Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės U. K. ir atsakovės UAB „Saulės sonata“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės U. K. patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Saulės sonata“ dėl avanso grąžinimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiama dėl preliminariosios būsimo buto pirkimo–pardavimo sutarties teisinio kvalifikavimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų.

Dėl atsakovės UAB „Saulės sonata“ apeliacinio skundo

Dėl vartojimo sutarties kvalifikavimo ir teismo pareigos ex officio vertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu

16. Pagal CK 6.228¹ straipsnio 1 dalį vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. CK nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys.

17. Vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.228¹ straipsnio 2 ir 3 dalys). Juridinis asmuo gali būti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formą. Tokias pačias vartotojo ir verslininko sampratas nustato ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalys.

18. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog šalys sudarė būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutartį, kuri vertintina kaip specialioji preliminarios sutarties rūšis, kurią reglamentuoja CK 6.401 straipsnio normos. CK 6.401 straipsnyje įtvirtinto reglamentavimo tikslas – užtikrinti pirkėjo – fizinio asmens, siekiančio įsigyti butą ar namą, t. y. patenkinti savo poreikį į gyvenamąjį būstą, interesus, kai jis sudaro preliminariąją sutartį dėl dar statomo (būsimo) gyvenamojo būsto pirkimo. Tai yra specifinė būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutartis, kurios subjektinė sudėtis yra pirkėjas – fizinis asmuo, pardavėjas – juridinis asmuo, sutarties šalių tikslai (pirkėjo - savo ar savo šeimos narių aprūpinimas būstu, pardavėjo - paprastai veiklos vykdymas su verslu susijusiais tikslais), todėl ji laikytina vartojimo sutartimi (CK 1.39 straipsnio 1 dalis) ir jai taikytinos vartotojo (šiuo atveju – pirkėjo) interesus apsaugančios specialiosios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2008). Vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.228¹ straipsnio 2 ir 3 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civ. byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus. Nustačius, kad ieškovės ir atsakovės teisiniai santykiai kilę iš vartojimo sutarties, teismas nagrinėjamoje byloje patikrina preliminarios sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu.

19. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį, nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą nesąžiningų sąlygų kontrolė taikoma tokioms sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos, t. y. kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje; tuo tarpu duomenų, kad preliminarios sutarties – Susitarimo sąlygos būtų individualiai aptartos su vartotoju, nagrinėjamoje byloje nėra. Nors atsakovės atstovė teismo posėdyje bei apeliaciniame skunde teigia, jog sąlygos buvo aptartos individualiai ir ieškovė turėjo galimybę derėtis, nes Susitarimo tekstas buvo išverstas net į rusų kalbą, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismai pagrįstai sprendė, jog vien ta aplinkybė, jog sutartis buvo išversta į vartotojui suprantamą kalbą nėra pakankama faktui konstatuoti, jog šalys derėjosi, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog ginčo sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu.

20. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog ieškovė yra fizinis asmuo, o atsakovė - verslininkė, profesionaliai užsiimanti nekilnojamojo turto statymu ir vystymu. Byloje yra pakankamai įrodymų, jog ieškovė siekė ginčo butą įsigyti su tikslu kartu su kitais savo šeimos nariais gyventi Lietuvoje bent kelis mėnesius per metus. Tai patvirtina atsakovės atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytos aplinkybės, kad „nuo 2018-10-31 ieškovė jau nakvojo bute, savo nuožiūra reguliavo kambario temperatūrą, dėl ko konsultavosi su atsakove. Bute kurį laiką gyveno ieškovės motina“ (2 t. 2 b. l.), taip pat atsakovės atstovės teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad ieškovė ir jos mama gyveno ginčo bute net keturis mėnesius (2019-06-26 teismo posėdžio garso įrašo 30:28 min.). Tai, kad ieškovė ginčo butą įsigijo savo asmeniniams poreikiams tenkinti patvirtina ir atsakovės atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodyta aplinkybė, kad „ieškovė 2018-08-27 užsisakė baldus, kurie 2018-09-03 buvo pristatyti, surinkti ir paruošti naudojimui“ (2 t., 2 b. l.). 2019-09-25 vykusio teismo posėdžio metu atsakovės atstovė pabrėžė, kad baldai pirkti kaip ir pagal pirkėjos skonį, pardavėjas truputį kitokius baldus. (2019-09-25 teismo posėdžio garso įrašo 1:17:50 min). Šioje byloje nėra jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad ieškovė siekė ginčo bute ne gyventi, o jį nuomoti.

Dėl Susitarimo 1.4(1) punkto

22. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nustatyta, jog nurodyta Susitarimo sąlyga šalys įsipareigojo sudaryti pagrindinę sutartį dėl nekilnojamojo turto – patalpų, kurių paskirtis poilsio. Byloje nustatyta, jog ieškovei net nekilo abejonių, jog Susitarimu ji ketino įsigyti butą – gyvenamąsias patalpas. Tai patvirtino ir ieškovės atstovas teismo posėdyje, be to, iš šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, jog ieškovė 2018 m. kovo 5 d. kreipėsi į atsakovę, prašydama išaiškinti skirtumus formuluotėse: poilsio kambariai ir gyvenamasis fondas, nurodydama, jog jai reikia gyvenamojo fondo; be to, ieškovė pažymėjo, jog Sutartyje yra frazė, kad statomi poilsio kambariai, todėl jos supratimu, po statybos užbaigimo jie taps gyvenamuoju fondu. Tuo tarpu atsakovė 2018 m. kovo 5 d. atsakyme nurodė, kad viskas gerai, jog reikės nustatyti buto paskirtį – jai priskyrė gyvenamąsias; atsakovės pastatas yra poilsio, bet keli butai gali būti gyvenamieji. 2018 m. rugpjūčio 6 d. laiške atsakovė nurodė, jog keičia buto paskirtį iš poilsio į gyvenamąją; 2018 m. rugsėjo 4 d. ieškovė pasiteiravo atsakovės, ar butas jau perduotas gyvenamajam fondui.

23. Sprendžiant, ar sutarties sąlygos turinys ir formuluotė išdėstyti aiškiai, turi būti nustatyta, ar esminės sutarties nuostatos – šiuo atveju, susijusios su patalpų paskirtimi, yra išdėstytos suprantamai normalių gebėjimų asmeniui, ar jos detaliai išaiškintos. Kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad byloje esantis šalių susirašinėjimas dėl ginčo būsto patalpų paskirties sąvokos išaiškinimo patvirtina, kad atsakovė nepaaiškino ieškovei skirtumo tarp poilsio kambarių ir gyvenamojo fondo (2 t., 107 b. l.). Tai paneigia atsakovės argumentus, kad sutarties tekstas turėjo būti aiškus ieškovei, nes sutartis buvo parengta dviem kalbomis - lietuvių ir rusų. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl ieškovės suvokimo, kad perka gyvenamosios paskirties būstą, o ne poilsio paskirties patalpas, pagrįstai reikšmingais pripažino byloje esančius rašytinius įrodymus: iš 2016 m. rugsėjo 26 d. pinigų perdavimo-priėmimo akto (13.048 Eur avanso) matyti, jog ieškovė nurodė, jog perdavė avansą už buto pardavimą, kuris sudaro 10 proc. buto pardavimo kainos; taip pat 2017 m. sausio 5 d. pinigų perdavimo-priėmimo aktu ieškovė papildomai sumokėjo atsakovei 2.800 Eur už papildomą buto įrangą.

24. Teismas pagrįstai konstatavo, jog nurodyta sąlyga įtvirtino teisinę kategoriją pagal Lietuvos nacionalinę teisę, nes poilsio patalpos priskirtinos komercinei paskirčiai, o ne gyvenamajai; taigi atsakovei neabejotinai kilo pareiga išaiškinti ieškovei tikrąją turto paskirtį (skirtumus tarp poilsio ir gyvenamosios patalpų) iki Susitarimo sudarymo, o ne suėjus terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti. Šios bylos kontekste teismas negali ignoruoti aplinkybės, jog ieškovė – pirkėja yra R. F. pilietė, kuriai teisinės kategorijos, nustatytos nacionalinės teisės, objektyviai negalėjo būti žinomos. atsakovei neindividualizavus Susitarime esminių sąlygų, susijusių su Sutarties objekto tiesioginiu naudojimu, iš esmės buvo pažeisti ieškovės, kaip pirkėjos, teisės ir teisėti interesai. Juolab, kad tikrieji ieškovės ketinimai ir tikslai buvo žinomi – įsigyti gyvenamąją būstą, tai neabejotinai patvirtina piniginių lėšų perdavimo-priėmimo aktai bei ieškovės elektroniniai laiškai atsakovei. Taigi, išanalizavus nurodytų laiškų turinį dėl patalpų paskirties santykyje su Susitarimo 1.4(1) punktu bei byloje konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai sprendė, jog Susitarimo sąlyga, reglamentuojanti nekilnojamojo turo paskirtį, ieškovei nebuvo aiškiai ir pakankamai atskleista atsakovės.

Dėl Susitarimo 3.1.1 - 3.1.2 punktų

25. Atsakovė nurodo, kad terminas sudaryti pagrindinei sutarčiai buvo apibrėžtas įvykiu, kuris tikrai įvyks – visų statybos darbų užbaigimas.

26. Nurodytomis sąlygomis atsakovė – pardavėja įsipareigojo pastatyti ir galutinai įrengti Turtą su visiška vidaus apdaila, kaip numatyta Projekte; preliminari Statinių statybos pabaiga – 2017 m. rugpjūčio 31; taip pat pastatyti, įrengti, sutvarkyti statinių aplinką bei statiniams priskirtus inžinerinius tinklus (infrastruktūrą), kaip numatyta projekte; atlikti visus būtinus veiksmus, kad statinių grupės pastatas, kuriame bus pastatytas turtas, įstatymų nustatyta tvarka būtų pripažintas tinkamu naudotis. Taip pat atsakovė įsipareigojo per 30 kalendorinių dienų nuo Susitarimo 3.1.1 punkto įvykdymo sudaryti su pirkėja notaro patvirtintą Pagrindinę sutartį ir perduoti Turtą pirkėjos nuosavybėn. Nurodytos Susitarimo sąlygos nustatė pardavėjo – atsakovės pareigas, susijusias su terminų apibrėžimu Statinio statybos darbams atlikti ir pagrindinei sutarčiai sudaryti, šios sąlygos vertintinos kaip esminės. Tuo tarpu atsakovė nurodytas sąlygas aiškina išskirtinai sau naudinga linkme ir priešingai, nei šalys sulygo, visiškai ignoruodamas tikruosius šalių ketinimus; be to, nurodytas atsakovės terminų statybos darbams ir pagrindinei sutarčiai sudaryti aiškinimas prieštarauja preliminarios sutarties instituto tikslams ir paneigia sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.196 str.

27. Vertinant sutarčių sąlygas pagal bendrąjį nesąžiningumo kriterijų, visų pirma turi būti nustatyta, ar sutarties sąlygos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, palyginant sutartyje nustatytas sąlygas su įstatymo nustatytomis sutarčių sąlygomis. Jeigu sutartyje nustatytomis sąlygomis iš esmės nukrypstama nuo įstatymo nustatytų sutarčių sąlygų, atsiranda pagrindas konstatuoti esminį šalių teisių ir pareigų pusiausvyros pažeidimą vartotojo nenaudai. Tai konstatavus, būtina patikrinti, ar verslininkas, dorai ir teisingai veikdamas vartotojo atžvilgiu, galėjo pagrįstai tikėtis, jog vartotojas būtų sutikęs su tokia sąlyga, jei dėl jos būtų buvę atskirai derėtasi. Jeigu nėra pagrindo daryti išvados, kad vartotojas būtų su tokia sąlyga sutikęs, konstatuojamas sąlygos nesąžiningumas. Šios bylos kontekste svarbu pabrėžti, jog esant vartojimo santykiams, šalių skirtingai suprantamos sutarties sąlygos yra aiškintinos ieškovės naudai. Susitarimo sąlygą, susijusią su statybos darbų terminu, atsakovė aiškina itin plečiamai, todėl tokios sąlygų formuluotės ir tikrųjų jos tikslų ieškovė negalėjo netgi objektyviai numatyti. Be to, toks atsakovės Susitarimo terminų darbams atlikti ir pagrindinei sutarčiai sudaryti aiškinimas sukurtų sąlygas akivaizdžiam iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų neatitikimui vartotojo nenaudai.

28. Šiuo atveju taip pat svarbu pabrėžti, jog teisių ir pareigų, įskaitant ir nustatytų terminų, klaidingas įsivaizdavimas nesudaro pagrindo atsakovei plečiamai aiškinti Susitarimo sąlygų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovės Susitarimo 3.1.1 ir 3.1.2 punktų aiškinimas suteikia nepagrįstai perdėtą pranašumą ieškovės atžvilgiu ir neatitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimų. Taigi nurodytas Susitarimo sąlygas atsakovė aiškina, pažeisdama CK 6.193 str. 1 d. įtvirtintą reikalavimą – Sutartį aiškinti sąžiningai, atsižvelgiant į jos esmę ir tikslus. Dėl šios priežasties sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagrindo nurodytas sąlygas pripažinti nesąžiningomis nėra.

Dėl Susitarimo 3.6 punkto

29. Susitarimo 3.6 punkte nurodyta, jog šio Susitarimo 3.1 punkte nurodyti terminai gali būti pardavėjo vienašališkai pratęsti ir tai nebus laikoma Susitarimo pažeidimu iš pardavėjo pusės šiais atvejais: 1) dėl „Force majeure“ aplinkybių; 2) jei statinių rangovai vėluoja vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus prieš pardavėją, susijusius su Statinių statyba ar turto įrengimu; 3) jeigu projektavimo ar statybos darbų įgyvendinimas ir vykdymas ne dėl pardavėjo kaltės yra sustabdomas.

30. Susitarimo 5.1 punktu šalys sulygo, jog visi Preliminariosios sutarties pakeitimai turi teisinę galią, jeigu jie padaryti raštu ir pasirašyti abiejų šalių. Tuo tarpu atsakovės Susitarimo 3.6 punkto aiškinimas, jog ji vienašališkai galėjo tęsti terminus darbams atlikti, esant vienai iš trijų nurodytų aplinkybių, neatitinka tikrojo Susitarimo turinio ir įtvirtina nelygiavertę šalių padėtį ir iš esmės palengvina atsakovės padėtį, t. y. atleidžia ją nuo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir nustato situaciją, jog ieškovė gali atsidurti neapibrėžtoje padėtyje, nes ieškovė siekė gauti finansavimą iš banko ginčo patalpoms įsigyti, todėl Susitarimo vykdymo terminai jai buvo itin aktualūs. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė tik 2017 m. gruodžio 15 d. pranešimu informavo ieškovę, jog dėl centralizuotų šilumos ir elektros energijos tiekėjų samdomų rangovų vėlavimo ir prastų oro sąlygų, o ypač didelio mėnesio kritulių normų, pastato „(duomenys neskelbtini)“ ir požeminės automobilių saugyklos inžinierinių tinklų pajungimo prie miesto tinklų darbai vėluoja, dėl to preliminari vilos (duomenys neskelbtini) statybų pabaiga – 2018 m. vasario 15 d. Tuo tarpu įrodymų, jog šalys būtų įforminę raštu Susitarimo pakeitimus, susijusius su terminų pratęsimu, byloje nėra (CPK 178 str.). Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, sistemiškai įvertinęs Preliminariąją sutartį, pagrįstai konstatavo, kad sutartis galėjo būti pratęsta tik rašytiniu šalių susitarimu. Toks vertinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kad reikia atsižvelgti į sąlygų tarpusavio ryšį, nes viena sutarties sąlyga, vertinama atskirai, gali būti pripažinta sąžininga, tačiau, atsižvelgiant į jos santykį bei ryšį su kitomis sutarties sąlygomis, ji gali būti pripažinta nesąžininga, ir atvirkščiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-421/2020).

Dėl Susitarimo 4.1 punkto

31. Pagal Susitarimo 4.1 punktą, šis Susitarimas įsigaliojo nuo jo pasirašymo ir pradinės įmokos sumokėjimo pardavėjui momento. Kaip jau minėta šios nutarties 27 p. vertinant sutarčių sąlygas pagal bendrąjį nesąžiningumo kriterijų, visų pirma turi būti nustatyta, ar sutarties sąlygos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, palyginant sutartyje nustatytas sąlygas su įstatymo nustatytomis sutarčių sąlygomis. Susitarimas galioja iki tinkamo sutartinių prievolių įvykdymo (t. y. CK 6.165 str. 3 d. numatytas vienerių metų terminas šiam Susitarimui netaikomas), arba iki jo nutraukimo. Išanalizavus ir įvertinus šią Susitarimo sąlygą, teismas sprendė, jog ji yra prieštaraujanti tiek CK 6.165 str., tiek CK 6.401 str. nuostatoms, taip pat kitoms Susitarimo sąlygoms. Pažymėtina, jog Susitarimą šalys įvardijo kaip preliminarią sutartį, kuris nagrinėjamoje byloje kvalifikuojamas kaip būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutartis; tokio pobūdžio sutartis vertintina kaip specialioji preliminarios sutarties rūšis, kurią reglamentuoja CK 6.401 straipsnio normos. Pagal CK 6.165 str. 3 d., preliminarioje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus laiko nuo preliminarios sutarties sudarymo. Pabrėžtina, jog šalys, vykdydamos CK 6.165 str. 3 d., aiškiai apibrėžė Susitarimo 3.1.1. ir 3.1.2 punktais terminus statinio statybos darbams atlikti (pabaiga 2017 m. rugpjūčio 31 d.) ir 30 kalendorinių dienų nuo Susitarimo 3.1.1. punkto įvykdymo, terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti (2017 m. rugsėjo 31 d.). Taigi Susitarimo 4.1 punktas prieštarauja Susitarimo turiniui ir sudaro atsakovei – pardavėjai galimybę dominuoti ieškovės – pirkėjos atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nesant konkrečių ir apibrėžtų darbų atlikimo bei pagrindinės sutarties sudarymo terminų, susidarytų situacija, jog pagrindinės sutarties sudarymo terminas nusikeltų ne tik neapibrėžtam laikui, paliekant vartotoją tikėtis, kad darbai kada nors bus atliekami jų nevilkinant, bet ir pardavėjo atleidimu nuo atsakomybės tinkamai bei konkrečiais terminais atlikti darbus. Todėl, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog tokia neapibrėžta situacija leistų verslininkui manipuliuoti vartotojo teisėtais lūkesčiais ir būtų pažeista šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Taigi, nurodyta Susitarimo sąlyga pagrįstai vertintina, kaip akivaizdžiai nesąžininga, pažeidžianti šalių interesų pusiausvyrą, ieškovės (vartotojos) atžvilgiu.

32. Sprendžiant, ar atsakovė pagal Preliminariosios sutarties 4.7 (2) punktą privalo grąžinti ieškovei jos sumokėtą avansą, svarbu pažymėti, jog atsakovė vėlavo užbaigti statybos darbus 15 mėnesių. Atsakovės teigimu, ji Susitarimo nepažeidė, kadangi statybos darbai nebuvo laiku atlikti dėl Susitarimo 3.6 punkte nurodytų atvejų: „force majeure” aplinkybių ir statinio rangovų vėlavimo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus prieš pardavėją; pasak atsakovės, statinio, kuriame ieškovė pirko butą, užbaigimas nusikėlė dėl force majore aplinkybių, nes 2017 m. vasarą/rudenį iškrito neįprastai didelis kritulių kiekis, dėl kurio negalėjo vykti žemės kasimo darbai, tiek ir dėl rangovų, kurių veiksmų pardavėjas dėl rangovo specifikos (AB „Elektros skirstymo operatorius“ yra specialus subjektas – teikiamų paslaugų licencijos turėtojas ir šių paslaugų negali vykdyti bet kokie kiti subjektai) negalėjo nulemti, vėlavimo atlikti jiems priklausančius darbus, susijusius su elektros tinklų įvedimu; taigi šios aplinkybės atleido pardavėją nuo atsakomybės prieš pirkėją.

33. Kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė objektyviai turėjo galimybę įvykdyti Susitarimą jame nurodytais terminais, o suvokdamas, jog prisiimtų įsipareigojimų laiku neatliks, privalėjo atlikti sutarties pakeitimus, aiškiai apibrėžiant statybos darbų ir pagrindinės sutarties sudarymo terminus taip kaip numatyta Susitarime. Teismas dėl patalpų paskirties pakeitimo pasisakė, jog nurodytos sąlygos turinio neatskleidimas ieškovei, sąlygojo Susitarimo terminų pažeidimą dėl atsakovės kaltės. Teismas taip pat įvertino duomenis apie tai, jog ieškovė buvo finansiškai pajėgi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Byloje konstatuota, jog statybos darbai nebuvo atlikti Sutartyje nustatytais terminais, o kreditavimo sąlygos būstui pasikeitė taip, jog ieškovė prarado galimybę gauti finansavimą iš banko.

34. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinio dalį dėl 13 048 Eur avanso priteisimo, todėl atsakovės UAB „Saulės sonata“ apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl U. K. apeliacinio skundo

35. Ieškovė, nesutikdama su sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas reikalavimas pritaikyti sutartines netesybas atsakovei, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl netesybų priteisimo ir prašo šioje dalyje sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. T. y. ieškovė teigia, kad atsakovei pažeidus Susitarimą ir nesudarius pagrindinės sutarties, ieškovė patyrė nuostolių (buto įrengimas, baldai, kuriuos ieškovė atsakovei pardavė už pusę kainos ir kt.), šiuos nuostolius apima ieškovės iš atsakovės prašomos priteisti netesybos. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovės teiginiais nesutinka.

36. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo 2018 m. vasaros ieškovė jau turėjo raktus nuo perkamo turto ir juo aktyviai naudojosi: 2018 m. rugpjūčio 27 d. užsisakė baldus, kurie buvo pristatyti 2018 m. rugsėjo 3 d. Baldus surinko atsakovės darbuotojai. Nuo 2018 m. spalio 31 d. ieškovė jau nakvojo ginčo patalpose, o atsakovės darbuotojai padėjo sureguliuoti patalpų temperatūrą. Pažymėtina, kad tuo laikotarpiu ginčo patalpose gyveno ir kiti asmenys – ieškovės giminaičiai.

37. Nuo 2018 m. lapkričio mėn. atsakovė kvietė ieškovę sudaryti Pagrindinę sutartį, tačiau ieškovė 2018 m. gruodžio 11d. raštu paprašė perkelti Pagrindinės sutarties pasirašymo datą į 2019 m. sausio mėnesio pabaigą. Abi šalis atstovaujantys advokatai 2019 m. sausio 2 d. el. laiškais suderino galutinę Pagrindinės sutarties pasirašymo datą – 2019 m. sausio 29 d. 13 val. Ieškovės atstovai 2019 m. sausio 21 d. atsakovei pateikė prašymą dar kartą nukelti Pagrindinės sutarties pasirašymą iki 2019 m. vasario 25-28 d., nurodydami, kad UAB „Medicinos bankas“, su kuriuo ieškovė derėjosi dėl paskolos gavimo Turtui įsigyti, sprendimą priims tik 2019 m. vasario mėn. Dėl išvardintų priežasčių sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovė buvo lanksti ieškovės atžvilgiu ir atsakovė palankiai reagavo į ieškovės prašymus pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą ir jį nukėlė net keletą kartų.

38. Ieškovė teigia, kad prarado galimybę įsigyti būstą iš kito pardavėjo, tačiau nepateikė įrodymų, kad ketino įsigyti kitą būstą iš kito pardavėjo.

39. Iš bylos aplinkybių taip pat nustatyta, jog vienintelis bankas – UAB „Medicinos bankas“, į kurį ieškovė kreipėsi dėl paskolos suteikimo tik 2018 m. lapkričio mėnesį, 2019 m. vasario 1 d. pranešimu informavo ieškovę apie atsisakymą suteikti paskolą, ieškovė apie tai 2019 m. vasario 4 d. pranešimu informavo atsakovę.

40. Ieškovė nepaaiškino, kodėl kreipėsi tik į vieną banką ir nepateikė įrodymų, kad UAB „Medicinos bankas“ būtų suteikęs paskolą, jeigu į jį būtų kreiptasi anksčiau. Pažymėtina, kad ieškovė elgėsi neatsakingai, nes kreipėsi tik į vieną banką, o šiam atsisakius, į kitus bankus net nesikreipė, kitų finansavimo šaltinių neieškojo.

41. Pažymėtina, kad atsakovė ieškovei suteikė galimybę net 4 mėnesius neatlygintinai naudotis ginčo turtu, sumokėjus tik 10 procentų turto kainą, kai dar net nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis. Pirmosios instancijos teismui tenkinus ieškovės reikalavimą grąžinti avansą ir apeliacinės instancijos teismui palikus šią skundžiamo sprendimo dalį nepakeistą, ieškovė atsidurtų geresnėje padėtyje nei atsakovė, nes ieškovė ir jos giminaičiai nemokamai naudojosi atsakovės turtu, o atsakovė tuo metu iš turto negavo jokios materialinės naudos (pvz. nuomos mokesčio už ginčo patalpas), taip pat tuo metu negalėjo patalpų jų parduoti.

43. Po Susitarimo nutraukimo, atsakovė kelis kartus ragino ieškovę pasiimti jai priklausančius baldus, asmeninius daiktus ir atlaisvinti ginčo turtą, kad jį būtų galima pasiūlyti kitiems pirkėjams. Ieškovė tik 2019 m. vasario 14 d. pasiėmė namų apyvokos daiktus ir dalį baldų, o likusią dalį baldų ir buitinės technikos atsakovė nupirko už šalių suderintą kainą, ieškovė raštu patvirtino, kad dėl to ji jokių pretenzijų atsakovei neturi, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad patyrė nuostolių parduodama atsakovei baldus už pusę kainos.

44. Be to, ieškovė baldus pirko nesudariusi Pagrindinės sutarties ir nesumokėjusi šalių sutartos turto kainos, todėl ji pati susikūrė tokią situaciją, kai pagrindiniam sandoriui neįvykus, ji privalėjo atlaisvinti turtą bei išsinešti visus savo daiktus, išskyrus tuos, kuriuos geranoriškai sutiko nupirkti atsakovė. Taigi, ieškovė pirkdama baldus kai dar pagrindinė sutartis nesudaryta, veikė savo rizika ir dėl to turi prisiimti savo tokių veiksmų pasekmes, t. y. už galimai atsiradusius nuostolius negali būti atsakinga atsakovė.

45. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė nepagrįstai reikalavo netesybų (nuostolių), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį reikalavimą. Dėl šios priežasties ieškovės apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

46. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinių skundų ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kiti apeliacinių skundų argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

47. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

48. Kadangi abu apeliaciniai skundai buvo atmesti, bylinėjimosi išlaidos šalims nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės U. K. ir atsakovės UAB „Saulės sonata“ apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.