Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. G. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-434-549/2020, kuria atsisakyta priimti ieškovės L. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, jungtinės nuosavybės teise valdomo turto padalijimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Palangos mieste, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

5. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

6. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį, nes paduotas nesilaikant teritorinio teismingumo taisyklių, teisėtumas ir pagrįstumas.

7. Ieškovė L. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. G., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Palangos mieste, dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, jungtinės nuosavybės teise valdomo turto padalijimo. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį, motyvuodamas tuo, kad šalių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Liuksemburge, todėl ieškinys neteismingas Lietuvos teismams. Apeliantė su skundžiama nutartimi nesutinka, argumentuodama, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, jis pateikdamas analogiško pobūdžio ieškinį išreiškė sutikimą bylą nagrinėti Lietuvos teismuose. Su apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

8. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nutartimi perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu iškėlus bylą teisme paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

9. Ieškovė pripažįsta, kad jos ir vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Liuksemburge (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Remiantis Gyventojų registro duomenimis atsakovas A. G. yra deklaravęs savo išvykimą gyventi į Liuksemburgą. VĮ Registrų centrui pateikti duomenys yra vieši, kol nenuginčyti, jie laikomi teisingais (CPK 182 straipsnio 4 punktas). Atsižvelgus į šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šalių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Liuksemburge, tad turi būti sprendžiamas klausimas dėl teismingumo.

10. Tais atvejais, kai byla yra su tarptautiniu elementu, teismingumo taisyklės nustatomos pagal tarptautinio civilinio proceso teisės normas, reglamentuojamas tarptautinėse sutartyse, Europos Sąjungos (toliau – ES) teisėje arba nacionaliniuose teisės aktuose, priklausomai nuo to, su kokia užsienio valstybe yra susijęs byloje esantis tarptautinis elementas.

11. Nagrinėjamu atveju šalių nuolatinė gyvenamoji vieta Liuksemburge, todėl taikytinas ES teisinis reguliavimas. Šeimos bylose su tarptautiniu elementu šią dieną yra aktualūs du teisės aktai: klausimams dėl santuokos ir tėvų pareigų teismingumo – 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo“ (reglamentas ,,Briuselis II bis“), o klausimams dėl išlaikymo – 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 „Dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje“ (Išlaikymo reglamentas). Šie ES reglamentai ir jų nustatytos jurisdikcijos taisyklės turi viršenybę prieš CPK nustatytas tarptautinio teismingumo taisykles (CPK 780 straipsnis).

12. Reglamento „Briuselis II bis“ preambulės 11 punkte nustatyta, kad į jo taikymo sritį neįeina išlaikymo pareigos, nes joms jau taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001; teismai, turintys jurisdikciją pagal reglamentą „Briuselis II bis“, paprastai turi jurisdikciją priimti sprendimus dėl išlaikymo pareigų, taikydami Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 5 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, jog šeimos bylose paprastai yra pareiškiami keli reikalavimai (pavyzdžiui, nutraukti santuoką ir padalyti bendrą turtą; nustatyti tėvystę, vaiko gyvenamąją vietą, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką ir priteisti išlaikymą), teismas, gavęs ieškinį, turi kiekvienam jų (reikalavimų) atskirai nustatyti tarptautinį (užsienio) elementą, susijusią valstybę ir teismingumo klausimui spręsti taikytiną teisės aktą. Taigi, esant pareikštiems keliems reikalavimams, dėl kiekvieno jų teismingumo teismas turi nuspręsti atskirai. Pažymėtina, kad bylose su užsienio elementu vieno iš ieškiniu pareikštų reikalavimų teismingumas Lietuvos Respublikos teismui automatiškai nereiškia šio teismo galimybės nagrinėti kitus tuo pačiu ieškiniu reiškiamus reikalavimus, nebent taikytiname tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančiame teisės akte tokia galimybė tiesiogiai nurodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-426-969/2016; 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2016).

13. Nagrinėjamoje byloje ieškovė buvo pareiškusi 4 reikalavimus: 1) dėl santuokos nutraukimo, 2) dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, 3) dėl išlaikymo vaikams priteisimo, 4) dėl turto padalijimo.

14. Reglamento „Briuselis II bis“ I skyriaus 1 straipsnio 1 punkte numatyta, kad šis reglamentas taikomas bet kokio pobūdžio teismo civilinėms byloms, susijusioms su santuokos nutraukimu, tėvų pareigų skyrimu, naudojimosi jomis. Šio Reglamento II skyriaus 3 straipsnyje nustatyta bendroji jurisdikcija reikalavimams dėl santuokos nutraukimo. Reglamento 3 straipsnio a punkte išvardyti šeši alternatyvūs jurisdikcijos kriterijai, kurie susiję su vieno ar abiejų sutuoktinių nuolatine ar paskiausia gyvenamąja vieta. Tačiau reikalavimams dėl tėvų pareigų pagrindinė jurisdikcijos taisyklė (Reglamento 2 skirsnio 8 straipsnis) nustato, kad byloms dėl tėvų pareigų vaikui taikoma tos valstybės teismų jurisdikcija, kurioje yra nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta. Kaip jau minėta, ieškovė su nepilnamečiais vaikais ir atsakovas nuolat gyvena Liuksemburge.

15. Reglamento Briuselis II bis 12 straipsnio nuostatos numato jurisdikcijos prorogacijos galimybę, tai yra bendrųjų jurisdikcijos taisyklių išimtį. Pagal reglamento Briuselis II bis 12 straipsnio 3 dalį valstybės narės teismai taip pat turi jurisdikciją tėvų pareigoms kitose bylose, nei nurodyta šio straipsnio 1dalyje, jeigu: a) vaikas turi esminį ryšį su ta valstybe nare, pavyzdžiui, dėl to, kad vienas iš tėvų pareigų turėtojų toje valstybėje narėje turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba kad vaikas yra tos valstybės narės pilietis; arba b) teismų jurisdikcijai, teismui priėmus bylą savo žinion, aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pritarė visos bylos šalys, ir ji labiausiai atitinka vaiko interesus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tikrasis Europos Sąjungos teisės aktų leidėjo ketinimas buvo tarp paminėto straipsnio a ir b punktų nurodyti jungtuką „ir“, todėl spręstina, kad jurisdikcijos prorogacija, remiantis reglamento Briuselis II bis 12 straipsnio 3 dalimi, galima tik nustačius abi sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016).

16. Plungės apylinkės teisme buvo nagrinėta civilinė byla Nr. 2-3215-549/2019 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei L. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Palangos mieste, kuriuo ieškovas prašė: 1) nutraukti A. G. ir L. G. (duomenys neskelbtini) sudarytą ir (duomenys neskelbtini) įregistruotą santuoką (Santuokos liudijimas Nr. 190814), kaip faktiškai iširusią dėl atsakovės L. G. kaltės; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų K. G. ir E. G. nuolatinę gyvenamąją vietą su jų tėvu A. G.; 3) priteisti iš L. G. nepilnamečių vaikų išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur už kiekvieną vaiką; arba kitą protingą sumą teismo nuožiūra; 4) priteisti A. G. iš L. G. 100 Eur vienkartinę išmoką arba kitą protingą sumą teismo nuožiūra; 5) padalyti turtą; 6) priteisti A. G. iš L. G. 17 500 Eur kompensaciją už jai tenkantį didesnės vertės turtą; 7) nustatyti atsakovei pavardę, turėtą iki santuokos sudarymo, – S.. Iš 2019 m. gruodžio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3215-549/2019, matyti, kad pats A. G. nurodė, kad po ieškinio padavimo pasikeitė kai kurios esminės aplinkybės ir atsakovė (šioje byloje ieškovė L. G.) kvestionuoja Lietuvos teismų jurisdikciją. Atsižvelgus į tai, negalima taikyti jurisdikcijos prorogacijos, nes nėra aiškiai išreikšto ar kitokiu nedviprasmišku būdu nurodytas šalių sutikimas, ir tai labiausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

17. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

18. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis šioje nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias jurisdikciją ieškiniams dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19. 2020 m. kovo 4 d. elektroniniu paštu (ne CPK 111 ir 114 straipsnių nustatyta tvarka) buvo gautas A.G. vardu prašymas dėl dokumentų pridėjimo prie bylos. Atsižvelgdamas į tai, kad procesiniai dokumentai pateikti netinkamu būdu – elektroniniu paštu, ir negalima nustatyti prašymą pateikusio asmens, prašymą ir jo priedus atsisakytina priimti ir jie nevertintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti 2020 m. kovo 4 d. A.G. vardu pateiktus procesinius dokumentus ir jų nevertinti.