- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-05-30
- Bylos Nr.
- 1-1935-836/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06475-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Kaltinamasis
- A. P.
- Nukentėjusysis
- L. V.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 4 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. P., 2024 m. vasario 12 d., apie 23.20 val., prie AB „Swedbank“ banko bankomato H237/HB, esančio Tilto g. 2, Kėdainiai, iš L. V. pagrobė L. V. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę Nr. 5167 93** **** 7402, susietą su sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), bei prisijungimo kodą – PIN, taip neteisėtai įgijo svetimą - L. V. priklausančią mokėjimo priemonę bei naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis– kortelės PIN kodą, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, kuriuos iki 2024 m. vasario 13 d., 04.02 val., neteisėtai laikė prie savęs.
Be to, jis, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2024 m. vasario 13 d., laikotarpiu nuo 02.35 val. iki 04-02 val., neteisėtai, neturėdamas nukentėjusiojo L. V. leidimo, panaudojo svetimą, L. V. išduotą AB „Swedbank“ elektroninę mokėjimo priemonę- banko mokėjimo kortelę Nr. 5167 93** **** 7402 ir tikrus jo naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - suteiktą PIN kodą, o būtent: AB „Swedbank“ banko bankomate H279/HB, esančiame J. Basanavičiaus g. 80, Kėdainiai, ir AB „Swedbank“ banko bankomate H237/HB, esančiame Tilto g. 2, Kėdainiai, panaudojo svetimą– L. V. išduotą, AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę ir tikrus jo naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - jam suteiktą PIN kodą, tokiu būdu pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra L. V., turėdamas vieningą tyčią, keliais analogiškais veiksmais, tai yra per penkis kartus atliko penkias finansines operacijas ir apgaule iš L. V. AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nuėmė 450 Eur, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam L. V. priklausantį nedidelės 450 Eur vertės turtą.
Kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino visiškai, parodė, jog gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, bet įtakos jo veiksmams turėjo alkoholis. Datos tiksliai nepamena, bet galėjo būti 2024 m. vasario 12 d.. Atsivežė pas save L. V.. Vartojo alkoholį. Paskui nuvažiavo su taksi prie bankomato, jis jam davė savo kortelę, pasakė PIN kodą ir jis nuėmė 100 Eur. Tada nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) k. Tuos 100 Eur atidavė L.. Nukentėjusiojo kortelę įsidėjo pas save, o paskui užėjo, nuvažiavo prie vieno bankomato, nuėmė pinigų, paskui nuvažiavo prie kito bankomato ir nuėmė pinigų. Iš viso per du kartus nuėmė 450 Eur. Buvo bankomate prie Giraitės ir Tilto g. prie IKI. Nukentėjusįjį pažinojo. Pripažįsta žalą, bet žalos neatlygino. 100 Eur pametė, o kitus pinigus išleido savo reikmėms. Dabar nedirba, o anksčiau dirbo taksistu, bet dabar nepraeina medicininės komisijos. Gyvena iš draugės pajamų, materialinė padėtis sunki, savo pajamų neturi, turto neturi. Draugė pažadėjo atlyginti žalą, nes įsidarbino.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos B. U. tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamų veikų nustatymo, kuriame nurodyta, kad tyrimo metu nustatyta, kad A. P. laikotarpiu nuo 2024-02-12 23.20 val., iki 2024-02-13 apie 04.10 val., tiksli data, laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš L. V. pagrobė L. V. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę Nr. 5167 93** **** 7402, susietą su sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), bei prisijungimo kodą – PIN, taip neteisėtai įgijo svetimą - L. V. priklausančią mokėjimo priemonę bei naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – kortelės PIN kodą, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, kuriuos neteisėtai įgijęs laikė prie savęs. Be to, A. P. 2024-02-13, laikotarpiu nuo 02.35 val. iki 04-02 val., neteisėtai, neturėdamas nukentėjusiojo L. V. leidimo, panaudojo svetimą, L. V. išduotą AB „Swedbank“ elektroninę mokėjimo priemonę- banko mokėjimo kortelę Nr. 5167 93** **** 7402 ir tikrus jo naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis- suteiktą PIN kodą, o būtent: AB „Swedbank“ banko bankomate H279/HB, esančiame J. Basanavičiaus g. 80, Kėdainiai, ir AB „Swedbank“ banko bankomate H237/HB, esančiame Tilto g. 2, Kėdainiai, panaudojo svetimą– L. V. išduotą, AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę ir tikrus jo naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - jam suteiktą PIN kodą, tokiu būdu pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra L. V., turėdamas vieningą tyčią, keliais analogiškais veiksmais, tai yra per penkis kartus atliko penkias finansines operacijas ir apgaule iš L. V. AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nuėmė 450 Eur, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam L. V. priklausantį nedidelės 450 Eur vertės turtą (1 t., b. l. 11-16).
L. V. pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2024-02-13 nuo 02.34 val. iki 04.02 val., laikotarpiu buvo pasinaudota jo, L. V. AB "Swedbank" banko mokėjimo kortele, kur per penkis kartus išgryninta iš bankomatų 450 eurų. Banko mokėjimo kortele galėjo pasinaudoti A. P.. Padaryta 450 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 17-24).
Nukentėjusysis L. V. parodė, kad 2024-02-12 apie 20.30 val., buvo namuose, paskambino pažįstamui taksistui A. P. ir paprašė, kad nuvežtų pas draugę J. M.. Atvažiavo jį pasiimti A. P. su savo drauge D., kuriuos atvežė "Taxi", įsėdus jam į taksi automobilį, nuvažiavo pas A. P. į namus, už atvežimą sumokėjo jis. Visi trys pas A. P. namuose vartojo alkoholį, jam pasibaigus, jis davė A. P. savo "Swedbank" kortelę, kad nuo kortelės iš bankomato išgrynintų 100 eurų, kad nusipirkti dar degtinės ir nuvažiavimui pas draugę J. M.. Jis A. P. padavė savo banko kortelę ir PIN kodą, nes pats sunkiai vaikščioja. Ar jis kartu vyko į bankomatą su A. P. išsigryninti pinigų, nepamena, nes buvo stipriai neblaivus, kiek valandų buvo neatsimena. Vėliau su taksi automobiliu nuvažiavo pas jo draugę į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur ir toliau vartojo alkoholį. Apie kelintą valandą išvyko A. P. namo, pasakyti negali, kadangi buvo girtas. Ryte prabudęs, pasigedo savo "Swedbank" kortelės, kad jam būtų ją A. P. gražinęs neprisimena. Neradęs savo banko kortelės nuėjo į banko filialą pasitikrinti banko sąskaitą ir pastebėjo iš sąskaitos išrašų, kad nuo jo banko kortelės 2024-02-13 laikotarpyje nuo 02.35 val. iki 04.02 val. išgryninta per penkis kartus, be jo sutikimo, 450 eurų. Vėliau bendravo su A. P., kurio paklausus apie išgrynintus pinigus, jis neigė, kad nieko neėmė, o banko kortelę paliko (duomenys neskelbtini) k., banko kortele asmeniškai nesinaudojo (1 t., b. l. 17-24).
Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusysis L. V. tyrimui pateikė jam priklausančios AB "Swedbank" sąskaitos išrašą, kuriame užfiksuotos atliktos penkios finansinės operacijos ir nuimta 450 eurų (1 t., b. l. 56-57, 58).
Gautas raštiškas nukentėjusiojo L. V. sutikimas gauti visą tyrimui reikalinga informaciją apie jo AB "Swedbank" banko sąskaitą ir joje vykdomas finansines operacijas (1 t., b. l. 59).
Iš AB "Swedbank" gautas operacijų 2024-02-13 atliktų AB "Swedbank", bankomatuose, esančių J. Basanavičiaus g. 80, Kėdainiai, ir Tilto g. 2, Kėdainiai, nuotraukos (1 t., b. l. 64, 65-107).
Iš "Baltisches Haus" gauti vaizdo įrašai ir nuotraukos parduotuvės "IKI", esančios Tilto g. 2, Kėdainiai prieigos, kur matosi AB "Swedbank" bankomatas (1 t., b. l. 111-112).
Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog apžiūrėta ir aprašyta 41 vnt. vaizdo įrašų pateiktų "Baltisches Haus". Pateikti yra 16 (trumpu) vaizdo įrašų filmuotu 2024.02.13 „Camera 1 Kėdainiai Tiltas IKI“ 03.46.31 val. iki 04.19.15 val., iš jų- nr. 1; 6; 7; 8; 9; 10; 11; 12; 13; 14; 15; 16 tyrimui reikšmės neturi, todėl neaprašyti. Pateiktame vaizdo įraše filmuotos 2024.02.13 „Camera 1 Kėdainiai Tiltas IKI“, parduotuvės vidus yra nespalvotas, be garso. Matoma iš parduotuvės vidaus, pro vitrinos langus/ duris, kad atvažiuoja 03. 53.16 val. taksi automobilis, sustoja. Toliau matoma, kad 03.53.16 val., eina vyras, vilkintis šviesios spalvos rūbus, jis eina link bankomato (lauke), 03.53.35 val. sustoja šalia bankomato, kažką daro, įrašas baigiasi. Kitame pateiktame vaizdo įraše 2024.02.13 „Camera 1 Kėdainiai Tiltas IKI“, parduotuvės vidus, yra nespalvotas, be garso. Matoma iš parduotuvės vidaus, pro vitrinos langą 03.55.00 val. stovi vyriškis prie bankomato (lauke), kažką daro. Įrašas baigiasi. Pateiktame vaizdo įraše 2024.02.13 „Camera 1 Kėdainiai Tiltas IKI“, parduotuvės vidus, yra nespalvotas, be garso. Matoma iš parduotuvės vidaus, pro vitrinos langą, kad 03.56.14 val. stovi vyriškis prie bankomato (lauke), kažką spaudinėja. Kitame pateiktame vaizdo įraše 2024.02.13 „Camera 1 Kėdainiai Tiltas IKI“, parduotuvės vidus, yra nespalvotas, be garso. Matoma iš parduotuvės vidaus, pro vitrinos langus/ duris, kad 03.56.58 val. stovi vyriškis prie bankomato (lauke), kažką spaudinėja. Vyras 03.57.17 val. nueina nuo bankomato, eina link automobilio. Taksi automobilis 03.57.42 val. išvažiuoja, pasuka į kairę pusę, dingsta iš vaizdo įrašo. Pateikti yra 25 (trumpu) vaizdo įrašu filmuotu 2024.02.13 „Camera 5 Kėdainiai Tiltas IKI“ 03.45.00 val. iki 04.20.00 val., iš jų- nr. 1; 2; 3; 4; 5; 6; 7; 12; 13; 14; 15; 16; 17; 18; 19; 20; 21; 22; 23; 24; 25 įrašų tyrimui reikšmės neturi, todėl neaprašyti. Pateiktame vaizdo įraše filmuotos 2024.02.13 „Camera 5 Kėdainiai Tiltas IKI“ kuris yra nespalvotas, be garso. Matome, parduotuvės aikštelę, kad 03.53.16 val. atvažiuoja ir sustoja taksi automobilis, spalvos aprašyti neįmanoma, nes nesimato, iš taksi automobilio, keleivio pusės, išlipa 03.53.29 val. vyras, vilkintis šviesios spalvos striukę su gobtuvu, ant dešinės striukės rankovės juodas spalvos ženklas, mūvi šviesios spalvos kelnes, tamsūs, trumpi plaukai. Eina link parduotuvės, lipa laiptais, dingsta iš vaizdo įrašo, taksi automobilis stovi. Kitame vaizdo įraše filmuotos 2024.02.13 „Camera 5 Kėdainiai Tiltas IKI“, kuris yra nespalvotas, be garso, matome parduotuvės aikštelę, 03.55.27 val. matome stovinti taksi automobilį. Vaizdo įraše filmuotos 2024.02.13 „Camera 5 Kėdainiai Tiltas IKI“ nespalvotas, be garso, matome parduotuvės aikštelę 03.56.02 val. vis dar stovinti taksi automobilį. Kitame vaizdo įraše filmuotos 2024.02.13 „Camera 5 Kėdainiai Tiltas IKI“ kuris yra nespalvotas, be garso. Matome parduotuvės aikštelę, joje stovinti taksi automobilį, link automobilio 03.57.21 val., eina minėtas vyras, jis 03.57.33 val. atidaro taksi automobilio keleivio puses duris. 03.57.42 val. automobilis išvažiuoja, dingsta iš vaizdo įrašo (1 t., b. l. 113-115). Vokas kuriame yra DVD laikmena su 41 vnt. vaizdo įrašų ir 41 vnt. nuotraukų, kurie pateikti "Baltisches Haus" byloje (1 t., b. l. 116).
2024-02-22 gautas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus du vaizdo įrašai, kuriuose filmuojama AB "Swedbank" bankomato prieigos esančios J. Basanavičiaus g. 80, Kėdainiai (1 t., b. l. 120).
2024-03-13 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėti du vaizdo įrašai pateikti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus. Pateiktame vaizdo įraše kuris yra spalvotas, matoma, kaip 2024.02.13 02_34_27(UTC +02_00)- “GIRAITĖ“ iš pagrindinės J. Basanavičiaus gatvės į dešinę pusę, esančią automobilių stovėjimo aikštelę 02.34.52 val. įsuka taksi automobilis, tamsios žalios spalvos, ant variklio dangčio, geltonos spalvos „ Komfort“ užrašas, su geltonos spalvos valstybiniu numeriu. Persisuka vaizdo kamera, matome pastatą (GIRAITĖ), priekyje du bankomatus, prie vieno (stovinčio kairiau) 02.35.44 val. stovi žmogus, jis vilki tamsios spalvos rūbus. Šalia šaligatvio stovi taksi automobilis, ant automobilio šono užrašas „Komfort“ ir 8 615 52225. Persisuka du kartus vaizdo kamera, šie įrašai tyrimui neturiu reikšmės. Toliau matome 02.37.59 val. persisuka kamera, kad taksi automobilis stovi. Vaizdo įrašas baigiasi. Vaizdo įrašo trukmė 03.32 min. Kitame pateiktame vaizdo įraše kuris yra spalvotas, trukmė 35.01 min. 2024.02.13 02_14_59(UTC +02_00). Nakties metas. Vaizdo įraše datos ir laiko nėra nurodyta. Matome pastatą (GIRAITĖ) du bankomatus, peržiūrėjus vaizdo įrašo 19.42 min. matome kaip atvažiuoja taksi automobilis, sustoja šalia šaligatvio, esančio priešais bankomatus, iš taksi automobilio 19.50 min. išlipa (keleivio pusės) vyras, vilkintis tamsios spalvos rūbus, eina link bankomato (stovinčio kairiau) 20.03 min. sustoja, toliau ką daro nesimato, toliau matome, kad vyras 23.22 min. nueina nuo bankomato, 23.40 min. įsėda į taksi automobilį, išvažiuoja, dingsta iš vaizdo įrašo (1 t., b. l. 121-123).
Vokas kuriame yra DVD laikmena su 2 vnt. vaizdo įrašų, kurie pateikti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus byloje (1 t., b. l. 124).
Liudytoja J. M. parodė, kad 2024-02-13 naktį apie 01.00 val. pas ją atvyko L. V., A. P. su drauge D., kurie buvo neblaivūs. Visi pas ją namuose vartojo alkoholį. Kiek buvo valandų nepasakys, bet jau begeriant antrą degtinės butelį ir jį bebaigiant išgerti, ji L. paklausė kur yra jo banko mokėjimo kortelė. L. atsakė, kad pas mamą. Ji kadangi draugauja su L. ir žino, kad jis dažnai laiko banko mokėjimo kortelę striukės išorinėje kišenėje, tai ji pažiūrėjo ir rado tik L. pasą, banko mokėjimo kortelės nebuvo. Pamena dar D. pasakė, kad L. striukės kišenėje yra tik pasas, ir jai pasidarė keista, kaip D. žino, kad pas L. yra tik pasas, bet ji nieko nesakė. Po to, A. su D. parūkė prie vonios kambario, sugrįžo į virtuvę ir A. paskambino kiek suprato taksi, kur ne už ilgo atvažiavo taksi "Konfort" ir suprato, kad buvo atvykęs tas pats taksi, kuris juos ir atvežė. A. P. su D. išėjo iš jos namų ir išvažiavo. Kiek tiksliai valandų buvo kai jie išvyko nežino, nežiūrėjo į laikrodį. Kai A. P. su D. išvažiavo tai L. nemiegojo. Paskui ji nuėjo miegoti, L. paliko dar sėdinti virtuvėje. Po kurio laiko ji nuėjo į virtuvę, nes degė šviesa, L. nemiegojo ir piniginėje ieškojo kažko. Ji paklausė ko jis ieško ir atsakė, kad savo banko mokėjimo kortelės. Ji L. pasakė, kad jis juk sakė, kad kortelė yra pas jo mamą. L. tada pasakė, kad jai pamelavo, ir banko mokėjimo kortelė buvo pas jį, o ne palikęs namuose. Ji L. liepė eiti miegoti ir paieškoti kortelės ryte. Ryte apie 10.00 val., atsikėlė kartu su L. ir kartu pradėjo ieškoti kur L. banko mokėjimo kortelė. Pas ją namuose ir L. piniginėje ar rūbų kišenėse L. banko mokėjimo kortelės nebuvo. Tada L. paskambino A. P. ir klausė kur yra jo banko mokėjimo kortelė. A. P. atsakė, kad jokios banko mokėjimo kortelės neturi, kad kortelė yra pas ją (duomenys neskelbtini) kaime. Tuo ir pasibaigė bendravimas L. su A. P.. L. po to išvyko iš jos namo. Kas toliau buvo nieko nežino (1 t., b. l. 132-135).
BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.
BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.
Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. BK 182 straipsnio 4 dalies dispozicijoje suformuluoti keli alternatyvūs sukčiavimo objektyvieji požymiai – tai nedidelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas; nedidelės vertės turtinės prievolės išvengimas arba panaikinimas. Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šiame straipsnyje nurodyta nusikalstama veika. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, jog, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, ar asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188-719/2018 ir joje nurodyta teismų praktika).
Vykdydamas aukščiau išvardintas nusikalstamas veikas kaltininkas, įgyvendindamas vieningą sumanymą užvaldyti svetimą turtą sukčiavimo būdu, iš pradžių neteisėtai įgyja svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, asmens atpažinimo kodą (naudotojo ID), pakankamus finansinei operacijai inicijuoti (BK 214 straipsnis), po to, atlieka neteisėtas finansines operacijas panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę (BK 215 straipsnio 1 dalis), ir taip apgaule įgyja svetimą nedidelės vertės turtą (BK 182 straipsnio 4 dalis). Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas bei laikymas ir inicijavimas ar atlikimas ja didesnės nei 3 MGL dydžio finansinės operacijos turtui užvaldyti, teismų praktikoje kvalifikuojamas kaip BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sutaptis, kadangi jų padarymą sieja vieninga tyčia, t. y. padarius nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnyje, nusikaltimai, numatyti BK 215 straipsnyje padaromi nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnyje, darymo eigoje. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad nusikalstamų veikų sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, jei, įgyvendinant vieningą sumanymą, padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos, per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2005, 2K-516/2005, 2K-477/2008, 2K-355/2009, 2K-P-78/2012, 2K-207/2013).
Teismas ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinimas A. P. dėl neteisėto L. V. priklausančios elektroninės mokėjimo priemonės įgijimo jos laikymo ir neteisėto panaudojimo jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimo tokiu būdu sukčiaujant, pasitvirtino.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. P., iš L. V. pagrobė L. V. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę Nr. 5167 93** **** 7402, susietą su sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), bei prisijungimo kodą – PIN, taip neteisėtai įgijo svetimą - L. V. priklausančią mokėjimo priemonę bei naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis– kortelės PIN kodą, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, kuriuos iki 2024 m. vasario 13 d., 04.02 val., neteisėtai laikė prie savęs. Be to, jis, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2024 m. vasario 13 d., laikotarpiu nuo 02.35 val. iki 04-02 val., neteisėtai, neturėdamas nukentėjusiojo L. V. leidimo, panaudojo svetimą, L. V. išduotą AB „Swedbank“ elektroninę mokėjimo priemonę - banko mokėjimo kortelę ir tikrus jo naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - suteiktą PIN kodą, o būtent: AB „Swedbank“ banko bankomate H279/HB, esančiame J. Basanavičiaus g. 80, Kėdainiai, ir AB „Swedbank“ banko bankomate H237/HB, esančiame Tilto g. 2, Kėdainiai, panaudojo svetimą– L. V. išduotą, AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę ir tikrus jo naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - jam suteiktą PIN kodą, tokiu būdu pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra L. V., turėdamas vieningą tyčią, keliais analogiškais veiksmais, tai yra per penkis kartus atliko penkias finansines operacijas ir apgaule iš L. V. AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nuėmė 450 Eur, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam L. V. priklausantį nedidelės 450 Eur vertės turtą.
Kaltinamojo kaltė grindžiama ne tik jo paties prisipažinimu teisiamojo posėdžio metu, bet ir kitais baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu surinktais ir ištirtais įrodymais, iš kurių nustatytos įvykio faktinės aplinkybės: nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, apžiūrų protokolais, tarnybiniu pranešimu, sąskaitų išrašais bei kitas rašytiniais įrodymais, kurie buvo ištirti teisiamojo posėdžio metu. Visi šie įrodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka, įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi, ir teismas jais remiasi. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jų kaltei pagrįsti.
Esant aukščiau išdėstytiems ir aptartiems įrodymams nekyla abejonių dėl kaltinamojo kaltės jam neteisėtai įgyjant ir panaudojant svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, taip apgaule, savo naudai, neteisėtai prisijungus prie informacinės sistemos, bei išgryninant ir pasisavinant nedidelės vertės svetimą, nukentėjusiajam priklausantį turtą - 450 eurų.
Nusikalstamos veikos baigtos, kaltinamojo veiksmai atitinka 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymius, todėl yra tinkamai kvalifikuoti.
Dėl bausmės skyrimo.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis padarė du apysunkius nusikaltimus finansų sistemai, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimai baigti (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Jis neteistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 7-11, 18-33), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 40, 42), Priklausomybės ligų priežiūros grupėje ir Psichikos ligų registre neregistruotas (2 t., b. l. 38). Teismas kaltinamajam bausmes skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam skirtinos inkriminuojamų straipsnių sankcijose už nusikaltimus ir už baudžiamąjį nusižengimą numatytos ir prokuroro prašomos arešto bausmės, nustatant didesnį nei vidurkis bausmių dydį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 4 dalį, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir A. P. paskirti subendrintą bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, ir paskirti kaltinamajam subendrintą bausmę.
Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Įvertinęs visumą anksčiau aptartų aplinkybių, charakterizuojančių tiek padarytų veikų, tiek ir kaltinamojo pavojingumą, jo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, teismas sprendžia, jog egzistuoja tiek formalus, tiek ir materialus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą. Kaltinamasis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį. Teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, tame tarpe ir individualioji bei bendroji prevencija, gali būti pasiekti kaltinamajam neatliekant realios arešto bausmės, o jos vykdymą atidedant. Teismas mano, kad bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą, kaltinamajam suteiktina galimybė įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Ši išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad arešto bausmė realiai gali būti neatliekama; kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. Kaltinamajam atidėjus bausmės vykdymą tikslinga skirti intensyvią priežiūrą jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis ir vadovaujantis minėto straipsnio 5 dalimi nustatyti pareigas, įpareigojimus - kurie įtakotų jo elgesį bei suteiktų galimybę toliau keisti gyvenimo būdą. Teismas daro išvadą, kad paskirti kaltinamajam įpareigojimai, turės didesnį efektą siekiant bausmės tikslų, kurie šiuo atveju gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo, bei teismo įsitikinimu, arešto bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtinos pareigos: neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 05.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7 ir 10 punktai).
Dėl civilinio ieškinio.
Nukentėjusysis L. V. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 450 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 52), motyvuodamas, jog nuo jo banko sąskaitos buvo išgryninta 450 eurų.
Kaltinamasis A. P. su ieškiniu sutiko, nurodė, jog nedirba, pajamų jokių negauna, turto neturi, todėl žalos lyg šiol neatlygino.
Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis A. P. padarė nusikalstamą veiką – pagrobė nukentėjusiojo banko kortelę ir apgaule įgijo nukentėjusiojo turtą - 450 eurų, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su nukentėjusiajam padaryta turtine žala, todėl pareigą atlyginti žalą turi kaltinamasis. L. V. priteistinas 450 Eur turtinės žalos atlyginimas (BPK 115 straipsnis). Dėl kitų procesinių klausimų.
Kaltinamasis A. P. laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios (1 t., b. l. 162-164).
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai, tirti ir nagrinėti: vokas, kuriame yra DVD laikmena su 41 vnt. vaizdo įrašų ir 41 vnt. nuotraukų, kurie pateikti "Baltisches Haus" byloje, (1 t., b. l. 116) ir vokas, kuriame yra DVD laikmena su 2 vnt. vaizdo įrašų, kurie pateikti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus byloje (1 t., b. l. 124), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti byloje.
Proceso išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, bei baudžiamąjį nusižengimą numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje ir nuteisti:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį – 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausme;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį – 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausme;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 4 dalį, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, ir paskirti subendrintą – 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. P. 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti A. P. intensyvią priežiūrą jo gyvenamosios vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, paskirti pareigas bausmės vykdymo atidėjimo metu:
- dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio/baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą - panaikinti.
Priteisti iš A. P. 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam L. V..
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai, tirti ir nagrinėti: vokus su DVD laikmenomis, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.