandimo D. P. faktą. Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su šiomis skundžiamoje nutartyje nurodytomis išvadomis.
16. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismo skundžiama nutartis priimta iš esmės remiantis tik nukentėjusiosios D. P. parodymais. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakomybėn patraukto asmens G. N. poziciją, jog šuo buvo su pavadėliu, vertino kaip gynybinę, siekį išvengti administracinės atsakomybės, o D. P. parodymus vertino kaip nubaustojo kaltę pagrindžiančius įrodymus. Kiti teismo įvertinti kaip kaltę pagrindžiantys įrodymai – apžiūros protokolas bei fotolentelė, kuriuose fiksuota galimo administracinio nusižengimo padarymo vieta, Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos raštas „Dėl duomenų patekimo“, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) girininkijos teritorija priklauso Kazlų Rūdos savivaldybei, joje už padarytus nusižengimus gali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal Taisyklės, D. P. paaiškinimas, kuriame nurodyta, jog G. N. šuo anksčiau ją yra užpuolęs du kartus, ligos istorija, kurioje nurodyta, kad D. P. 2020 m. balandžio 22 d., 14 val., įkando kaimyno šuo, dėl to ji yra 0,3 cm skersmens kairio dilbio žaizda, odos nubrozdinimas Tačiau apygardos teismo vertinimu, šie įrodymai nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepagrindžia fakto, jog G. N. nevykdė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos pareigos – užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, ir dėl to padarė administracinį nusižengimą, numatyta ANK 346 straipsnio 2 dalyje.
17. Byloje nustatyta, kad D. P. ir G. N. tarpusavio santykiai jau pakankamai ilgą laiką yra konfliktiški ir priešiški, konfliktai kyla dėl G. N. laikomų šunų, todėl kiekvienos šalies poziciją viena kitos atžvilgiu reikia vertinti labai atidžiai. Įvykio vietoje nebuvo liudytojų, galinčių patvirtinti ar paneigti kurio nors iš šių asmenų nurodytas aplinkybes, todėl įvertinus byloje surinktus įrodymus visiškai objektyviai ir nešališkai, visas abejones, kurių negalima pašalinti, vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, kaip to reikalauja įstatymas, lieka nepaneigti G. N. parodymai apie tai, kad įvykio vietoje jo šuo nekėlė jokios grėsmės D. P.. Galima sutikti su tuo, kad G. N. šuo dėl buvusių ankstesnių įvykių galėjo sukelti stresą D. P., tačiau to nepakanka pripažinti, kad G. N. padarė administracinį nusižengimą. Taigi apylinkės teismo išvada, kad D. P. parodymai yra nuoseklūs, o G. N. parodymai vertintini kaip siekimas išvengti atsakomybės, yra nepagrįsta.
18. Pripažintina, jog nagrinėjamu atveju vien nukentėjusiosios D. P. parodymų nepakanka tam, kad G. N. pripažinti padarius administracinį nusižengimą.
19. Įvertinęs visas teisines bei faktines bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, duodančių pagrindo vienareikšmiškai ir neginčytinai išvadai, kad G. N. viešoje vietoje vedžiojo savo šunį be antsnukio ir pavadėlio, bei neužtikrino, kad jis nekeltų grėsmės aplinkinių žmonių gyvybei ir sveikatai. Visos abejonės dėl administracinio nusižengimo padarymo vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl administracinio nusižengimo byla pagal ANK 346 straipsnio 2 dalį G. N. nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo pakeisti Institucijos nutarimo, kadangi nubaudė G. N. už veiką dėl kurios padarymo jam nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir apribojo teises į gynybą. Taip pat nurodo, kad apylinkės teismas buvo šališkas, o nuobauda paskirta pažeidžiant įstatymą. Apygardos teismas dėl šių ir kitų skunde nurodytų argumentų nepasisako, kadangi nagrinėjamu atveju daroma išvada, jog administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta kitais pagrindais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto G. N. įgalioto atstovo advokato Remigijaus Voliko apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. kovo 14 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 2 dalyje, G. N. atžvilgiu nutraukti.
Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.