Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. K., D. K., VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. K. iki mirties gyveno R. K. ( mirusio J. K. sutuoktinei) nuosavybės teise priklausančiame name. 2005-05-06 O. K. Dovanojimo sutartimi žemės sklypą su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) padovanojo sūnui J. K. . Po O. K. mirties name gyvena R. K., moka mokesčius už turtą, jį prižūri. Pareiškėja nurodo, po O. K. mirties jinai atvykusi naudojasi kambariu, kuriame gyveno mirusi O. K., virduliu, televizoriumi. Į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tačiau pareiškėja nurodė, kad 2020 03 14 gavo Šiaulių rajono antrojo notarų biuro notarės B. Š. raštą Nr. S-27, kad notarė ketina išduoti VĮ Turto bankas O. K., palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui dėl O. K. palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti gauti. Ne teismo tvarka nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra galimybių. Todėl, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė O. K., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti kaip savo .

Teismo posėdyje pareiškėja pareiškimą palaikė prašė jį tenkinti visiškai pareiškime nurodytais motyvais.

Suinteresuotas asmuo D. K. prašė pareiškimą tenkinti. Paaaiškino, kad O. K. buvo jo senelė, kuri gyveno motinai skirtame kambaryje, o jame buvo senelės daiktai.

Liudytoja R. K., teisme paaaiškino, kad O. K. mirus ji liko gyventi name, kuris jai priklauso nuosavybės teise. O. K. turėjo savo kambarį. Pareiškėja yra jos dukra, atvažiuoja aplankyti, pastoviai jinai negyvena , atvažiuoja savaitgaliais, kai nedirba. Močiutės daiktais naudojasi ir ji, nurodė, kad visas ginčas vyksta dėl pajų, apie kuriuos jie tik dabar sužinojo. Jinai paaiškino, kad yra marti , todėl apie pajus visai nesidomėjo, nes žino, kad jai jie nepriklauso.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Iš pareiškimo ir byloje esančių duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos močiutė O. K.. 2020 03 14 Šiaulių rajono antrojo notarų biuro notarės B. Š. rašte Nr. S-27, nurodyta, kad notarė ketina išduoti VĮ Turto bankas O. K., palikimo perėjimo valstybei liudijimą. O. K. iki mirties gyveno R. K. ( mirusio J. K. sutuoktinei) nuosavybės teise priklausančiame name. 2005-05-06 O. K. Dovanojimo sutartimi žemės sklypą su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) padovanojo sūnui J. K.. Pareiškėja yra mirusio J. K. dukra. Po O. K. mirties nekilnojamo turto nebuvo, liko tik kilnojamieji daiktai, televizorius, radijo imtuvas, virdulys. Nurodė, kad tie daiktai yra pas mamą, kuri pastoviai ten gyvena . Kadangi yra praėję septyni metai, kai kurių daiktų jau nėra. Vėliau sužinojo, kad yra O. K. priklausę pajai. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą į kilnojamus daiktus pareiškėjai J. L.. Pareiškėja gyvena ir dirba Šiauliuose, atvažiuoja aplankyti mamos, savaitgaliais su vaikais būna močiutės kambaryje. Iš 2020 03 12 Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės B. Š. rašto matyti (civ.b. l 4), kad O. K. , mirusios (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo fakto įregistruoto nėra. Pareiškėjos nurodytos aplinkybes, kad ji iš karto po močiutės mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti neirodytos, kadangi pareiškėja, negyveno pastoviai močiutės kambaryje, nesinaudojo kilnojamais daiktais pastoviai, nepertraukiamai . Pastoviai tuose namuose toliau liko gyventi pareiškėjos mama, tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. faktiškai naudojasi, rūpinasi velionės O. K. kilnojamu turtu iki šiol.

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą. Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d.). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 str. 1 d.). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 str.1 d.). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, priėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, daiktines teises, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktines teises priėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų, daiktinių teisių paėmimo, to paėmimo aplinkybes ir pan.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia palikimo priėmimą. Palikėjo daiktą įpėdinis gali paimti kitiems įpėdiniams sutikus, jiems leidus, kaip mirusiojo atminimą. Paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008). Nustatant palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktą, nesvarbu, kokį daiktą įpėdinis paėmė, svarbus jo elgesys po daikto paėmimo, t. y. ar įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko. Šiuo atveju daiktai liko jos mamai R. K. priklausančiame name, jais naudojosi ir mama R. K.

Kaip matyti iš pareiškimo ir prie jo pridėtų rašytinių įrodymų, po palikėjos O. K. mirties tik 2020 03 06 notarų biurui, pareiškėja pateikė prašymą, nurodydama, kad ji kilnojamą turtą pradėjo faktiškai valdyti, tačiau pati pareiškėja teismui nepateikė jokių įrodymų, kad valdė, naudojo, disponavo palikėjos daiktais, kad ji juos paveldėjo. Kilnojamųjų daiktų palikimo faktas pats savaime nereiškia, kad tie daiktai, kaip palikimas buvo priimti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja neįrodė, kad mirusios O. K. kilnojamaisiais daiktais virduliu, televizoriumi, spintele, kitais daiktais naudojosi visą laiką, nepertraukiamai kaip savininkė, atsisakyta tenkinti pareiškimą ir nenustatyti juridinio fakto, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėjus mirusios O. K. turtą valdyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str., 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str. 1 d., 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.