- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-16
- Bylos Nr.
- e2A-973-730/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05033-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- M. L.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Agrosales“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Agrosales“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrosales“ dėl sumokėto avanso pagal preliminariąją sutartį ir netesybų priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti ieškovui iš atsakovės 5000 Eur sumokėtą avansą pagal preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo — pardavimo sutartį, 5000 Eur dydžio netesybas (baudą) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė 2021 m. rugsėjo 8 d. sudarė preliminarią sutartį dėl buto su žemės sklypu pirkimo-pardavimo. Preliminaria pirkimo - pardavimo sutartimi atsakovė įsipareigojo iki 2021 m. lapkričio 3 d. parduoti (sudaryti notarinę pirkimo - pardavimo sutartį), o pirkėjas ieškovas įsipareigojo nupirkti nekilnojamąjį turtą – gyvenamojo namo ir sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini) dalis. Pasirašius preliminarią sutartį ieškovas sumokėjo atsakovei 5000 Eur avansą, tačiau ieškovo teigimu atsakovė sutartimi sutartų įsipareigojimų neįvykdė ir sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės. Nurodo, jog sutarties trečiuoju punktu atsakovė patvirtino, jog ji nepažeidžia galiojančių įstatymų, norminių aktų, tačiau sutarties vykdymo metu nustatyta, kad atsakovės parduodamame žemės sklype yra savavališka statyba, dėl ko ieškovui bankas atsisakė suteikti kreditą. Pažymi, kad ieškovas ne tik sumokėjo avansą, tačiau atliko remonto darbus, tinkavo sienas, įrengė elektros instaliaciją, dėl ko patyrė išlaidų, kurių atsakovė neatlygino. Nurodo, kad atsakovė siekė parduoti žemės sklypą su savavališkos statybos statiniu, tačiau pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės. Pažymi, jog atsakovė turi grąžinti ne tik 5000 Eur avansą, tačiau ir sutarties 16 punkto pagrindu turi sumokėti ieškovui ir 5000 Eur dydžio baudą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Atsakovė nurodo, kad preliminariosios sutarties 16 punktu šalys susitarė, jog nutraukus sutartį dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas įsipareigoja grąžinti pirkėjui sutarties 6 punkto pagrindu iš pirkėjo gautą 5000 Eur avansą ir sumokėti pirkėjui 5000 Eur baudą per penkias darbo dienas nuo sutartyje numatytos turto pirkimo - pasirašymo datos. Preliminariosios sutarties 17 punktu šalys susitarė, kad nutraukus preliminariąją sutartį dėl pirkėjo kaltės, pirkėjo pardavėjui perduota pinigų suma šios sutarties 6 punkto pagrindu lieka pardavėjui kaip bauda ir kompensacija už jo turėtas išlaidas, susijusias su būsimo sandorio sudarymu. Teigia, kad šiuo atveju pagrindinė sutartis buvo nepasirašyta dėl ieškovo kaltės, todėl atsakovė teisėtai ir pagrįstai laiko, kad ieškovo sumokėtas avansas yra kompensacija už atsisakymą bei vengimą sudaryti pagrindinę turto pirkimo - pardavimo sutartį. Nesant atsakovės kaltės dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo, ieškovui bauda nepriteistina.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. liepos 25 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės 5000 Eur sumokėto avanso ir 5000 Eur dydžio netesybas, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos 10 000 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. rugpjūčio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1775 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
4. Dėl faktinių bylos aplinkybių iš ginčo esmės teismas nurodė, kad ieškovas ir atsakovė 2021 m. rugsėjo 8 d. sudarė preliminarią sutartį dėl buto su žemės sklypu pirkimo ir pardavimo. Ieškovas po preliminarios sutarties sudarymo sumokėjo 5000 Eur avansą atsakovei. Ieškovas vykdydamas sutartį atliko turto vertinimą, kreipėsi į kelis bankus dėl finansavimo, tačiau ieškovas gaudavo neigiamus atsakymus, kadangi sklypas, dėl kurio prašoma suteikti kreditą, turi neįregistruotą statinį. Šalys pagrindinės sutarties nesudarė ieškovui gavus neigiamus atsakymus iš bankų. Ginčas tarp šalių kilo dėl to, kaip šalys sprendė iškilusį klausimą, ar ieškovui kilo pareiga rūpintis šios kliūties išsprendimu, ar jis buvo tinkamai informuotas apie šią aplinkybę preliminarios sutarties sudarymo metu.
5. Dėl pirkėjo informavimo apie parduodamą objektą teismas nurodė, jog sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) stovėjo neįregistruotas statinys – pagalbinis ūkinis pastatas, kuris tapo pagrindine šalių ginčo priežastimi. Vėliau šis statinys buvo parduotas kitam asmeniui už mažesnę kainą. Teismas įvertinęs bylos faktines aplinkybes konstatavo, jog šiuo atveju susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, kuriuose ieškovas yra vartotojas, o atsakovas verslininkas, tai yra stipresnioji šalis. Šiuo atveju preliminarios sutarties tekstą parengė atsakovė, kuri yra verslininkė, dėl ko šiuo atveju atsakovė turėjo pareigą atskleisti visą išsamią informaciją, o ieškovas, vartotojas, neturėjo galimybės pasidomėti statinių teisine registracija. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog atsakovė nebuvo pakankamai sąžininga, neatskleidė esminės informacijos, dėl ko nusprendė priteisti ieškovui jo sumokėtą 5000 Eur avansą.
6. Dėl baudos priteisimo teismas nurodė, kad šalys sudarytos preliminarios sutarties 16 punktu susitarė dėl 5000 Eur netesybų taikymo. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad pagrindinė nekilnojamojo turo pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, į tai, kad sudarytos preliminarios sutarties 16 punkto pagrindu ieškovas turi teisę į netesybas, teismas nusprendė priteisti ieškovui iš atsakovės 5000 Eur baudą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir iš ieškovo priteisti atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, įrodymus vertino selektyviai, pažeisdamas proceso teisės normas, neatsižvelgdamas į apeliantės paaiškinimus ir teikiamus rašytinius įrodymus. Nurodo, kad teismo padaryti procesinių ir materialinės teisės normų pažeidimai lėmė neteisingo teismo sprendimo priėmimą. Apeliantės teigimu pirmosios instancijos teismas tinkamai neanalizavo šalių iki sutartinių santykių, apeliantės elgesio turinio, kryptingumo ir tikslingumo pagrindinės sutarties sudarymui. Teigia, jog teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog apeliantė, būdama pardavėja, suteikė visą informaciją pirkėjui, neįvertino, jog ieškovas pats apžiūrėjo parduodamą turtą, buvo informuotas, jog ūkinis pastatas yra neįregistruotas, dėl ko jo plotas nebuvo įskaičiuojamas į bendro parduodamo turto plotą. Teigia, kad apie faktą, jog ūkinis pastatas nėra įregistruotas ieškovas žinojo iki preliminarios sutarties sudarymo.
7.2. Dėl ieškinio faktinio pagrindo nepagrįstumo ir nenuoseklios ieškovo pozicijos apeliantė nurodo, kad ieškovas manipuliuoja faktinėmis aplinkybėmis, nutylėjo bylai svarbias aplinkybes kaip šalių susitarimas pratęsti pagrindinės sutarties pasirašymo terminą dar pusei metų, įvertinus tai, kad iki apeliantė pagal paties ieškovo pageidavimą nespėjo suformuoti buto kaip atskiro turtinio vieneto dėl objektyvių priežasčių, be to nutylėjo, kad dėl termino pratęsimo pagrindinei sutarčiai sudaryti apeliantė ieškovo reikalavimu sumažino turto kainą 2500 Eur suma. Pažymi, jog ieškovo argumentai apie savavališką statinį yra nepagrįsti, kadangi ginčo pastatas nebuvo savavališkos statybos rezultatas, nei kitaip neteisėtai pastatytas objektas. Nurodo, kad apeliantės veikla nėra nekilnojamojo turto pardavimas, apeliantė nežinojo, kad ieškovui kreditas nebus suteiktas.
7.3. Dėl apeliantės civilinės atsakomybės sąlygų nurodo, kad visuma byloje esančių įrodymų, išskyrus ieškovo paaiškinimus, patvirtina, kad ieškovui buvo suteikta išsami informacija ir duomenys apie neįregistruotą statinį, o paties ieškovo nurodyti veiksmai rodė, kad ir neįregistruotas statinys nebuvo kliūtis, dėl kurios ieškovas turėjo teisiškai pagrįstą priežastį atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį. Nesant neteisėtų apeliantės veiksmų nėra pagrindo konstatuoti jos civilinę atsakomybę patvirtinančių pagrindų. Mano, kad nesant priežastinio ryšio tarp apeliantės veiksmų ir pagrindinės sutarties nesudarymo nėra galima apeliantės atsakomybė ir preliminarioje sutartyje nurodytų netesybų forma.
Atsiliepimas
8. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliantės apeliacinį skundą, juo prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
8.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šalių teisinius santykius pagrįstai kvalifikavo kaip vartojimo teisnius santykius, pripažindamas, kad ieškovas yra vartotojas. Ieškovas siekė savo ir savo šeimos narių privačių poreikių tenkinimui (gyvenimui) įsigyti nekilnojamąjį turtą iš apeliantės, kuri yra verslininkė ir savo vykdoma veikla siekia pelno. Nurodo, kad turto įsigijimui ieškovas siekė gauti paskolą, tačiau kredito įstaigos atsisakė priimti sprendimus dėl kredito ieškovui suteikimo, kol nėra viešame registre įregistruoti visi pastatai, esantys parduodamame žemės sklype. Nors apeliantė akcentuoja, kad neįregistruotas statinys nėra savavališka statyba ir apie šią aplinkybę ieškovui buvo žinoma, tai nepaneigia fakto, kad visi statiniai privalo būti įregistruoti viešame registre įstatymų nustatyta tvarka, tą privalėjo padaryti apeliantė.
8.2. Nurodo, kad apeliantė taip pat neginčijo aplinkybės, kad ieškovas susirašinėjo su kredito įstaigomis, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pastato neįregistravimas tapo pagrindine šalių ginčo priežastimi ir kad ieškovas, kaip vartotojas, neturėjo imtis įteisinimo veiksmų daikto, kuris nuosavybės teise priklausė apeliantei ir buvo jos žinioje. Toks naštos perkėlimas vartotojui (pirkėjui) būtų nesuderinamas su tinkamu ir sąžiningu sutartinių pirkimo-pardavimo teisinių santykių vykdymu. Pagrindinė daikto pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės nesąžiningo elgesio ir dėl atsakovės kaltės. Mano, kad apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo pažeidimo yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
11. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas tenkindamas ieškovo ieškinį įrodymus byloje vertino selektyviai, pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, neatsižvelgė į tai, jog ieškovas pirkdamas nekilnojamąjį turtą buvo informuotas apie sklype esantį neregistruotą statinį, turtą apžiūrėjo, todėl šiuo atveju apeliantė nėra kalta dėl tos aplinkybės, jog ieškovas negavo kredito nekilnojamojo turto objektui įsigyti, o ir be to, nesant apeliantės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp apeliantės veiksmų ir pagrindinės sutarties nesudarymo, nėra pagrindo apeliantės civilinei atsakomybei kilti.
12. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus (nutarties 11 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė proceso ir materialinės teisės normas, įvertino apeliantės civilinės atsakomybės sąlygas, konstatuodamas, jog šiuo atveju apeliantė yra kalta dėl šalių sudarytos preliminarios sutarties nuostatų pažeidimo.
13. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovas (pirkėjas) ir apeliantė (pardavėja) 2021 m. rugsėjo 8 d. sudarė preliminarią sutartį dėl buto su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini) už 145 000 Eur sumą pirkimo. Sutarties 4 punkte nurodyta, kad pirkėjas prieš sudarydamas sutartį turtą apžiūrėjo, susipažino su turtą charakterizuojančiais duomenimis. Dėl turto kokybės pretenzijų neturi. Šalys sutarties 6 punktu susitarė, kad pirkėjas sumoka pardavėjui 5000 Eur avansą. Šalys preliminarios sutarties 16 punktu susitarė, kad nutraukus sutartį dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas įsipareigoja grąžinti gautus 5000 Eur ir sumokėti pirkėjui 5000 Eur baudą per penkias darbo dienas nuo šioje sutartyje numatytos pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo datos. Byloje pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina, jog ieškovas 2021 m. rugsėjo 11 d. sumokėjo 5000 Eur avansą už perkamą turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas taip pat pateikė foto fiksacijas, kurias įvertinus matyti, jog ieškovas pradėjo atlikti parduodamo objekto remonto darbus.
14. Byloje pateikta nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), ataskaita patvirtina, jog minėtame sklype 2022 metais stovėjo neįregistruotas pastatas – pagalbinėms ūkio reikmėms naudojamas statinys (3.2 punktas). Iš pateiktų foto fiksacijų nekilnojamojo turto ataskaitoje matyti, jog prie gyvenamojo namo yra vieno aukšto su mansarda pastatas. Ieškovas teigia, kad šiuo atveju sudarant preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį apeliantė neatskleidė esminės informacijos apie ūkinį pastatą (dėl jo teisinės registracijos) dėl ko ieškovui buvo atsisakyta suteikti kreditą. Apeliantė nesutikdama su šiais argumentais teigia, jog pirkėjui buvo atskleista visa informacija apie parduodamą turtą ir apeliantė nėra kalta dėl tos aplinkybės, jog kredito įstaigos atsisakė suteikti ieškovui kreditą dėl turto įsigijimo sklype esant neįregistruotų statinių, mano, kad dėl priežastinio ryšio nebuvimo, apeliantei negali kilti civilinė atsakomybė.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, kuriuose ieškovui, turėjo būti atskleista visa informacija sutarties sudarymui, o šiuo atveju apeliantės veiksmai – visos išsamios ir pakankamos informacijos nesuteikimas lėmė tai, kad ieškovas negalėjo gauti finansavimo iš banko perkamam objektui įsigyti. Pažymėjo, jog šiuo atveju pirkėjui neturėtų būti perkeliama našta domėtis daikto teisine registracija, kuris nebuvo aptartas preliminarios sutarties nuostatose, o ir be to, apie faktą, jog statinys nėra registruotas nekilnojamojo turto registre ieškovas sužinojo tik 2022 m. kovo mėnesį, o ne preliminarios sutarties sudarymo metu, dėl ko pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti pirkėjui jo sumokėtą 5000 Eur avansą ir 5000 Eur baudą. Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, nurodytus procesiniuose dokumentuose, su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.
16. Šalys neginčija pirmosios instancijos teismo nustatyto teisinio kvalifikavimo, tai yra, kad tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai. Aplinkybę, jog ieškovas yra vartotojas apeliantė nurodo ir apeliacinio skundo 20 punkte. Pažymėtina, kad vartojimo teisiniai santykiai yra grindžiami vartotojo interesų prioriteto principu, į kurį turi būti atsižvelgiama kiekvienu konkrečiu tarp vartotojo ir verslo subjekto kilusio ginčo nagrinėjamu atveju. CK 6.353 straipsnio 1 dalyje, 6.228⁶ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta verslininko pareiga prieš sudarant sutartį aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją. Bendrojo pobūdžio sutarties šalių pareiga atskleisti viena kitai jų turimą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarties sudarymui, įtvirtinta ir CK 6.163 straipsnio 4 dalyje. Šalys neginčija aplinkybės, jog šiuo atveju pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo aplinkybė yra kreditavimo ieškovui nesuteikimas, kadangi kredito įstaigos atsisakė suteikti kreditą, ginčo sklype esant neįregistruotam pastatui.
17. Atsižvelgiant į tai, kad byloje kilęs ginčas ir dėl fakto klausimo, tai yra ar preliminariosios pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovui buvo atskleista informacija apie neįregistruoto ūkinio pastato juridinį statusą pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę civilinio teisinio ginčo šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018).
18. Pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, pažymi apie nevienodą tiesioginių ir netiesioginių įrodymų reikšmę. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).
19. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad parduodamo objekto skelbime (pateiktas su apeliaciniu skundu) nurodyta, kad pardavėjas parduoda butą (87 kv. m. ploto) ir rūsį (21 kv. m. ploto). Skelbime papildomai nurodoma, jog kieme esančio atskiro pastato su garažu ir dirbtuvėmis, plotas yra neįskaičiuojamas. Vertinant šalių bendradarbiavimą iki preliminarios sutarties sudarymo (2021 m. rugsėjo 8 d.) nustatyta, kad ieškovui 2021 m. rugsėjo 6 d. elektroniniais laiškais buvo siunčiami apeliantės nuosavybę patvirtinantys dokumentai, kadastro byla, taip pat turto atidalijimo nuo neįregistruoto statinio projektai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu aplinkybės, jog pardavėjas skelbime aiškiai nurodė, jog kieme esančio statinio plotas yra neįskaičiuojamas, tai, jog ieškovas įsigyjamą objektą apžiūrėjo ir jį įsivertino (šią aplinkybę ieškovas patvirtino bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme), tai, kad ieškovui buvo pateikti ir ieškovės nuosavybę patvirtinantys dokumentai, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovui preliminarios sutarties sudarymo buvo žinoma apie kieme esantį statinį ir jo juridinį statusą, tai yra jog ūkinis pastatas yra neįregistruotas. Šių aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino šalių elgesio sudarant preliminarią sutartį, šalių susirašinėjimo medžiagos, ieškovui pateiktų duomenų visumos, kurios leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovui iki preliminarios sutarties sudarymo buvo suteikta išsami informacija apie kieme esantį statinį – ūkinį pastatą.
20. Vertinant šalių sudarytos preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas būtina pažymėti ir tai, kad ūkinio pastato įregistravimas preliminarioje pirkimo – pardavimo sutartyje nebuvo įtrauktas kaip sąlyga, kurią turėjo įvykdyti apeliantė (pardavėja). Vertinant šalių sudarytos preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas nustatyta, kad 7 punktu šalys susitarė, jog apeliantė įsipareigojo suformuoti atskirą turtinį vienetą – butą ir dėl šios sąlygos tinkamo (ne) įvykdymo byloje ginčo nėra, o šiuo atveju ūkinio pastato (ne) įregistravimo klausimas nebuvo šalių sudarytos preliminarios sutarties dalykas. Kita vertus, negalima neatsižvelgti ir į šalių sudarytos preliminarios sutarties 4 punkto sąlygą, kurioje nustatyta, jog ieškovas (pirkėjas) perkamą turtą apžiūrėjo ir susipažino su jį charakterizuojančiais duomenimis. Taigi, įvertinus šalių elgesį tiek iki preliminarios sutarties sudarymo, tiek įvertinus preliminarios sutarties sąlygas, galima daryti labiau tikėtiną išvadą, jog šiuo atveju pirkėjui buvo suteikta informacija apie parduodamą nekilnojamąjį turtą, pirkėjui iki preliminariosios pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo buvo išsiųsti apeliantės nuosavybę patvirtinantys dokumentai, o ir be to, neginčijama aplinkybė, jog ieškovas perkamą objektą vizualiai apžiūrėjo, buvo pradėjęs remonto darbus, žinojo, jog kieme yra neįregistruotas statinys – ūkinis pastatas, kurio neįregistravimo faktas buvo esminė kliūtis kredito suteikimui.
21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su apeliante, jog šiuo atveju ūkinio pastato neįregistravimo faktas ieškovui buvo žinomas iki preliminariosios sutarties sudarymo, todėl šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp ieškovui nesuteikto kredito fakto ir apeliantės veiksmų, kaip pagrindo apeliantės civilinei atsakomybei kilti. Priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, reglamentuojamas CK 6.247 straipsnyje. Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo procesas civilinėje byloje sąlygiškai išskiriamas į du etapus. Pirmame etape nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, tai yra nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019).
22. Šiuo atveju įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, galima daryti išvadą, jog ieškovas (pirkėjas) buvo tinkamai informuotas apie parduodamą turtą, esamą neįregistruotą statinį sklype, ieškovas taip pat sudarydamas preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį, patvirtino, jog nekilnojamąjį turtą yra apžiūrėjęs ir su jį charakterizuojančiais dokumentais yra susipažinęs, taigi, šiuo atveju pirmiausia nėra pagrindo konstatuoti pardavėjos nesąžiningų veiksmų, nenurodant ir (ar) neatskleidžiant informacijos. Teisėjų kolegijos vertinimu byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, jog pardavėjas veikė sąžiningai ir atskleidė pirkėjui informaciją apie parduodamą turtą ir informavo pirkėją apie sklype esantį neįregistruotą statinį. Antra - nėra pagrindo konstatuoti ir esant priežastiniam ryšiui tarp kredito nesuteikimo fakto (esminės aplinkybės lėmusios pagrindinės sutarties nesudarymą) ir apeliantės neveikimo. Priešingai, šiuo atveju pirkėjas disponuodamas išsamia pardavėjo suteikta informacija apie nekilnojamąjį turtą, būdamas informuotas apie neįregistruotus statinius sklype, turėjo galimybę įsivertinti kredito suteikimo galimybes ir teismo vertinimu šiuo atveju pardavėjas suteikęs išsamią informaciją apie statinius sklype ir jų juridinį statusą neturėjo pareigos atlikti papildomų, o ir be to, preliminarioje pirkimo - pardavimo sutartyje neaptartų veiksmų, kurios sudarytų pagrindą ieškovo potencialiems kreditoriams suteikti kreditą nekilnojamojo turto įsigijimui, pažymint ir tai, jog šiuo atveju pirkėjui taip pat buvo siūlomi ir sklypo atidalijimo projektai, siekiant sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, kas patvirtina, jog turto pardavėjas siekė išsaugoti sutartį ir sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį.
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodyti motyvai pagrindžia, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą netinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, taikė proceso ir materialinės teisės normas, spręsdamas, jog šiuo atveju yra pagrindas apeliantės civilinei atsakomybei kilti. Įvertinus apeliacinio skundo argumentus, sutiktina su apeliante, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė priteisti iš apeliantės ieškovo naudai 5000 Eur sumokėtą avansą ir 5000 Eur baudą, dėl ko nusprendžiama pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
24. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismui pakeitus ar priėmus naują sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Nagrinėjamu atveju tenkinus apeliantės apeliacinį skundą, tai yra panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, keistina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria paskirstytos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.
25. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, jog ieškovas patyrė šias išlaidas pirmosios instancijos teisme: 275 Eur žyminis mokestis sumokėtas teikiant ieškinį, 1500 Eur advokato pagalbos išlaidos. Iš viso 1775 Eur. Atsakovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme: 2359,50 Eur advokato pagalbos išlaidos. Tenkinus apeliantės apeliacinį skundą, tai yra panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą kuriuo ieškovo ieškinys yra atmetamas, apeliantei priteistinos jos patirtos 2359,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
27. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, taikė proceso ir materialinės teisės normas, todėl nusprendžia apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantė pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 225 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų ir 2178 Eur advokato pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 1200 Eur advokato pagalbos išlaidų. Tenkinus apeliantės apeliacinį skundą, apeliantei priteistinos jos patirtos 2403 Eur bylinėjimosi išlaidos, apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo M. L. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo M. L. 2359,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, apeliantei uždarajai akcinei bendrovei „Agrosales“.
Priteisti iš ieškovo M. L. 2403 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, apeliantei uždarajai akcinei bendrovei „Agrosales“.