Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-05-13 · Civilinė byla Nr. 2-703/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-13
Bylos Nr.
2-703/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas
Ieškovas
N. G., V. G.
Atsakovas
I. M.
Kategorijos
  • 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-703/2010Procesinio sprendimo kategorija 99.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių N. G. ir V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 1 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovių prašymas atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą, o jos įpareigotos sumokėti papildomą žyminį mokestį, civilinėje byloje Nr. 2-1815-578/2010 pagal ieškovių N. G. ir V. G. ieškinį atsakovui I. M. dėl skolos priteisimo regreso tvarka.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovių N. G. ir V. G. atstovas pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo I. M. 261 036,51 Lt skolą, 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje, be kita ko, buvo nurodyta, jog kadangi mirusiojo S. G. įpėdiniai paduoda ieškinį dėl skolos, kuri kilo atlyginant turtinę žalą, atsiradusią dėl nusikalstamos veikos padarymo, pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas ieškinys nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 18 d. nutartimi nustatė ieškovėms terminą pašalinti ieškinio trūkumus. Teismas nurodė, kad ieškinio dalykas suformuluotas nekonkrečiai, o ieškinys neapmokėtas 6 221 Lt dydžio žyminiu mokesčiu. Teismo manymu, ieškovės nepagrįstai nurodė, kad ieškinys neapmokestinamas žyminiu mokesčiu pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nes šiuo pagrindu įstatymų leidėjas nuo žyminio mokesčio atleido tik tiesiogiai nuo nusikalstamų veikų nukentėjusius asmenis, o ieškovės prie tokių asmenų nepriskirtinos.

Šalies argumentai

Ieškovių atstovas 2009 m. gruodžio 4 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo ieškovių naudai lygiomis dalimis 261 036,51 Lt, t.y. kiekvienai po 130 518,25 Lt, 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovių atstovas taip pat prašė atleisti ieškoves nuo žyminio mokesčio. Ieškinyje nurodyta, kad mokėtina žyminio mokesčio suma yra didelė. Ieškovių turtinė padėtis labai sunki. N. G. pajamos labai mažos, o paskutinius tris mėnesius nesiekia 100 Lt sumos. Antstoliai pagal vykdomuosius dokumentus kiekvieną mėnesį vykdo išskaitymus iš jos darbo užmokesčio. Paskutinius tris mėnesius pagal vykdomuosius dokumentus išskaitomos sumos lygios jos gaunamoms pajamoms. V. G. studijuoja Vokietijos universitete. Ieškovėms turi būti suteikta reali galimybė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutartimi ieškovių prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo atmetė ir nustatė terminą sumokėti 6 221 Lt dydžio žyminį mokestį. Nutartyje nurodyta, kad ieškovės turi sumokėti 6 221 Lt žyminį mokestį, tačiau jos nesumokėjo net dalies žyminio mokesčio. Prašymui dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrįsti ieškovės pridėjo UAB „Feba“ pažymos apie ieškovei N. G. išmokėtą darbo užmokestį, antstolių patvarkymų ir pažymos iš Bonos universiteto nuorašus. Teismo manymu, ieškovių pateikti dokumentai nėra pakankami, jog patvirtintų blogą jų turtinę padėtį. Ieškovės nepateikė duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, lėšas bankų sąskaitose. Iš UAB „Feba“ pažymos matyti, kad ieškovei N. G. išmokėtas darbo užmokestis per paskutinius tris mėnesius sudaro apie 97 Lt į mėnesį. Teismas pažymėjo, kad tai nėra vienintelės ieškovių pajamos, kadangi asmeniui, gaunančiam tokias pajamas, būtų neįmanoma pragyventi, juo labiau – leisti dukterį mokytis į Vokietijos universitetą. Teismas konstatavo, kad ieškovių nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys nėra pakankamas pagrindas atleisti jas nuo žyminio mokesčio už pateiktą ieškinį mokėjimo.

Šalies argumentai

Ieškovių atstovas papildomu prašymu prašė atleisti ieškoves nuo dalies žyminio mokesčio dalies mokėjimo, o jų neatleidus nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo - atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo byloje priėmimo. Prašyme papildomai nurodyta, kad ieškovėms kiek galėdami padeda jų šeimos nariai ir giminaičiai. V. G. mokslas Vokietijos universitete yra nemokamas. Pateiktos pažymos, kad antstoliai išieško iš N. G. lėšas, todėl įrašų iš bankų sąskaitų pateikimas netikslingas, kadangi visos ieškovių sąskaitos jau 5 metus yra areštuotos antstolių ir ilgą laiką yra tuščios. Ieškovės gali sumokėti tik dalį žyminio mokesčio – 500 Lt. Reikalavimas sumokėti visą žyminį mokestį gali eliminuoti galimybę pasinaudoti teisingumo sistema ir galimybe kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas 2010 m. vasario 1 d. nutartimi (skundžiama nutartis) ieškovių prašymą atmetė bei nustatė joms terminą sumokėti 5 721 Lt dydžio žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad už ieškinį mokėtinas 6 221 Lt dydžio žyminis mokestis, o ieškovės sumokėjo tik 500 Lt. Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutartyje įvertino ieškovių nurodytus argumentus bei pateiktus dokumentus ir dėl jų pasisakė. Teikdamos papildomą prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, ieškovės iš esmės nenurodė naujų argumentų ir nepateikė papildomų duomenų apie savo turtinę padėtį. Ieškovės, prašydamos atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo byloje priėmimo, nenurodė bei nepateikė duomenų apie tai, kad suėjus mokėjimo atidėjimo terminui galės sumokėti žyminį mokestį.

Šalies argumentai

Ieškovių N. G. ir V. G. atstovas atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartį ir atleisti ieškoves nuo likusios žyminio mokesčio dalies (5 721 Lt) sumokėjimo, o jų neatleidus nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo - atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo byloje priėmimo. Skundas grindžiamas šiais teiginiais :

Teismas netinkamai ir neišsamiai įvertino ieškovių pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius prašymo atleisti jas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagrįstumą. Ieškovių turtinė padėtis labai sunki. N. G. pajamos yra labai mažos. Ji net neturi pakankamai pajamų, kad įsigytų pragyvenimui būtiniausių prekių. Antstolis iš darbo užmokesčio vykdo išskaitymus. Kadangi pateiktos pažymos apie antstolių vykdomus išskaitymus, išrašų iš bankų pateikimas netikslingas, nes visos ieškovių sąskaitos 5 metus areštuotos ir ilgą laiką yra tuščios. Už ieškovės gaunamas pajamas neįmanoma pragyventi, todėl joms kiek galėdami padeda giminaičiai. V. G. studijuoja Vokietijos universitete, kuriame mokslas nemokamas. Ieškovėms nuosavybės teise priklauso tik butas, kuriame gyvena. Kitas nekilnojamasis turtas, kažkada priklausęs ieškovėms, yra parduotas iš varžytinių. Transporto priemonių ieškovės taip pat neturi, o lėšas iš banko sąskaitų nurašė antstolis. Ieškovės išgalėjo sumokėti 500 Lt žyminį mokestį, tačiau sumokėti didesnę jo dalį neturi galimybių. Ieškovėms turi būti sudaryta galimybė kreiptis į teismą. Neatleidus nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo yra pagrindas atidėti dalį žyminio mokesčio sumokėjimo. Priėmus sprendimą ieškovės turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, kadangi jau taupo ir renka pinigus jį sumokėti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Šioje apeliacijoje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovių prašymas atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą, ir jos įpareigotos sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį, laikytina pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis apeliančių skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Pagal Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principą, kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Ši įtvirtinta teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus teisme atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas. Žyminio mokesčio dydis, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygos yra imperatyviai įtvirtinti CPK. Tokiu būdu visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, užtikrinamos vienodos galimybės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos.

CPK 83 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, o prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Sprendžiant, ar yra pagrindas atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, svarbu nustatyti, ar asmens turtinė padėtis sunki ir nuo kokios dalies žyminio mokesčio jį reikėtų atleisti. Įstatymas taip pat suteikia teismui teisę, atsižvelgus į dalyvaujančio byloje asmens prašymą ir įvertinus jo pateiktus konkrečius duomenis, spręsti, ar yra pagrindas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 84 str.). Sprendžiant dėl tokio prašymo pagrįstumo, reikia ne tik konstatuoti asmens sunkią turtinę padėtį, kaip atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindą, bet ir (o tai svarbiausia) nustatyti, ar asmens sunki turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pateikimo teismui metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-249/2008).

Ieškovės reiškia ieškinį atsakovui dėl 261 036,51 Lt skolos priteisimo regreso tvarka (b. l. 1-5). Už tokio dydžio ieškinio reikalavimus mokėtinas 6 221 Lt dydžio žyminis mokestis. Ieškovės už pareikštą ieškinį sumokėjo 500 Lt dydžio žyminį mokestį (b. l. 87), o nuo likusios žyminio mokesčio dalies – 5 721 Lt mokėjimo prašė atleisti arba atidėti šios žyminio mokesčio dalies mokėjimą (b. l. 85-86). Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį motyvavo tuo, kad ieškovių pateikti dokumentai nėra pakankami daryti išvadą apie blogą jų turtinę padėtį, taip pat pažymėjo, kad ieškovės nenurodė ir nepateikė duomenų apie tai, jog suėjus mokėjimo atidėjimo terminui žyminį mokestį galės sumokėti (b. l. 81-82, 89-90).

Apeliacinio proceso paskirtis yra pirmosios instancijos teismo nutarties (sprendimo) patikrinimas tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektais. Jis atliekamas analizuojant ir faktinį, ir teisinį bylos duomenų turinį, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes ir, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms - ar teisingai aiškino ir taikė teisės normas. Faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų pagrindu apeliacinės instancijos teismas gali padaryti priešingas išvadas dėl vienų ar kitų faktų, nei jas padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs byloje esančius įrodymus, taikydamas teisę, gali padaryti tokias pačias arba skirtingo turinio išvadas, nei tos, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2009). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teisėjų kolegija, vertindama ieškovių pateiktus įrodymus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jų pagrindu negalima atleisti ieškoves nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo už pareikštą ieškinį. Teisėjų kolegija, įvertindama bylos duomenis apie tai, kad ieškovės N. G. pajamos į mėnesį siekia tik apie 130 Lt (b. l. 62, 76), kad iš ieškovės N. G. yra vykdomi atitinkami išieškojimai, išskaičiuojant sumas iš gaunamo darbo užmokesčio (b. l. 63, 64, 65, 77, 78, 79), kad ieškovė V. G. studijuoja užsienio universitete, yra sukakusi tik 19 metų, todėl tikėtina, jog neturi sukaupusi piniginių santaupų, (b. l. 66-68, 74-75), taip pat įvertindama prie atskirojo skundo ieškovių pateiktus įrodymus apie turėtą nekilnojamąjį turtą, kuris buvo realizuotas ir tapo kitų asmenų nuosavybe (b. l. 95-96), daro išvadą, jog ieškovių turtinė padėtis iš tikrųjų yra sunki, jos neturi realių finansinių galimybių sumokėti visą trūkstamą žyminio mokesčio dalį – 5 721 Lt. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovių pateiktų įrodymų pakanka daryti išvadą apie sunkią jų turtinę padėtį. Kadangi byloje nėra pateikti objektyvūs duomenys, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog ieškovių sunki turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pateikimo teismui metu, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju taikytinas ne žyminio mokesčio atidėjimo, o atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo institutas. Remdamasi minėtais duomenimis teisėjų kolegija sprendžia, kad už ieškinį mokėtino likusio žyminio mokesčio suma - 5 721 Lt objektyviai apriboja ieškovių teisę kreiptis į teismą su ieškiniu. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis išdėstytais argumentais, ieškovių pateiktais duomenimis bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais yra pakankamas pagrindas atleisti ieškoves nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylos duomenų pagrindu nepagrįstai nepripažino ieškovių turtinės padėties sunkia bei neatleido ieškovių nuo dalies mokėtino žyminio mokesčio. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovių prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo patenkinti - atleisti jas nuo likusios žyminio mokesčio dalies (5 721 Lt) už pareikštą ieškinį sumokėjimo (CPK 337 str. 2 p., 83 str. 3 d.).

Ieškovių ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovių N. G. ir V. G. prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo patenkinti. Atleisti ieškoves N. G. ir V. G. nuo likusios žyminio mokesčio dalies už pareikštą ieškinį sumokėjimo.

Teisėjai Danutė GasiūnienėGintaras PečiulisDonatas Šernas