Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Editos Lapinskienės,

civilinio atsakovo biudžetinės įstaigos Klaipėdos vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“ atstovei direktorei V. B.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. atstovės pagal įstatymą I. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. (A. Š.) pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, mokytis arba dirbti. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, mokytis arba dirbti. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2018 m. rugsėjo 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežčiausios šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, mokytis arba dirbti. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. Š. į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. 07.35 val. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d. 07. 15 val. (dvi dienos), ir bausmė, atlikta pagal 2018 m. rugsėjo 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendį.

Nuosprendžiu iš G. L. ir A. Š. solidariai priteista 1100 Eur turtinės žalos atlyginimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nepilnamečiams nuteistiesiems neturint turto ar pajamų, G. L. dalis – 550 Eur, išieškotina iš jo atstovo pagal įstatymą VšĮ vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“, A. Š. dalis – 550 Eur, išieškotina iš jo atstovo pagal įstatymą BĮ vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat iš G. L. ir A. Š. solidariai priteista 170 Eur turtinės žalos atlyginimo IĮ „(duomenys neskelbtini)“, o nepilnamečiams nuteistiesiems neturint turto ar pajamų, G. L. dalis – 85 Eur, išieškotina iš jo atstovo pagal įstatymą VšĮ vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“, A. Š. dalis – 85 Eur, išieškotina iš jo atstovo pagal įstatymą BĮ vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“. Be to, iš G. L. ir A. Š. solidariai priteista 655 Eur turtinės žalos atlyginimo P. P., o nepilnamečiams nuteistiesiems neturint turto ar pajamų, G. L. dalis – 327,50 Eur, išieškotina iš jo atstovo pagal įstatymą VšĮ vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“, A. Š. dalis – 327,50 Eur, išieškotina iš jo atstovo pagal įstatymą BĮ vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“.

Nuosprendžiu nuteisti ir K. B., A. G., G. L., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. Š. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai grupėje su G. L., pagrobė svetimą turtą įsibrovę į saugyklą, o G. L. sugadino svetimą turtą, tai yra: G. L. ir A. Š., veikdami bendrai, 2017m. rugpjūčio 14 d., apie 7 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) esančioje aptvertoje automobilių stovėjimo aikštelėje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu atidarė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įmonei priklausančio mikroautobuso Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) duris, ir, įsibrovę į mikroautobusą, iš jo pagrobė G. S. priklausančią kompiuterio rankinę 10 eurų vertės, kurioje buvo nešiojamas kompiuteris ,,Fujitsu“ E780 150 eurų vertės, stacionaraus kompiuterio operatyviosios atminties plokštelė 40 eurų vertės, nešiojamo kompiuterio operatyviosios atminties plokštelė 80 eurų vertės, taip pat kompiuterio rankinę 10 eurų vertės, kurioje buvo interneto maršrutizatorius 100 eurų vertės, nešiojamas kompiuteris Lenovo 150 eurų vertės, nešiojamas kompiuteris Lenovo 250 eurų vertės, pakrovėjas 10 eurų vertės, kietasis diskas su USB laidu 40 eurų vertės, mini kompiuteris 100 eurų vertės ir nešiojamo kompiuterio operatyviosios atminties plokštelė 10 eurų vertės.

1.1. Tęsdami nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, veikdami bendrai, tyrimo metu nenustatytu būdu atidarius P. P. priklausančio mikroautobuso Mercedes Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) duris, įsibrovė į mikroautobusą, ir iš daiktadėžės pagrobė P. P. priklausantį 250 eurų vertės autobuso užvedimo raktelį, o G. L. sugadino automagnetolą 50 eurų vertės, panelę 200 eurų vertės, ir nulaužė valytuvo perjungimo rankenėlę 80 eurų vertės.

1.2. Tęsdami nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, veikdami bendrai, tyrimo metu nenustatytu būdu atidarius P. P. priklausančio mikroautobuso Mercedes, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) duris įsibrovė į mikroautobusą ir iš jo pagrobė 80 eurų grynųjų pinigų, o G. L. sugadino automagnetolą 50 eurų vertės ir 200 eurų vertės panelę.

1.3. Tęsdamas nusikalstamą veiką, G. L. tą pačią dieną, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, kartu su A. Š., nesulaukusiu BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus, nenustatytu būdu įsibrovęs į individualiai įmonei ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį mikroautobusą Mercedes, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadino automagnetolą 50 eurų vertės.

1.4. Tęsdamas nusikalstamą veiką, G. L. tą pačią dieną, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, kartu su A. Š., nesulaukusiu BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus, nenustatytu būdu įsibrovęs į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įmonei priklausantį autobusą Setra 315, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadino du televizorius pavadinimu ,,Blaupunkt“, kurių bendra vertė 600 eurų, vaizdo grotuvą ,,Blaupunkt“, 200 eurų vertės, suplėšė penkias užuolaidas, kurių bendra vertė 50 eurų, sulaužė dviejų sėdynių mechanizmus, kurių bendra vertė 100 eurų. Tokiu būdu G. L. ir A. Š. veikdami bendrininkų grupėje įsibrovę į saugyklą pagrobė G. S. priklausančio turto už 950 Eur, P. P. priklausančio turto už 330 Eur, o G. L. sugadino P. P. priklausantį 580 eurų vertės turtą, įmonei ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 50 eurų vertės turtą bei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 900 eurų vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

3. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo įstatyminės atstovės apeliaciniame skunde neginčijamos nuosprendžio išvados dėl kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, nesutinkama su civilinių ieškinių išsprendimu prašant juos atmesti arba perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Apygardos teismas, patikrinęs šioje byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus, pats atlikęs įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio priteisimo iš A. Š. klausimą išsprendė teisingai.

4. Apeliaciniame skunde pasisakoma, jog A. Š. nepagrobė 80 Eur, todėl šios sumos neturėtų atlyginti nei jis, nei globos namai, be to, nesutinkama su pavogtų mikroautobuso užvedimo raktelių įkainojimu 250 Eur verte, manoma, kad toks žalos dydis nerealus ir neįrodytas, todėl ir ši suma iš A. Š. ir globos namų priteista nepagrįstai. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apeliaciniame skunde minimi 80 Eur grynais bei 250 Eur vertės rakteliai buvo pagrobti iš nukentėjusiojo P. P. transporto priemonių. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pagrobto ar sugadinto turto vertes rėmėsi ištirtų įrodymų, kuriuos išsamiai išdėstė bei aptarė, visuma: pačių nuteistųjų parodymais, nukentėjusiųjų parodymais, pagarsintais liudytojų parodymais, apžiūros protokolais bei kita bylos medžiaga. Abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis kolegija neturi objektyvaus pagrindo. Apelianto nesutikimas su nuosprendyje nustatytomis nusikalstamų veikų aplinkybėmis nereiškia, jog jos nustatytos neteisingai. Kolegija pastebi, kad iš A. Š. nebuvo priteista apeliaciniame skunde minimi pagrobti 80 Eur bei 250 Eur už užvedimo raktelius. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas detaliai nagrinėjo civilinius ieškinius bei nepagrįstai prašomas priteisti sumas mažino, sprendimą motyvavo. Civiliniu ieškiniu P. P. neprašė priteisti, atitinkamai ir nebuvo priteista apelianto nurodomi 80 Eur suma bei 250 Eur už automobilio raktelius. Nukentėjusiojo P. P. civiliniu ieškiniu buvo prašoma priteisti ir iš dalies priteista žala, atsiradusi ne dėl pagrobto, o būtent dėl sugadinto turto: automagnetolų, priekinės panelės, posūkio perjungimo svirties (b. l. 30, 31, t. 8).

5. Apeiaciniame skunde nesutinkama su sumų priteisimu iš A. Š. dėl veikų, kurių padarymu jis nebuvo kaltinamas, pažymint, jog dėl svetimo turto sugadinimo A. Š. baudžiamąją tvarka neatsakė, nes nebuvo sulaukęs atitinkamo amžiaus, bet sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, G. L. ir A. Š. veiksmai buvo apibrėžti kaip bendrininkavimas, kuris negalimas su asmeniu, neturinčiu nustatyto amžiaus. Kolegija su tokiais apelianto argumentais, kurie yra ir netikslūs, sutikti negali. Iš nuosprendžio matyti, jog A. Š. buvo nuteistas dėl veiksmų, kuriuos jis atliko kartu su G. L. 2017 m. rugpjūčio 14 d. rytą patekę į automobilių stovėjimo aikštelę. Dėl dalies veiksmų, atitinkančių BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytus požymius, A. Š. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn kaip veikęs kartu su G. L. bendrininkų grupe ir dėl to nuteistas. Dėl kitos dalies veiksmų, dėl kurių buvo sugadintas nukentėjusiųjų turtas, A. Š. esant aplinkybei, dėl kurios baudžiamoji atsakomybė jam negalėjo būti taikoma, (nėra įstatymo numatyto amžiaus), nebuvo teisiamas, tačiau tai nereiškia, jog apeliantui negali būti taikoma kita atsakomybės rūšis, o būtent civilinė atsakomybė. Pirmosios instancijos teismo nustatytos įvykio aplinkybės yra visiškai aiškios, nėra abejonių, jog A. Š. veikė ne vienas, o kartu su G. L., ir šios nustatytos aplinkybės skundžiamame nuosprendyje pagrįstai aptartos.

6. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnio 1 dalį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas, o pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.276 straipsnio 1 dalis numato, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais; tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės, o tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrima (CK 6.276 straipsnio 2 dalis). CK 6.279 straipsnis numato solidarią asmenų, bendrai padariusių žalą, atsakomybę.

7. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nukentėjusieji bei civiliniai ieškovai buvo pareiškę civilinius ieškinius dėl turto sugadinimo. Nors A. Š. dėl turto sugadinimo nebuvo teisiamas, kadangi egzistavo aplinkybė, dėl kurios jam nebuvo galima taikyti baudžiamosios atsakomybės, tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo aiškiai nustatyta ir A. Š. tai pripažino, kad kartu su G. L. automobilių aikštelėje įsibrovė į kelias transporto priemones bei jas apgadino. Kadangi A. Š. nebuvo teisiamas pagal BK 187 straipsnį, o tokiu atveju baudžiamojoje byloje formaliai iš asmens, kuris nenuteistas dėl nusikalstamos veikos, civilinis ieškinys negalėtų būti priteisiamas, vis dėlto nagrinėjamu atveju, kai yra aiškūs civilinės atsakomybės požymiai, gali būti aiškiai apskaičiuojamas pareikštas civilinis ieškinys, žinomi žalą bendrai padaręs asmenys, reikšmingos nusikaltimų aplinkybės, atsisakyti spręsti pareikštus civilinius ieškinius būtų nebetikslinga.

8. Kadangi nusikaltimo metu A. Š. buvo 14 metų amžiaus, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, remiamasi ir jau minėtomis CK 276 straipsnio nuostatomis dėl globos įstaigos atsakomybės už nepilnamečio nuo 14 metų padarytą žalą. Apeliaciniame skunde teisingai pastebėta, kad nagrinėjant civilinį ieškinį, teismo procese turėjo dalyvauti oficialus vaikų globos namų atstovas, galintis atstovauti globos namų materialinius interesus. Pirmosios instancijos teisme nedalyvavo A. Š. globojančios įstaigos kaip civilinio atsakovo atsovas. Apygardos teismas šį trūkumą ištaisė, pripažino BĮ Klaipėdos vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“ direktorę V. B. civilinio atsakovo atstove ir, atlikdamas įrodymų tyrimą, teismo posėdyje ją apklausė. V. B. apygardos teismo posėdyje prašė atsižvelgti į tai, kad A. Š. neturi lėšų, o vaikų globos namų biudžetas formuojamas nenumatant baudų mokėjimo, galimybė mokėti priteistas sumas būtų tik iš vaikų gaunamų išmokų, pats A. Š. yra sudėtingas vaikas, globos įstaigos nekenčia, nes dėl jos jis buvo atimtas iš šeimos, vaikų tokia nuostata, o globos namai yra socialines paslaugas teikianti institucija, vaikai gali gati psichologinę pagalbą, yra aprengti, mokomi įgūdžių. Iš to, kas aptarta, apygardos teismas sprendžia, jog BĮ Klaipėdos vaikų globos namai „(duomenys neskelbtini)“, kurie žalos padarymo metu ir prižiūrėjo A. Š., neįrodė, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės (CK 6.276 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad iš sisteminės žalos atlyginimo klausimus reglamentuojančių CK normų analizės seka, kad pats nepilnamečio padarytos žalos faktas suponuoja prielaidą, kad tėvai, rūpintojai ar institucija, kurios priežiūroje žalos padarymo metu buvo nepilnametis, yra kalti dėl padaryto teisės pažeidimo. Netgi nepilnamečio pabėgimas iš auklėjimo įstaigos savaime nepašalina šios institucijos, kaip atsakovo, materialinės atsakomybės (kasacinė byla Nr. 2K-155/2010). Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iš globos įstaigos pagrįstai priteista atlyginti A. Š. padarytos žalos dalis.

9. Taigi apygardos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. Š. atstovės pagal įstatymą I. Š. apeliacinį skundą atmesti.