Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. G. patikslintą skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl 2018 m. liepos 3 d. sprendimų Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-2556-12013 ir Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-2555-12010 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. liepos 3 d. sprendimų Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-2556-12013 ir Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-2555-12010 (toliau – skundžiami sprendimai, Sprendimai), kuriais atsisakyta pareiškėjui V. G. teikti antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – VGTPĮ), kurio 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą, taip pat nurodo atvejus, kuomet antrinė teisinė pagalba nėra teikiama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, įstatymas numato tam tikrus apribojimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2195-575/2015 ir kt.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (VGTPĮ 9 straipsnis), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga įgyvendinant šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, 2017 m. spalio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-4273-624/2017). Antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai yra išvardinti VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalyje. Pagal VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalį, antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu: 1) pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti; 2) atstovavimas byloje yra neperspektyvus; <...> 5) pareiškėjas gali gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydamas jam suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėse bylose jo interesų atstovavimui ir procesinių dokumentų rengimui, ginčijant Advokatų garbės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą, kuriuo jam buvo paskirta drausminė nuobauda – siūlymas panaikinti sprendimą pareiškėją pripažinti advokatu ir Advokatų tarybos 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą išbraukti jį iš praktikuojančių advokatų sąrašo (b. l. 34-38, 61-65). Pareiškėjui 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimais buvo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą atsisakyta. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 28 d sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2059-609/2018 panaikino atsakovės sprendimus (b. l. 12-20). Tarnybos Klaipėdos skyrius skundžiamais 2018 m. liepos 3 d. sprendimais, vadovaudamasi VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 1, 2 ir 5 punktais, pareiškėjui atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą. Sprendimuose nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2252-640/2018 pareiškėjo ieškinius atmetė kaip nepagrįstus ir kad pareiškėjas nuo 1995 metų buvo praktikuojantis advokatas, teikęs teisines paslaugos, yra susipažinęs su teisės aktais ir žino kaip parengti įstatymo reikalavimus atitinkančius teismo dokumentus (b. l. 6-7).

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, numatyta, kad valstybė turi pareigą užtikrinti ne visų piliečių teisę ginti savo teises teisme, o tik tokių, kuriems tokia pagalba būtiniausia, ir kad pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą suteikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, kurios sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, esant skundui, tikrintinas teismo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2177/2013, 2015 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1729-575/2015 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog atstovavimo byloje perspektyvumas VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 2 punkto taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Vertinimą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti, įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą. Pareiškėjo reikalavimų pagrįstumas ir atstovavimo byloje perspektyvumas VGTPĮ taikymo prasme yra siejamas su atitinkamų specialių teisės normų aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjo (asmens, kuris siekia gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikimo įstatymų nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimui parengti pagal atitinkamų įstatymų nuostatas. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas atstovavimo byloje perspektyvumo vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Remiantis VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 2 punktu, antrinė teisinė pagalba neteikiama, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3096/2011, 2016 m. kovo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2482-575/2016).

Sprendžiant klausimą dėl skundžiamų sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo jų priėmimo metu ir antrinės teisinės pagalbos aktualumo šiuo metu, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnis įtvirtina administracinio teismo kompetenciją nagrinėti viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumą, buvusį jų priėmimo metu, t. y. vykdyti viešojo administravimo subjektų kontrolę. Administracinio teismo kompetencijos nagrinėti viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumą, buvusį jų priėmimo metu, negali paneigti vėlesnis administracinių sprendimų panaikinimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3449-602/2017 ir kt.). Administraciniams teismams priskirtos nagrinėti dvejopo pobūdžio bylos, tai bylos, kuriose teismas priima sprendimą dėl reikalavimo esmės (pvz., žalos atlyginimo bylos) ir bylos, kuriose teismas nepriima sprendimo dėl reikalavimo esmės, o tik patikrina viešojo administravimo subjektų sprendimų teisėtumą. Pirmuoju atveju teismas vykdo subjektinių teisių gynimą (angl. recours subjectif), antruoju atveju teismas užtikrina objektyvios teisinės tvarkos apsaugą (angl. recours objectif). Nagrinėjamoje byloje teismas vykdo kontrolinio pobūdžio (angl. a review) funkciją, kuri nustato galimybę patikrinti viešojo administravimo subjektų aktų teisėtumą pagal ABTĮ 3 straipsnyje administraciniam teismui suteiktus įgaliojimus. Įvertinus tai, jog skundžiami sprendimai šiuo metu yra nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka ir galiojantys, teismas, vykdydamas kontrolinio pobūdžio funkcijas, privalo šioje byloje vertinti tokių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą net ir tuo atveju, jei tokie Sprendimai prarado aktualumą.

Skundžiamuose sprendimuose nurodyti trys antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai, numatyti Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1, 2 ir 5 punktuose, tačiau faktinės aplinkybės nurodytos tik dėl 2 ir 5 punktų, nurodant atstovavimo neperspektyvumą dėl to, kad pareiškėjo ieškinys yra išnagrinėtas ir atmestas kaip nepagrįstas ir tai, kad jis buvęs advokatas, todėl valstybės teisinė pagalba jam gali būti neteikiama. Atsakovė nurodė skundžiamuose sprendimuose teisinį pagrindą, numatytą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 punkte, kai antrinės teisinės pagalbos neteikiama, esant akivaizdžiai nepagrįstiems reikalavimams, tačiau nenurodė faktinių aplinkybių ir jų nevertino. Toks pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, todėl nurodytu pagrindu sprendimai pripažintini neteisėtais ir nepagrįstais.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 18 d. sprendimu pareiškėjo ieškinius dėl Advokatų garbės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo ir Advokatų tarybos 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstus. Pareiškėjas šį sprendimą turėjo teisę apskųsti per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos. Tarnybos Klaipėdos skyrius sprendimus priėmė 2018 m. liepos 3 d., t. y. tuo metu, kai pareiškėjas turėjo teisę paduoti apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 18 d. sprendimo. Pareiškėjo ieškinį teismas priėmė ir nagrinėjo. Tai, kad teismas atmetė pareiškėjo ieškinį negali būti vertinama kaip atstovavimo neperspektyvumas. Pareiškėjui suteikus antrinę teisinę pagalbą, padedant jam rinkti ir teikti įrodymus civilinėje byloje, atstovaujant jį nagrinėjant bylą teisme, tikėtina, kad jis galėjo kitaip įgyvendinti savo procesines teises. Atstovavimo byloje perspektyvumas VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 2 punkto taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Atsakovei skundžiamuose sprendimuose nurodžius priimtą pareiškėjui nepalankų teismo sprendimą civilinėje byloje, kurioje jis prašė jam suteikti antrinę teisinę pagalbą, ir nenurodžius kitokių vertinamų aplinkybių, tokie atsakovės sprendimai vertintini kaip teisiškai nepagrįsti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tik teismas, nagrinėjantis konkretų reikalavimą (bylą), galėjo nustatyti, ar pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. spręsti, ar reikalavimas apginti materialiąją teisę yra pagrįstas, o ne Tarnyba priimdama skundžiamus sprendimus po teismo sprendimo priėmimo.

Pagal LITEKO duomenis V. G. dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimo padavė apeliacinį skundą. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 26 d. nutartimi jam nustatė 14 dienų terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, jis padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutarties. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atskirąjį skundą atsisakė priimti ir nutarė skundą grąžinti. V. G. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį paliko nepakeistą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 340 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismų sprendimai ir nutartys šiame skyriuje nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti apskųsti ir peržiūrėti kasacine tvarka. CPK nenumato ribojimo V. G. kasacine tvarka apskųsti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutarties. Spręstina, jog civilinė byla procesine prasme nėra baigta nagrinėti ir naujais Tarnybos sprendimais pareiškėjui, atitinkant įstatymų nustatytus reikalavimus, galėtų būtų suteikta antrinė teisinė pagalba skundžiant Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį kasacine tvarka. Vertinant šias aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškėjo ginčas dėl Advokatų garbės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo ir Advokatų tarybos 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo panaikinimo neprarado aktualumo ir perspektyvumo.

Tarnybos skundžiamuose sprendimuose vienas iš antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų nurodytas VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 5 punktas, nurodant, kad pareiškėjas nuo 1995 metų buvo praktikuojantis advokatas, teikė teisines paslaugas, yra susipažinęs su teisės aktais ir žino kaip parengti įstatymo reikalavimus atitinkančius teismo dokumentus. Pagal VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 5 dalį, antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas gali gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba. Byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas yra 30 procentų darbingas, todėl jo galimybės yra ribotos savarankiškai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą nesinaudojant valstybės garantuojama teisine pagalba. (b. l. 88-89). Įstatyme nėra numatyta, kad tokiam asmeniui gali būti neteikiama antrinė teisinė pagalba. Pareiškėjo buvusi profesinė patirtis esant tokio lygio neįgalumui negali būti sutapatinama su besąlygiška galimybe pačiam sau teikti tinkamas teisines paslaugas. Civilinėje byloje pareiškėjo atlikti kai kurie procesiniai veiksmai, teismui leidžia būtent tokią išvadą padaryti. Teismo vertinimu, atsisakymas suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą šiuo pagrindu taip pat yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes visos aplinkybės neįvertintos objektyviai ir tai prieštarauja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatoms.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad skundžiami Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. liepos 3 d. sprendimai Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-2556-12013 ir Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-2555-12010 yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl panaikintini (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai ). Skundas tenkintinas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais,

nusprendžia:

panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. liepos 3 d. sprendimus Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-2556-12013 ir Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-2555-12010, kuriais V. G. atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams arba apeliacinės instancijos teismui.