Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui V.G.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr.2.3-(NTP-2)-17-NT-2555-24085 ir 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. Nr.2.3-(NTP-2)-17-NT-2556-24103, kuriais pareiškėjui atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis laiduoja asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Tokia asmens teisė gali būti realizuota, pasinaudojant valstybės garantuojama teisine pagalba, kurios teikimą nustato Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir VGTP įstatymas). VGTP įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šis įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, o to paties įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. VGTP įstatymo 9 straipsnis nustato, kad Tarnybos uždavinys – užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą pagal šį įstatymą. Įgyvendindama nurodytą uždavinį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą, priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, sudaro sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, kontroliuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą, atlieka kitas VGTP įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama VGTP įstatymas numato tam tikrus apribojimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1390/2010, 2011 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-822-1082/2011, 2016 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2138-552/2016 ir kt.). VGTP įstatymo 3 straipsnio 2 punkte numatyta, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principu. Kad šis principas būtų įgyvendintas, VGTP įstatyme yra numatytos tam tikros išimtys, t. y. nurodyti atvejai, kada valstybės garantuojama teisinė pagalba neteikiama (arba nutraukiama). Antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai yra išvardinti VGTP įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje. Nagrinėjamu atveju yra aktualus 11 straipsnio 7 dalies 2 punktas, kuris numato, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog su 2016 m. gruodžio 11 d. pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą su prašymais (įregistruotais 2017 m. gruodžio 12 d. reg. Nr. (2.3)KLTP-1-2555, reg. Nr. (2.3)KLTP-1-2556) jam suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėse bylose jo interesų atstovavimui ir procesinių dokumentų rengimui, ginčijant Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – siūlymas panaikinti sprendimą pareiškėją pripažinti advokatu ir Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą pareiškėją išbraukti iš praktikuojančių advokatų sąrašo.

2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr.2.3-(NTP-2)-17-NT-2555-24085 „Dėl antrinės pagalbos teikimo“, vadovaujantis VGTP įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 ir 4 dalimis, pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą atsisakyta konstatavus, jog pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 55 straipsnyje nustatytą terminą, nes Advokatų garbės teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – siūlymas panaikinti sprendimą pareiškėją pripažinti advokatu, priimtas 2017 m. balandžio 20 d..

2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. Nr.2.3-(NTP-2)-17-NT-2556-24103 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, vadovaujantis VGTP įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 ir 4 dalimis, pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą atsisakyta, įvertinus tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti iki 2017 m,. lapkričio 27 d., buvo priimta 2017 m. lapkričio 7 d..

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. spręsti, ar pareiškėjo reikalavimas apginti materialiąją teisę yra pagrįstas, gali tik teismas, nagrinėjantis konkretų reikalavimą (bylą). Tačiau siekdamas užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, taip pat numatydamas tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti ne visų piliečių teisę ginti savo teises teisme, o tik tokių, kuriems tokia pagalba būtiniausia, pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą įstatymų leidėjas suteikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, kurios sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, esant skundui, tikrintinas teismo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2177/2013, 2015 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1729-575/2015 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog atstovavimo byloje perspektyvumas VGTP įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punkto taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti, įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą. Pažymėtina, kad pareiškėjo reikalavimų pagrįstumas ir atstovavimo byloje perspektyvumas VGTP įstatymo taikymo prasme yra siejamas su atitinkamų specialių teisės normų aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjo (asmens, kuris siekia gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikimo įstatymų nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimui parengti pagal atitinkamų įstatymų nuostatas. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas atstovavimo byloje perspektyvumo vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Remiantis VGTP įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punktu, antrinė teisinė pagalba neteikiama, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3096/2011, 2016 m. kovo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2482-575/2016).

Remiantis minėtomis aplinkybėmis bei aptarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nagrinėjamoje byloje privaloma nustatyti, ar priimdama skundžiamus sprendimus, Tarnyba turėjo pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių aplinkybes, jog siekiami iškelti ginčai dėl Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo ir Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo pareiškėją išbraukti iš praktikuojančių advokatų sąrašo, teisėtumo, neturi teisinės perspektyvos, todėl teikiama teisinė pagalba būtų beprasmė (neperspektyvi).

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, jog su skundu dėl Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo panaikinimo pareiškėjas į Vilniaus apygardos teismą kreipėsi 2017 m. birželio 9 d.. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas 7 dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti 41 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus bei duomenis, patvirtinančius Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo įteikimo datą. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartimi pareiškėjui V. G. buvo nustatytas 7 dienų terminas sumokėti 33 Eur žyminį mokestį. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi nustatytas terminas iki 2017 m. gruodžio 21 d. sumokėti 33 Eur žyminį mokestį ir pateikti Vilniaus apygardos teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl teismo nutarties, priimtos dėl bylinėjimosi išlaidų, gali būti duodamas atskirasis skundas. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, jog Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartimi netenkinus pareiškėjo prašymo jį atleisti nuo dalies žyminio mokėjimo, pareiškėjas su atskiruoju skundu kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarties panaikinimo. Nors 2017 m. gruodžio 19 d. sprendime Nr.2.3-(NTP-2)-17-NT-2555-24085 „Dėl antrinės pagalbos teikimo“ konstatuota, jog pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 55 straipsnyje numatytą terminą, nes Lietuvos Advokatų garbės teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – siūlymas panaikinti sprendimą pareiškėją pripažinti advokatu, priimtas 2017 m. balandžio 20 d., Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, jog pareiškėjo skundas dėl Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo panaikinimo buvo priimtas. Kadangi pareiškėjo 2016 m. gruodžio 11 d. prašymo, reg. Nr. (2.3)KLTP-1-2555, nagrinėjimo metu pareiškėjo ieškinio priėmimo klausimas nebuvo išspręstas, Tarnybos išvada, jog pradėtas ginčas neturi teisinės perspektyvos, laikytina nepagrįsta, todėl 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimas Nr.2.3-(NTP-2)-17-NT-2555-24085 „Dėl antrinės pagalbos teikimo“ pareiškėjui neteikti antrinės teisinės pagalbos jame nurodytu pagrindu laikytinas neteisėtu ir naikintinas.

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, jog su skundu dėl Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo pareiškėją išbraukti iš praktikuojančių advokatų sąrašo panaikinimo pareiškėjas į Vilniaus miesto apylinkės teismą kreipėsi 2017 m. spalio 31 d.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi pareiškėjui V. G. buvo nustatytas terminas iki 2017 m. lapkričio 27 d. imtinai ieškinio trūkumams pašalinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi pareiškėjui V. G. buvo nustatytas terminas iki 2017 m. sausio 5 d. imtinai ieškinio trūkumams pašalinti.

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, jog pareiškėjo skundas dėl Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo pareiškėją išbraukti iš praktikuojančių advokatų sąrašo panaikinimo buvo priimtas. Kadangi pareiškėjo 2016 m. gruodžio 11 d. prašymo, reg. Nr. (2.3)KLTP-1-2555, nagrinėjimo metu pareiškėjo ieškinio priėmimo klausimas nebuvo išspręstas, Tarnybos išvada, jog pradėtas ginčas neturi teisinės perspektyvos, laikytina nepagrįsta, todėl 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimas Nr. Nr.2.3-(NTP-2)-17-NT-2556-24103 pareiškėjui neteikti antrinės teisinės pagalbos jame nurodytu pagrindu laikytinas neteisėtu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnyje reglamentuota administracinių teismų kompetencija. VGTP įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, jog sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Nors konstatuota, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimai Nr.2.3-(NTP-2)-17-NT-2555-24085 ir Nr. Nr.2.3-(NTP-2)-17-NT-2556-24103, kuriais pareiškėjui atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, yra neteisėti, atsižvelgiant į aplinkybę, jog teismas nėra viešojo administravimo institucija, priimanti sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo, skundo reikalavimas pripažinti, kad pareiškėjas turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio ,

nusprendžia:

Skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr.2.3-(NTP-2)-17-NT-2555-24085 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ ir 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. Nr.2.3-(NTP-2)-17-NT-2556-24103. „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.