Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, neteistas (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. A. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis, 2019 m. spalio 12 d., apie 1.32 val., ?viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, prie įėjimo į ,,(duomenys neskelbtini)“ piceriją, (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų, be aiškios priežasties, priėjo prie A. K. ir tyčia, dešinės rankos kumščiu du kartus sudavė jam į krūtinės sritį, du kartus į pilvą, dešinės rankos kumščiu sudavė smūgį į galvą ir kairės rankos kumščiu sudavė į dešinę galvos sritį, dėl ko nukentėjusysis, laikydamasis už veido, suklupo, be to tęsdamas nusikalstamą veiką, apie 1.36 val. tyčia, kitų asmenų akivaizdoje, E. A. dešine ranka pastūmė atsikėlusį A. K., tampė už ausies bei už sprando, dešinės rankos delnu sudavė nukentėjusiajam į veidą ir pastūmė jį, dėl ko A. K. nugriuvo, tuo padarydamas A. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Šiais savo veiksmais E. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. A. nurodė, kad kaltę pripažįsta, sutinka duoti parodymus. 2019 m. spalio mėn., galėjo būti 1.32 val., bet nelabai atsimena. Buvo pas jį toks momentas gyvenime, skyrėsi su mergina ir tuo metu labai daug alkoholio vartojo. Kai visas įvykis įvyko jis paaiškinti negali, bet greičiausiai kaltas alkoholis. Kaip jam (nukentėjusiajam) sudavė, matė vaizdo įraše, pripažįsta, kad ten jis buvo. Kaip, kodėl, pasakyti negali. Nemano, kad gerai padarė. Gailisi. Gyvenime keičiasi. Buvo sunkus momentas, dabar ir sportuoja ir negeria. Dėl civilinio ieškinio norėtų, kad kalbėtų advokatas. Jis jo nepripažįsta. Jis nori už gydymą visų dantų, kaip supranta. Taip, smūgis buvo, gailisi. Atsakydamas į klausimus nurodo, kad blogai elgesį vertina. Supranta, kad neblaiviai mąstė. Supranta, kad alkoholis daro įtakos. Sunkiai pergyveno tą išsiskyrimą. Galima tikėtis, kad daugiau taip nepasikartos. Tai kaip gyvenimo pamoka dabar, kad reikia susimąstyti. Kadangi augo be tėvo, tik su mama, todėl mama turi įtakos. Su mama įvykius aptarinėjo. Buvo nemalonu, bet teko. Su mama kalba kiekvieną dieną. Mano, kad neturtinė žala galėjo būti padaryta. Moralinę žalą vertina 100 eurų. Jeigu tokia būtų, galėtų atlyginti.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas E. A. parodė, kad pareikšto įtarimo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta visiškai. Dėl įtarime nurodytų aplinkybių nieko pasakyti negali, kadangi nieko neatsimena, nes tuo metu buvo neblaivus. Apie tai, kad įtarime minimą dieną trenkė vyriškiui į veidą, sužinojo iš savo draugo R., kurio pavardės nežino. Jis apie tai pasakė maždaug praėjus mėnesiui nuo įvykio, kai atsitiktinai susitikęs vyriškį sužinojo iš jo apie konfliktą. Apie tai R. pranešė jam. R. pasakė, kad vyriškis nori susitikti ir pakalbėti dėl įvykusio konflikto, taip pat paminėjo, kad nori, kad būtų atlyginta padaryta žala. Tą dieną jis su tuo vyriškiu susitikti negalėjo, kadangi dirbo, pasakė R., kad jeigu dar kartą sutiks tą vyriškį, praneštų jam ir jis susitiks su nukentėjusiuoju. Dėl savo poelgio labai gailisi. Žalą ketina atlyginti (b. l. 46-47).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis E. A. parodė, kad pareikšto įtarimo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta visiškai. Jam buvo parodytas vaizdo įrašas iš įvykio vietos. Vaizdo įraše atpažįsta save, ir pripažįsta, kad nukentėjusiajam trenkė. Tuo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Kodėl taip pasielgė, pasakyti negali. Dėl padaryto labai gailisi (b. l. 51-52).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiuoju apklaustas A. K. nurodė, kad neteko 6 dantų. Įvykio metu buvo 6 išmušti. Iki įvykio buvo viskas surašyta. Yra daryta panoraminė nuotrauka. Ten yra išrauti, tačiau yra ir suklijuoti, kurie vos laikosi. Ten būtų implantai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. K. parodė, kad 2019 m. spalio 12 d. apie 00.15 val. atėjo į piceriją ,,(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Atėjo vienas, norėjo ten išgerti alaus. Būdamas picerijoje nusipirko vieną skardinę alaus. Išgėrė porą gurkšnių alaus ir nuėjo parūkyti į lauką. Būdamas picerijoje su niekuo nesiginčijo ir nekonfliktavo. Picerijoje jokių pažįstamų nesutiko. Tą naktį buvo išgėręs. Prie įėjimo stovėjo 5-6 vyrų kompanija. Paprašė jų cigaretės. Vienas iš jaunų vyrų pavaišino cigarete. Prie šios vyrų kompanijos, kiek atokiau nuo jų stovėjo nepažįstamas, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vyras. Prie jo priėjo šis jaunas vyras, kurio veido bruožų neįsidėmėjo ir netikėtai sudavė 1 (vieną) kartą kumščiu į veidą, kažkur į smakro sritį. Suduotas smūgis buvo gana stiprus. Jam pradėjo suktis galva, prisėdo ant grindinio, o vėliau atsigulė ant šono. Išgirdo, kad kažkas iš stovėjusių lauke kviečia ,,greitąją“. Praėjus apie 10 min. jis kiek atsigavo. Jam į veidą smogęs asmuo bandė už rankos jį nuvesti už pastato šono. Vyriškis ragino nueiti į šoną, tačiau jis nesutiko. Atvažiavo greitosios medicinos pagalbos medikai. Jį nuvežė į ligoninę. Su įvykio kaltininku jis nekonfliktavo bei pastarajam jokio smūgio ar smūgių nėra sudavęs. Picerijos ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpos ir jos įėjimas filmuojamas apsaugos vaizdo kameromis, jos turėjo užfiksuoti šio įvykio kaltininką (b. l. 10-12).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas A. K. parodė, kad dėl patirtų sužalojimų jis negalėjo šešias dienas eiti į darbą, kadangi po patirtų sužalojimų jautė fizinį skausmą, po ko jam supūliavo dantys. Todėl pageidauja reikšti civilinį ieškinį, kadangi po patirto sužalojimo patyrė žalą, nes negalėjo šešias dienas eiti į darbą, teko lankytis poliklinikoje dėl išmuštų dantų (šiuo metu jie yra suklijuoti), taip pat yra reikalingas priekinių dantų gydymas, kadangi jie šiuo metu yra klibantys. Civilinį ieškinį pareikš vėliau teisme, kadangi šiuo metu dar nerado, kur susitvarkyti dantis, todėl nežino kiek tai kainuos (b. l. 13-14).

Teisiamojo posėdžio metu ekspertu apklaustas R. R. nurodė, kad iš tų dokumentų, kuriuos jis vertino 2019 m. lapkričio 29 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės išraše buvo konstatuotas 11-o dešinės pusės pirmo viršutinio danties panirimas, bet nebuvo aprašyta jokių burnos ertmės sužalojimų, nei kraujosruvos lupose, nei gleivinėje, nei burnos aplinkoje, tai šitą panirimą jis negalėjo pagrįstai vertinti kaip traumos pasekmės ir jo nevertino. Pažymoje, su kuria jis ką tik susipažino, paminėta daugiau dantų, apie kuriuos anksčiau nebuvo net užsiminta. 2019 m. lapkričio 29 d. danties panirimą negalėjo vertinti kaip trauminės kilmės. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad Repozicija - atstatymas į buvusią vietą. Įtvaras kažkuriam laikui buvo uždėtas, buvo konstatuotas tik 11-o danties panirimas. Nieko negali spręsti vien iš pažymos. Atliekant ekspertizę būtina gauti ligos istorijas, kur gydėsi iki traumos ir po traumos. Būtina surinkti korteles iš poliklinikų, (duomenys neskelbtini) poliklinikos, (duomenys neskelbtini), ir kt. Ikiteisminis tyrimas kreipėsi dėl sužalojimo pobūdžio, kad galima butu įvertinti dėl sužalojimo sunkumo. Iš nuotraukų dabar nevertins, bus įvertinta atliekant ekspertizę. Kai ekspertizei bus pateikta nutartis ir byla, klausime galima nurodyti bylos lapą, kur ta pažyma ir ar toje pažymoje išvardintas dantų gydymas yra susijęs su aptariamu įvykiu, su patirta trauma. Toks pagrindinis klausimas. Papildomai galima paklausti, ar keičiasi sveikatos sutrikdymo mastas.

Teisiamojo posėdžio metu prašymą pateikusi būti laiduotoja E. A. nurodė, kad su kaltinamuoju bendrauja, pas jį buvo toks gyvenimo tarpsnis, jis labai gailisi. Su sūnumi bendrauja dažnai, savaitgaliais, gyvena netoli. Jam buvo sunkus laiko tarpas, darė klaidų. Labai gailisi. Jis visada pasitaria, jos nuomonė jam svarbi. Norėtų, kad būtų be užstato. Turi (duomenys neskelbtini) vaiką, yra (duomenys neskelbtini). Dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Su sūnumi dėl įvykio kalbėjo. Jis pasielgė labai negerai, mano jis suprato, kad pasielgė negerai. Gali daryti įtaką jo elgesiui, jis labai gailisi dėl įvykio. Jis pasidarė šeimyniškas, į viską žiūri atsakingiau. Jie (duomenys neskelbtini). Gali būti sūnaus laiduotoja.

Iš A. K. pareiškimo matyti, kad jis išėjo nusipirkti alaus. Pardavėja išpilstė alų į vienkartinę stiklinę. Jis atsigėręs pora gurkšnių išėjo į lauką parūkyti. Ten stovėjo kompanija nepažįstamų asmenų. Prie jo priėjo nepažįstamas ir sudavė kumščiu į veidą. Jis apsvaigęs prisėdo, nes pasidarė bloga. Tuo metu pamatę iš buvusios kompanijos vyrai išvietė greitąją. Atvykę GMP jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Iš (duomenys neskelbtini) ligoninės nuvežė į (duomenys neskelbtini) polikliniką. Ten nustatė danties lūžį (b. l. 1).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu 085 ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (karštas taškas)) Veiksmas vyksta 2019.10.12. Matome įėjimą į „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), 01:31:51 laiku prie įėjimo stovi keturi vyrai 01:31:53 laiku iš „(duomenys neskelbtini)“ išėjo dar vienas vyras, vidutinio kūno sudėjimo, vidutinio ūgio, (duomenys neskelbtini) plaukų, dėvi mėlynus džinsus, juodą striukę, kalbasi su kitu vyru, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, vidutinio ūgio, (duomenys neskelbtini) plaukų, dėvi mėlyną striukę, juodas sportines kelnes, sportinius batus. Kalbasi agresyviai, 01:32:05 laiku vyras su mėlyna striuke pradėjo smūgiuoti kumščiu vyrui su juoda striuke, trenkė 4 kartus nestiprius smūgius, penktą kartą trenkė į veidą, po ko dar kartą trenkė į dešinį petį. 01:32:25 vyras su juoda striuke laikydamasis už veido klupo prie įėjimo į „(duomenys neskelbtini)“ 01:35:29 laiku vyras su juoda striuke atsikėlė, laikosi rankomis už galvos. 01:36:24 laiku vyras su mėlyną striuke prieina prie vyro su juoda striuke ir nustumia jį, po ko paima vyrui su juoda striuke už ausies ir kelis kartus tampo. 01:36:51 vyras su mėlyna striuke trenkė vyrui į veidą, po to nustūmė jį ant žemės. Vyras su juoda striuke sėdi, o vyras su mėlyna striuke stovi prieš jį ir kažką sako. 01:38:32 laiku vyras su mėlyną striuke padėjo atsikelt vyrui. Vyras su juoda striuke užėjo į „(duomenys neskelbtini)“. 01:41:06 laiku vyras su mėlyna striuke nuėjo iš vaizdo kameros matymo zonos. 01:44:59 laiku vaizdo įrašas baigėsi (b. l. 37-38).

Apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra A. K. 2019 m. spalio 12 d. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas iš (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 14 d. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas iš (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), Asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė iš (duomenys neskelbtini) klinikos Nr. (duomenys neskelbtini), Asmens sveikatos istorija iš (duomenys neskelbtini) poliklinikos Nr. (duomenys neskelbtini). Išvada: A. K. 2019 m. spalio 12 d. (duomenys neskelbtini) išorinių sužalojimų nekonstatuota, tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) klinikose nustatytas 11-o (dešinės pusės pirmo viršutinio) danties panirimas; 2019 m. spalio 14 d. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) poliklinikoje konstatuota poodinė kraujosruva kairės akiduobės srityje, 2019 m. spalio 18 d. (duomenys neskelbtini) poliklinikoje konstatuota, kad ,,poodinė hematoma žaliuoja“ bei diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas. Apibendrinant galima konstatuoti, kad 2019 m. spalio 12 d. A. K. kietu buku galėjo būti padaryta poodinė kraujosruva kairės akiduobės srityje ir ji atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą. Danties panirimo diagnozė, nesant aprašytų burnos aplinkos ir jos ertmės pažeidimų, sužalojimu nevertinama, o galvos smegenų sukrėtimo diagnozė nepagrįsta (b. l. 25).

Iš BIRT žiūryklės duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) slaugytoja telefonu pranešė, kad 2019 m. spalio 12 d., 2 val., GMP į ligoninę dėl veido sumušimo, danties nuskilimo atvežė ir suteikus med. pagalbą toliau apžiūrai nuvežė į (duomenys neskelbtini) klinikas. A. K. med. personalui paaiškino, kad 2019 m. spalio 12 d., 1 val., (duomenys neskelbtini) sumušė nepažįstamas. Tikslinant įvykio aplinkybes buvo susisiekta su A. K., kuris paaiškino, kad naktį matytas vyras ,,išbarškino“ jam dantį, kurį ligoninėje priklijavo (b. l. 6).

Iš asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės matyti, kad A. K., gim. (duomenys neskelbtini), galutinė diagnozė yra danties išnirimas ir kito asmens užkliudymas, pastūmimas, spyris, sumušima, apdraskymas. Kortelė pradėta pildyti 2019 m. spalio 12 d., 3.15 val. (b. l. 19-21).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros rašte nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 256 straipsniu prašo pakeisti ir patikslinti E. A. šioje byloje kaltinimą ir jį išdėstyti taip: jis, 2019 m. spalio 12 d., apie 1.32 val., ?viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, prie įėjimo į ,,(duomenys neskelbtini)“ piceriją, (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų, be aiškios priežasties, priėjo prie A. K. ir tyčia, dešinės rankos kumščiu du kartus sudavė jam į krūtinės sritį, du kartus į pilvą, dešinės rankos kumščiu sudavė smūgį į galvą ir kairės rankos kumščiu sudavė į dešinę galvos sritį, dėl ko nukentėjusysis, laikydamasis už veido, suklupo, be to tęsdamas nusikalstamą veiką, apie 1.36 val. tyčia, kitų asmenų akivaizdoje, E. A. dešine ranka pastūmė atsikėlusį A. K., tampė už ausies bei už sprando, dešinės rankos delnu sudavė nukentėjusiajam į veidą ir pastūmė jį, dėl ko A. K. nugriuvo, tuo padarydamas A. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį (b. l. 123-124).

Iš ekspertizės akto nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. K. po 2019 m. spalio 12 d. nagrinėjimo įvykio nustatyta tik poodinė kraujosruva kairės akiduobės srityje, nesant patvirtintų trauminių pokyčių burnos aplinkoje ar ertmėje. Be to tiriamajam daug metų iki šio įvykio bei po jo diagnozuoti dantų lėtiniai infekciniai/pūlingi procesai, todėl 2020 m. liepos 22 d. pažymoje nurodytas dantų gydymas nėra priežastiniame ryšyje su kūno sužalojimu, patirtu 2019 m. spalio 12 d. A. K. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia.

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už viešos tvarkos pažeidimą. Už tai atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai, be to, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo padarymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146-511/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012). Antai, smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020).

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė ir pripažįsta, kad E. A. neteisėtu elgesiu pažeidė viešąją tvarką, nes būdama viešoje vietoje įžūliu elgesiu, kuris pasireiškė fizinio smurto panaudojimu nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamasis E. A. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir nurodė, kad kai visas įvykis įvyko jis paaiškinti negali, bet greičiausiai kaltas alkoholis. Kaip nukentėjusiajam sudavė matė vaizdo įraše, pripažįsta, kad ten jis buvo. Kaip, kodėl, pasakyti negali. Be paties kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę įrodo ir nukentėjusiojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kitų objektų apžiūros protokolas bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga.

Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, t. y. kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai, todėl E. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ charakteristikoje nurodoma, kad darbuotojas E. A. dirba atsakingai, sąžiningai, yra punktualus, lojalus kompanijai. Kruopščiai vykdo savo įpareigojimus. Esant reikalui padeda savo kolegoms atlikti darbus. Drausminių nuobaudų nuo pat įsidarbinimo pradžios neturi.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis E. A. padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, t. y. neteisėtu elgesiu pažeidė viešąją tvarką, nes būdama viešoje vietoje įžūliu elgesiu, kuris pasireiškė fizinio smurto panaudojimu nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. E. A. anksčiau nebuvo teistas (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius), taigi jis šiuo atveju pirmą kartą padarė minimą nusikalstamą veiką. Be to, kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų. Nusikalstamos veikos padarymo metu žalą kaltinamasis pripažįsta iš dalies. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį atlygino.

Sprendžiant dėl kaltinamojo asmenybės, kaip minėta, kaltinamasis yra neteistas (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius), naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta (b. l. 62-65), penkerių metų laikotarpyje baustas administracine tvarka 3 kartus (b. l. 60-61), dirbantis (b. l. 58). Šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja teigiamai, proceso metu teismas įžvelgė kaltinamojo didelį gailėjimąsi, ryžtą nebepažeidinėti teisės normų reikalavimų, taip pat padarytas reikalingas išvadas. Teismas sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad E. A. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Bylos duomenimis, E. A., kuri prašė perduoti E. A. jos atsakomybei pagal laidavimą, yra kaltinamojo motina, neteista (b. l. 147), administracine tvarka baustas vieną kartą, dirbanti (duomenys neskelbtini) pareigose (iš jos žodžių), yra kaltinamojo motina ir autoritetas, nuolatos bendrauja ir palaiko artimus ryšius. Teismo vertinimu, E. A. asmenybė pagal ją apibūdinančias savybes, tai, kad juos sieja tarpusavio supratimas ir pasitikėjimas, bei ilgalaikis ryšys su kaltinamuoju, sudaro teismui pagrindą spręsti, kad ji gali daryti nuolatinę bei teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, t. y. verta teismo pasitikėjimo.

Taigi, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam E. A. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau elgtis, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų, teismas sprendžia, kad kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą, nustatant minimalų 1 metų terminą be užstato (įvertinus paminėtas ir kitas reikšmingas aplinkybes dėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, pobūdžio, pasekmių, kurios nėra sunkios, kaltinamojo asmenybės bruožus, jį charakterizuojančius duomenis, finansinę padėtį, amžių ir kt.), o baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnio 1 – 4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 2 dalimis, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį. BK IX skyriuje numatyta viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, šiuo atveju paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (1000 EUR) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kaltinamajam E. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 53) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisinus nuosprendžiui – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – CD laikmena (1 vnt.) – laikoma voke prie baudžiamosios bylos – paliktina kartu su bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –ir BPK) 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir (ar) neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, bet ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios (BPK 112 straipsnis). Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, jo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas tikslinti ieškinio nedraudžia ir pradėjus teisme įrodymų tyrimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019), nes atskirais atvejais paduodant ieškinį iki įrodymų tyrimo teisme pradžios ne visi duomenys civiliniam ieškovui gali būti žinomi (pavyzdžiui, neaiškus tikslus ieškinio dydis, nežinomi visi asmenys (įtariamieji ar kaltinamieji), dėl kurių nusikalstamos veikos ieškovas patyrė žalos, ir pan.).

Šioje byloje (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinė ieškinį 131,43 Eur turtinei žalai atlyginti (b. l. 32-34). Apie bylos nagrinėjimą civilinio ieškovo įgaliotas atstovas buvo informuotas, prašė civilinį ieškinį tenkinti (b. l. 90), byla išnagrinėta jam nedalyvaujant. Kaip matyti iš ieškinio dėl žalos atlyginimo, ši žala patirta dėl nukentėjusiojo gydymo, kuris buvo reikalingas dėl padaryto sveikatos sutrikdymo. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad sužalojimus nukentėjusysis patyrė dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų. Tarp kilusios žalos ir kaltinamojo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta būtent kaltinamojo veiksmais. Visgi, 2020 m. liepos 23 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) raštas, kad E. A. 2020 m. liepos 21 d. atlygino (duomenys neskelbtini) padarytą turtinę žalą (b. l. 130), todėl (duomenys neskelbtini) atsisako civilinio ieškinio (b. l. 120-121). Vadovaujantis BPK 107 straipsniu, procesas dalyje dėl civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinio dėl 131,43 Eur priteisimo iš kaltinamojo nutrauktinas, nes nusikalstama veika padaryta žala atlyginta.

Nukentėjusysis A. K. šioje byloje kaltinamajam pareiškė civilinį ieškinį ir patikslintą civilinį ieškinį dėl 8800 Eur žalos ir 500 Eur advokato išlaidų (b. l. 127;148), kuriuo prašė priteisti gydymo ir protezavimo išlaidas, kurias sudaro 8800 Eur, nurodė, jog šias išlaidas patvirtina odontologijos klinikos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. liepos 22 d. pažyma (b. l. 128). Taip pat nurodė, kad be turtinės žalos nukentėjusysis patyrė ir neturtinę žalą, kurią vertina 3000 Eur. Nurodė, kad dėl 11 danties traumos (duomenys neskelbtini) ligoninėje buvo uždėtas įtvaras. 2019 m. spalio 14 d. medicinos dokumentų išraše (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad apžiūros metu stebima kairėje, po akimi - hematoma. Po 2019 m. spalio 12 d. įvykio skaudėjo ir ištino 24, 25 dantys (VŠĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ poliklinikos 2019 m. liepos 17 d. išrašas iš medicinos dokumentų), nustatytas jų paslankumas. Taip pat negalėjo kramtyti maisto. Po įvykio tapo paslankūs 21,22,23,25, 27 dantys (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. liepos 22 d. gydytojo pažyma). Dėl patirtų sužalojimų - galvos smegenų sukrėtimo, šešias dienas negalėjo eiti į darbą, teko lankytis poliklinikoje (b. l. 128-129). Patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir daug nepatogumų, didelį stresą, pažeminimą, baimę, diskomfortą kalbant ir bendraujant. Taip pat prašė priteisti advokato (gynėjo) išlaidas, kurios yra 500 Eur. Pateikė pinigų priėmimo 2020 m. liepos 29 d. ir 2020 m. rugsėjo 22 d. kvitus (b. l. 149).

Bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusysis A. K. (duomenys neskelbtini) mirė.

Atkreiptinas dėmesys, jog nors nukentėjusysis A. K. pradinį civilinį ieškinį teikė pradėjus įrodymų tyrimą, tačiau vėliau prokuroras patikslino kaltinimą ir civilinis ieškinys buvo priimtas, patikslintą civilinį ieškinį nukentėjusysis pateikė po kaltinimo patikslinimo, tačiau pradinis ieškinys jau buvo priimtas. Nors patikslinto ieškinio priėmimo klausimą teismas nurodė spręsiantis po ekspertizės priėmimo, tačiau šiuo atveju nukentėjusiajam pasitraukus iš proceso dėl mirties, civilinio ieškinio klausimas išspręstinas teismo baigiamuoju procesiniu sprendimu.

Baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja procesinių teisių perėmimo klausimų, todėl šiems procesiniams teisiniams santykiams taikytinos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2dalis, CPK 48 straipsnis). Pagal CPK 48 straipsnio 1dalį procesinių teisių perėmimui reikalingi du pagrindai: a) ginčijamo teisinio santykio dalyvio pasitraukimas iš bylos; b) pasitraukusio dalyvio subjektinių teisių perėjimas kitam asmeniui, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėjimas. Taigi procesinių teisių perėjimo apimtį lemia atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimtis. Jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti, nebus galima perimti ir atitinkamų procesinių teisių bei pareigų. CK 5.1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Vadinasi, iš proceso pasitraukus civiliniam ieškovui, turinčiam turtinio pobūdžio reikalavimo teisę, kuri neatsiejamai susijusi su jo asmeniu, procesinių teisių perėmimas kitam asmeniui CPK 48 straipsnio prasme negalimas, jeigu kitaip nebus numatyta įstatymo.

Nagrinėjamoje byloje konstatuotina, kad mirus civiliniam ieškovui neturtinės žalos atlyginimo procesinių teisių perėmimas negalimas, nes ši reikalavimo teisė neatskiriamai susijusi su neturtinę žalą patyrusiu asmeniu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi išaiškino, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo paties išgyventų emocijų (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-423/2008). Neturtinės žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, buvimą, vertinant jos pobūdį, intensyvumą, pasekmes, taip pat analizuojant kitus kompensacijos dydžio nustatymui reikšmingus faktorius, yra būtinas tiesiogiai šiuos emocinius ar fizinius potyrius išgyvenusio asmens dalyvavimas, nes niekas kitas, išskyrus neturtinę žalą patyrusį asmenį, negalėtų geriau ir patikimiau įrodyti neigiamų psichofiziologinių pasikeitimų stiprumo, nusakyti patirtų jausmų, kančių bei nuotaikų. Atsižvelgiant į šiuos argumentus civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos paliekamas nenagrinėtu.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad mirties paveldėjimo byla iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės D. J. užvesta nebuvo. Lietuvos Respublikos CK 5. 1 str. prasme paveldėjimas, tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Tik atsiradus teisių perėmėjams, klausimas spręstinas civilinio proceso tvarka, pripažinus civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą (BPK 115 str. 2 d.). Esant išdėstytam, A. K. pripažintina teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, civilinio ieškinio klausimas spręstinas civilinio proceso tvarka, paaiškėjus A. K. teisių perėmėjams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. A., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį laiduotojos E. A. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą E. A. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti E. A. baudžiamojo poveikio priemonę - 20 MGL (1000 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) (Luminor bankas).

E. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

A. K. pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Pripažinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. paveldėtojams teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, procesą dalyje dėl (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną laikomą baudžiamojoje byloje – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, institucijoms grąžintini jų pateikti dokumentai:

- VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė Nr. (duomenys neskelbtini);

- VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė Nr. (duomenys neskelbtini);

- VšĮ (duomenys neskelbtini) klinikos asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini));

- VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos asmens sveikatos istorija Nr. (duomenys neskelbtini);

- VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos Odontologiniai įrašai Nr. (duomenys neskelbtini);

- VšĮ (duomenys neskelbtini) klinikos ortopantogramos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dantų rentgenograma (duomenys neskelbtini) ir 23 ir 24 dantų nuotrauka.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.