Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-862-538/2012

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. birželio 20 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo D. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB Medicinos banko ieškinį atsakovams E. K., E. K., D. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Apeliantas pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalies nuostatą apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 str.). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Apelianto pateiktas prašymas nėra motyvuotas, teisėjų kolegija nenustatė pagrindų pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, todėl byla pagal apelianto skundą nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Nustatyta, kad ieškovė 2007-07-11 kredito sutartimi Nr. LOAN_44109 su vėlesniais pakeitimais suteikė atsakovams E. ir E. K. 80 079,31 EUR dydžio kreditą, kurį jie įsipareigojo grąžinti kredito sutartyje numatytais terminais iki 2011-08-01 (t. 1, b. l. 8–28). Atsakovai savo prievolių pagal kredito sutartį nevykdė nuo 2010-01-02, todėl ieškovė 2010-03-18 ir 2010-03-30 informavo apie sutarties pažeidimus ir, nesulaukusi jokių atsakovų veiksmų, 2011-01-10 vienašališkai nutraukė kredito sutartį (t. 1 , b. l. 29–31, Kredito sutarties 7.5 p.). Atsakovė E. K. 2010-03-19 dovanojimo sutartimis padovanojo savo sūnui D. K. jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą: Nr. M-1523 sutartimi 86/511 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir Nr. M-1524 sutartimi – 176/1132 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 34–37, 119–123, 128–133, t. 2, b. l. 8–9). Atsakovų E. ir E. K. ieškovei pagal kredito sutartį įkeisto turto vertės nepakako įsiskolinimui padengti (t. 2, b. l. 19–28).

Byloje kilo ginčas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, kai skolininko sudaryti nekilnojamojo turto dovanojimo sandoriai, kurių jis neprivalėjo sudaryti, galėjo pažeisti kreditoriaus teises (actio Pauliana) (CK 6.66 str.). Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį nuginčyti sandorį pareiškiant actio Pauliano ieškinį galima esant šioms sąlygoms: 1) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 2) sandoris pažeidžia kreditoriaus teises; 3) skolininkas žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises; sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės, pvz., skolininko turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo, o CK 6.67 straipsnyje išvardyti nesąžiningumo prezumpcijos atvejai; prie jų priskiriami ir tie, kai skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2005; 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).

Dėl ieškinio senaties taikymo

Kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius per vienerių metų ieškinio senaties terminą – šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 str. 3 d.). Nekilnojamojo turto dovanojimo sandoriai įregistruoti jų sudarymo dieną – 2010-03-19 (t. 1, b. l. 34–37). Ieškovė ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo pareiškė 2011-05-23 (t. 2, b. l. 42–44, CPK 74 str. 7 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo sandoriais perleistas turtas nebuvo atsakovų ir ieškovės sandorių dalykas, todėl ji neturėjo pareigos domėtis visu atsakovų turtu ir su juo atliekamais sandoriais iki kredito sutarties nutraukimo 2011-01-10. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas E. K. ginčijamo sandorio sudarymo metu nevykdė įsipareigojimų kreditorei UAB Medicinos bankui, bei, kad pagal skolininko duomenų administravimo tvarką bankas privalo perduoti skolininko duomenis į administravimo informacinę sistemą (SAIS), nesudaro pagrindo teigti, kad kreditorius apie ginčo sandorius žinojo ar turėjo sužinoti ginčo sandorių sudarymo ar sandorių registracijos viešuosiuose registruose dieną (2010-03-19). Svarbia nagrinėjamu atveju laikytina aplinkybė, kad atsakovai neinformavo kreditorės apie galimai kreditorės teises pažeidžiančius sandorius ar ketinimą juos sudaryti. Be to, laiko tarpas, per kurį ieškovė sužinojo apie ginčijamus sandorius, yra pakankamai trumpas (du mėnesiai), todėl laikytinas atitinkančiu protingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė apie ginčo sandorius sužinojo per protingą laiką (du mėnesius) nuo ginčo sandorių sudarymo – 2010-05-21 ir kreipėsi į teismą 2011-05-23, nepraleisdama vienerių metų ieškinio senaties termino. Pažymėtina, kad terminas ieškiniui paduoti baigėsi 2011-05-21 (šeštadienį), t. y. ne darbo dieną, todėl termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena – 2011-05-23 (CK 6.66 str. 3 d., 1.118 str. 1 d., 1.121 str. 2 d.).

Dėl sutuoktinių civilinės atsakomybės

Nustatyta, kad 176/1132 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atsakovė E. K. įgijo pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, kai Klaipėdos apskrities viršininko 2007-10-22 sprendimu Nr. 55/15482 E. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės. 86/511 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovė E. K. įgijo pagal 2002-04-25 žemės dovanojimo sutartį (t. 1, b. l. 34–37). Nurodytų žemės sklypų dalys atsakovei E. K. priklauso asmeninės nuosavybės teise CK 3.89 straipsnio prasme, tačiau nagrinėjamu atveju E. K. ir E. K. pagal 2007-07-11 kredito sutartį, sudarytą su ieškove UAB Medicinos banku, yra solidarūs bendraskoliai (CK 6.6 str. 4 d.). Nurodytas faktas dėl solidarios atsakovų E. K. ir E. K. atsakomybės ieškovei laikytinas prejudiciniu, nes yra nustatytas Klaipėdos apygardos teismo 2011-11-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2001-479/2011, todėl neįrodinėtinas (CPK 182 str. 2 p.). Atsakovai E. K. ir E. K. neturi kito, neapriboto jokiomis daiktinės teisėmis, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto, todėl kreditorės reikalavimai solidariems skolininkams gali būti tenkinami iš asmeninio sutuoktinių turto (CK 3.113 str.). Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui apelianto argumentas, kad ieškovė į ginčo sutartimis perleistus žemės sklypus neturi reikalavimo teisės, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl sandorio šalių nesąžiningumo

Apeliantas nurodo, kad ieškovė neįrodinėjo, jog atsakovė E. K., sudarydama ginčo sandorius, buvo nesąžininga, taip pat nėra įrodymų, kad D. K., priimdamas dovanojamą nekilnojamąjį turtą iš atsakovės, buvo nesąžiningas. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apelianto argumentu. CK 6.67 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad kai skolininkas sudarė sandorį su savo vaiku, preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos. Tokiu atveju pareiga nuginčyti nesąžiningumo prezumpciją tenka atsakovams. Atsakovams nenuginčijus įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, teismas pagrįstai konstatavo atsakovų nesąžiningumą. Be to, CK 6.66 straipsnio 2 dalis nustato principą, kad neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir dalį jų priteisė iš atsakovo E. K., kuris nebuvo ginčijamų sandorių šalimi. Apeliantas D. K. nelaikytinas turinčiu teisinį suinteresuotumą skundžiamo teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš E. K. pakeitimu. Teismui priteisus dalį bylinėjimosi išlaidų iš E. K., ši teismo sprendimo dalis nevaržo apelianto D. K. teisių, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikia tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.).

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad skolininkė E. K. neprivalėjo sudaryti ginčijamų dovanojimo sandorių, dovanojimo sandoriai pažeidė kreditorės UAB Medicinos banko teises, skolininkė, sudarydama ginčijamus sandorius, žinojo, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Sudaryti sandoriai yra neatlygintiniai, todėl pagrįstai pripažinti negaliojančiais nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo, be to, skolininkė sudarė ginčo sandorius su savo sūnumi D. K., todėl preziumuojamas sandorio šalių nesąžiningumas, kuris bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuginčytas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-13 sprendimą apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.