- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-19
- Bylos Nr.
- 2S-590-267/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Pareiškėjas
- M. N.
- Suinteresuotas asmuo
- Lindroff Oy
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) M. N. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-810-971/2017 pagal pareiškėjo M. N. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui V. D., suinteresuotam asmeniui Lindroff Oy, veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindroff Oy filialą, dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas M. N. pateiktu skundu prašė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) perskaičiuoti vykdymo išlaidas arba jas sumažinti, skirti antstoliui baudą už akivaizdžiai nepagrįstas vykdymo išlaidas, panaikinti antstolio patvarkymo dalį, kuria yra apribota skolininko teisė į asmenines lėšas įsigyti mokytis būtinas priemones ir daiktus bei maisto produktus ir būtiniausius reikmenis įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Nurodo, kad vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstai didelės, todėl turi būti perskaičiuotos, o už nepagrįstai dideles vykdymo išlaidas antstoliui skirtina bauda. Be to, antstolio patvarkymu areštuotos jo piniginės lėšos atima galimybę jam įsigyti būtiniausias prekes ir reikmenis mokytis, tai yra neteisėta pagal CPK 688 str. 1 d. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartyje Nr. 3K-3-154-313/2016 yra aiškiai išdėstyta, kad iš nuteistojo, kuris yra įkalinimo vietoje, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią 1 minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA), nes ši pinigų suma yra būtina jo minimaliems poreikiams patenkinti. Teigia, jog areštavus jo lėšas, esančias asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija jos ar ne MMA, jam nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms
2. Suinteresuotas asmuo antstolis V. D. su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Lindroff Oy, veikiantis per savo struktūrinį padalinį Lindroff Oy filialą, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Telšių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi skundą atmetė.
5. Teismas nesutiko su pareiškėjo teigimu, kad vykdomojoje byloje vykdymo išlaidos nuo 150 Lt sumos nepagrįstai padidėjo iki 608 Lt. Teismas nustatė, skolininkas skolos ir vykdymo išlaidų per raginime nustatytą terminą nesumokėjo, todėl antstolis pagrįstai toliau tęsė vykdymo veiksmus ir įgijo teisę išieškoti ne tik išlaidas už atskirų vykdymo veiksmų atlikimą, bet ir atlygį antstoliui. Tęsiant vykdymo veiksmus bei priskaičiavus atlygį antstoliui, natūralu, kad vykdymo išlaidos padidėjo. Teismas įvertinęs vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodytas vykdymo išlaidų sumas, nustatė, kad vykdymo išlaidos apskaičiuotos pagrįstai, laikantis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytų reikalavimų ir dydžių. Pažymėjo, kad dalis vykdymo išlaidų iš skolininko yra išieškota ir 2017 m. sausio 27 dieną vykdymo išlaidų suma yra 105,45 Eur. Nustačius šias aplinkybes, teismui nebuvo pagrindo perskaičiuoti vykdomojoje byloje priskaičiuotas vykdymo išlaidas ir spręsti klausimą dėl baudos antstoliui skyrimo.
6. Teismas vadovaudamasis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis konstatavo, kad antstolis pagrįstai areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, priverstinį išieškojimą nukreipdamas į skolininko pinigų sumą, esančią Vilniaus pataisos namų sąskaitoje. Antstolis patvarkyme nurodė, kad areštas taikomas visoms skolininko gautoms pajamoms per vieną kalendorinį mėnesį, išskaičiuojant 70 procentų iš skolininko gautų per mėnesį lėšų dalies, viršijančios LR Vyriausybės nustatytą MMA, ir 50 procentų nuo gautų lėšų dalies, neviršijančios MMA (kadangi išieškojimas vykdomas pagal kelis vykdomuosius dokumentus), taigi teismas vertino, kad antstolis ne tik nenukrypo, o, atvirkščiai, laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Kadangi iš skolininko neišskaičiuojama 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms, be kita ko, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nėra įstatymu numatyto pagrindo pripažinti antstolio V. D. skundžiamus veiksmus neteisėtais, todėl pareiškėjo skundą, kaip nepagrįstą, atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjas M. N. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Apelianto įsitikinimu, teismas, atsisakydamas perskaičiuoti vykdymo išlaidas ir spręsti klausimą dėl baudos antstoliui skyrimo, neanalizavo ir nevertino situacijos visumos preziumuodamas, kad išlaidos yra pagrįstos, taip demonstruodamas šališkumą ir palankumą antstoliui. Teismas neatsižvelgė į tai, jog tas pats antstolis jo atžvilgiu vykdo dar tris bylas: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir nėra surašinėjami papildomi patvarkymai turto areštui. Neatsižvelgta į tai, kad šiuo metu apeliantas atlieka bausmę ir absoliučiai neturi galimybių padengti įsiskolinimo, todėl, apelianto nuomone, antstolio veiksmai didinat vykdymo išlaidas yra pertekliniai, o už nepagrįstai dideles vykdymo išlaidas antstoliui skirtina bauda.
7.2. Apeliantas įžvelgia absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą, kadangi teismas nepasisakė dėl LR Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio nuostatų, kurios numato didžiausią pinigų sumą, už kurią nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Taip pat, apelianto teigimu, teismas nepasisakė dėl artimųjų siunčiamos labdaros ir socialinės paramos, iš kurių negali būti vykdomi išskaičiavimai. Apeliantas nesutinka su teismo interpretavimu dėl kasacinio teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016. Be to, teismas nepasisakė dėl neteisėto trukdymo įsigyti mokytis skirtas priemones. Mano, kad antstolio areštas atima iš apelianto galimybę mokytis ir tai yra konstitucinių teisių pažeidimas.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis V. D. prašo atskirojo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, vykdant išieškojimą iš skolininkui artimųjų pervedamų pinginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kurios neviršija Vyriausybės nustatyto vieno MMA, pagrįstumo ir teisėtumo.
10. Byloje nustatyta, kad antstolis V. D. vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtoje pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2013-01-28 vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 438,43 Eur skolos išieškojimo iš skolininko M. N. išieškotojo Lindroff Oy, veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindroff Oy filialą, naudai. Antstolis nustatė, kad skolininkas yra laisvės atėmimo įstaigoje – Vilniaus pataisos namuose (vykdomosios b. l. 49). 2017-01-27 priimtas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš M. N. priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, su tuo pareiškėjas nesutinka (vykdomosios b. l. 53). Pareiškėjas nesutinka ir su 2014-02-11 vykdymo išlaidų paskaičiavimu, iš kurio matyti, kad iki minėtos iš viso priskaičiuota 608,61 Lt (176,27 Eur) vykdymo išlaidų (vykdomosios b. l. 40).
11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas aiškindamas CPK teisės normas, reglamentuojančias išieškojimo iš piniginių lėšų ribojimus, bei remdamasis teismų praktika, tinkamai įvertino pareiškėjo gaunamų lėšų prigimtį ir joms taikytinus išieškojimo ribojimus, todėl padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas.
12. Atskirajame skunde pareiškėjas pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą sieja su tuo, kad teismas neanalizavo ir nevertino vykdymo išlaidų pagrįstumo, taip demonstruodamas šališkumą ir palankumą antstoliui. Su tokia apelianto dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
13. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad antstolis V. D. būtų atlikęs nebūtinus veiksmus ar vykdymo išlaidos būtų apskaičiuotos pažeidžiant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą skaičiavimo tvarką. Antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra pagrįstos vykdomojoje byloje esančiais įrodymais. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog vykdymo išlaidos yra pagrįstos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atskirojo skundo argumentu dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo ir palankumo antstoliui. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė jokių įrodymų dėl bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo. Tai, kad priimtas priešingas sprendimas, nei tikėjosi apeliantas, nelemia ir apelianto deklaruojamo palankumo antstoliui. Vien ta aplinkybė, kad apeliantas atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, neatleidžia jo nuo pareigos vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Akivaizdu, kad nevykdant teismo sprendimo geruoju yra pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, todėl apeliantas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas jam sukels papildomų neigiamų turtinių padarinių, todėl atmestinas atskirojo skundo argumentas dėl antstolio veiksmų didinant vykdymo išlaidas ir baudos už tai skyrimo.
14. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas nepasisakė dėl artimųjų siunčiamos labdaros ir socialinės paramos, iš kurių negali būti vykdomi išskaičiavimai. Apeliantas nesutinka su teismo interpretavimu dėl kasacinio teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016. Be to, apelianto teigimu, neteisėto trukdymo įsigyti mokytis skirtas priemones ir antstolio areštas atima iš apelianto galimybę mokytis ir tai apeliantas laiko konstitucinių teisių pažeidimu.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 atkreipė dėmesį į tai, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius), t. y. vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų ir jų išskaitų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, pareiškėjui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje (pvz. gaunamos iš artimųjų), kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl išskaičiavimams iš tokio pobūdžio pajamų taikomos proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 str.).
16. Pagal CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios LR Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios LR Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). Kaip minėta pirmiau (10 punktas), 2017-01-27 priimdamas skundžiamą patvarkymą, antstolis V. D. skolininko bausmės atlikimo vietos administracijai nurodė išskaitų iš skolininko gaunamų lėšų dydžius.
17. CPK 668 straipsnio 1 dalis numato, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktą išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos, nes šios normos turi užtikrinti galimybę įsigyti asmens higienos priemonių, kanceliarinių prekių, vokų ir pašto ženklų. Nuteistieji šias prekes įsigyti turi už savo lėšas LR Bausmių vykdymo kodekso 92straipsnyje nustatyta tvarka.
18. CPK 688 straipsnio 1 dalies nuostatos numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Bausmių vykdymo kodekso 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynuosius pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą, o nuteistiesiems, turintiems teisę turėti pinigų, jie perduodami. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti Bausmių vykdymo kodekso ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Kadangi iš kitų asmenų gautos lėšos nepriskirtinos CPK 739 straipsnyje numatytoms piniginėmis lėšoms, iš kurių negalima išieškoti, todėl antstolis V. D. turėjo teisę areštuoti ir nukreipti išieškojimą į skolininko M. N., atliekančio bausmę, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Atsižvelgiant į tai, atmestinas apelianto argumentas, kad pareiškėjui artimųjų persiunčiami pinigai, skirti pragyventi, reikalingiems maisto produktams bei mokslo reikmėms įsigyti, patenka į skolininko turtą, iš kurio išieškojimas negalimas. Papildomai teismas nurodo, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl sąskaitos arešto būtų nepagrįstai ir neteisėtai pažeidžiamos jo teisės pasirūpinti mokytis reikalingomis priemonėmis (CPK 178 str.). Tiek CPK, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, todėl antstolio taikyta priverstinio vykdymo priemonė yra leistina ir teisiškai reglamentuota.
19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas, o Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.