Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. Š. (K.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo K. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. Š. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, žinodamas, jog realiai automobilio nepirks, piktnaudžiaudamas A. M. pasitikėjimu, tariamai įsipareigodamas automobilį nupirkti ir iki 2015 m. sausio 31 d. sumokėti 24 000 Eur, jis 2014 m. gruodžio 31 d., tiksliau ikiteisminio metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) iš A. M. gavo laikinam naudojimuisi automobilį „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau su A. M. neatsiskaitė ir automobilio negrąžino, jį 2015 m. sausio 9 d., 15.40 val. VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filiale, (duomenys neskelbtini), pateikdamas žinomai suklastotą automobilio BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį, registravo savo vardu, taip apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – A. M. priklausantį 24 000 Eur vertės automobilį „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), tokiai veiksmais nukentėjusiajam A. M. padarė 24 000 Eur turtinę žalą. Tęsdamas nusikalstamą veiką apgaulės būdu įsigytą didelės vertės svetimą turtą – automobilį „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. sausio 10 d., nuo 09.00 val. iki 10.00 val. VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini), teritorijoje pardavė A. R. už 21 000 Eur, tokiais veiksmais nukentėjusiajam A. R. padarė 21 000 Eur turtinę žalą.

3.8. Skunde tvirtinama, kad K. Š. parodymai nebuvo objektyviai paneigti. K. Š., o ne tariamo nukentėjusio A. M. ir liudytojo G. S. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti savarankiški įrodymų šaltiniai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvai dėl įrodymų vertinimo yra nepagrįsti, teismas klaidingai vertino tiek atskirais įrodymais įrodinėjamas aplinkybes, tiek jų reikšmę, tendencingai skirtingai vertino kaltinimo ir gynybos poziciją pagrindžiančius duomenis, besąlygiškai tikėjo nenuosekliais, prieštaringais ir melagingais G. S. ir A. M. parodymais. Nuosprendis surašytas nesilaikant BPK 20, 305 straipsnių reikalavimų, dėl netinkamai įvertintų įrodymų nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo K. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nuosprendis ginčijamas įrodymų vertinimo aspektu tvirtinant, kad teismas įrodymus vertino neteisingai, dėl to nepagrįstai pripažino K. Š. kaltu byloje, nesant jokių jo kaltės dėl apgaulės panaudojimo sukčiaujant, įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina skundo ribose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Apygardos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, nuosprendyje padarytas išvadas, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, BK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė.

8. Apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad K. Š. kaltė dėl apgaule savo naudai įgyto didelės vertės svetimo turto – nukentėjusiajam A. M. nuosavybės teise priklausančio automobilio ,,BMW 730“, įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu.

9. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl K. Š. kaltės. Nuteistojo kaltė grindžiama nuosprendyje aptartais bei teisme ištirtais bylos duomenimis, t. y. nukentėjusiojo A. M., liudytojų G. S., I. S. parodymais, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. vasario 27 d. paskolos sutartimi su užstatu, tos pačios dienos A. M. IĮ kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartimi, (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimu ir rugsėjo 22 d. nutartimi civilinėse bylose ir kita rašytine bylos medžiaga. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas patikrintas teismo proceso metu BPK numatytomis priemonėmis. Priešingai nei teigia nuteistasis, visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nė vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Nuosprendis pakankamai motyvuotas, surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, esminių pažeidimų, teisėjų kolegija nenustatė. Tuo tarpu nuteistojo nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti teismo sprendimą.

12. Kolegija atmeta kaip nepagrįstą nuteistojo K. Š. versiją, kad nuteistasis automobilį paėmė iš A. M., kadangi G. S. nebuvo atsiskaitęs su nuteistuoju. Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis A. M. parodė, kad automobilį ,,BMW 730“ pirko iš įmonės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kuriai buvo suteikęs paskolą, o automobilis buvo įkeistas jo vadovaujamai įmonei. Nusprendęs, kad automobilis jam yra per brangus, nutarė jį parduoti ir įdėjo skelbimus į (duomenys neskelbtini). Tai sužinojęs G. S. su juo susisiekė ir pasakė, kad jo draugas norėtų pirkti automobilį savo žmonai. Tuomet K. Š. susisiekė su juo telefonu, aptarė visus pinigų atidavimo terminus, kainą ir sutarė vietą, kur susitiks ir perduos automobilį. Jis perdavė K. Š. vieną komplektą raktelių, o kitą pasiliko sau ir sutarė, kad kai grąžins pinigus, tuomet jis Š. paduos kitą raktelį. Kainą suderėjo 24 000 Eur, kuriuos Š. žadėjo atiduoti per dvi savaites, bet apsidraudžiant per mėnesį. Mėnesio pabaigoje, prisijungus prie elektroninių valdžios vartų pamatė, kad jis savo nuosavybėje jau neturi tokio automobilio. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. R. parodė, kad pirko iš nuteistojo automobilį. Dokumente automobilio savininku buvo nurodytas K. Š., su juo pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, sumokėjo pinigus. Liudytojas G. S., apklaustas vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis, parodė, kad tai yra du automobiliai sumaišyti vienoje vietoje, vienas pilkas BMW, kurį jis pirko iš K. Š. seniai, tikslių datų nežino ir esmė, kad buvo sutvarkyti pinigai. Jeigu pažiūrės vekselio pasirašymo dieną, tai K. Š. traktuoja, kad tai už pilką BMW. Lygiai tą pačią dieną yra registruotas K. Š. žmonos juodas BMW, kur numeriai (duomenys neskelbtini), nes jis tarpininkavo tame sandoryje ir buvo grynais K. Š. sumokėjęs 15 000, o 20 000 pasirašė vekselį. Tai yra du visiškai skirtingi dalykai, kurie neturi nieko bendro su šia byla. K. mašiną perrašė tada, kai vekselis galiojo dar 8 mėnesius. Buvo prispaustas per mėnesį laiko grąžinti. Buvo atvažiuota viduryje dienos, prigąsdinta, išdaužytos mašinos, viskas yra užfiksuota policijoje. Tai yra paprastas įbauginimo būdas. Buvo pasakyta, kad jei neatiduos pinigų po 2 savaičių, tai atvažiuos pas jį į (duomenys neskelbtini). Žmona surado A. M. ir taip laikui bėgant susibendravo su A. M.. K. Š. pirmą kartą pas jį į darbą buvo atvykęs su tuo automobiliu. K. buvo sumokėti pinigai. Buvo sutarta visą sumą, t. y. likutį atiduoti iki 2 mėnesių. 31 500 eurų suma yra už automobilį. Kadangi sugalvojo kaip tą automobilį nusipirkti, sutarė su K. per mėnesį ar kiek tą likutį atiduoti. Jam tos sąlygos tiko ir automobilį pasiėmė. 60 000 litų sutartis pas jį yra, tai tą sutartį pasakė, kad iš A. pasiimtų, kad iš tų pinigų dengtų, o likutį grįžęs pasistengs atiduoti, nes tuo metu buvo išvažiavęs. Žmonai pasakė dėl 60 000, kad ji įkeistų mašiną. Įkeitimas buvo kaip garantas. Iš tų pinigų buvo paduota K. Galvojo, kad kitus pinigus grįžęs išdėlios. Tyrimo metu pas tyrėją sėdėjo jis, K. Š. ir jo advokatas. Advokatas jį įkalbinėjo pasirašinėti taikos sutartį, vekselį. Buvo pasirašytas vekselis. Visada stengėsi kompromisiškai išspręsti situaciją, jis sakė K. Š., kad per savaitę nesurinks pinigų. K. Š. sakė, kad žmona nėščia, turi gimdyti, todėl turi jai duoti mašiną. Tada jis, kad laimėti dviejų mėnesių terminą, sutarė su A. Pasirodo, kad po trijų dienų mašina jau buvo perrašyta. 2014 m. birželio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nukentėjusysis A. M. nusipirko automobilį ,,BMW 730D“. Automobilio ,,BMW 730 D“ registracijos liudijime nustatyta, kad automobilis yra registruotas A. M. vardu. Taigi, remiantis aukščiau išdėstytu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo K. Š. iškeltą versiją, ją vertino kaip gynybinę, siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi neatitinka nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų bei kitų byloje esančių įrodymų. Nuteistasis teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytas aplinkybes.

13. Apeliaciniame skunde taip pat ginčijamas apgaulės panaudojimas nukentėjusiųjų atžvilgiu, teigiant, kad nuteistasis jokios apgaulės A. R. atžvilgiu iš viso nenaudojo. Jam buvo parduotas ar realiai perduotas automobilis, už kurį A. R. atsiskaitė. K. Š. negalėjo piktnaudžiauti A. M. pasitikėjimu, kadangi jie iš esmės nebuvo pažįstami, jokie tarpusavio pasitikėjimo santykiai jų nesiejo. A. M. žinojo, kad G. S. buvo skolingas K. Š., taigi jis suvokė, kad automobilio perdavimas K. Š. yra trišalių turtinių santykių dalis. Byloje nebuvo paneigti K. Š. parodymai, kad jis automobilį užvaldė ne apgaule, o susitarė su G. S., kad jis atgal iš A. M. pasiims automobilį, kurį A. M. laikinai perdavė G. S., už kurį G. S. nebuvo atsiskaitęs su K. Š.. Teisėjų kolegija su šiais nuteistojo teiginiais sutikti negali. Visų pirma, nukentėjusysis A. M. parodė, kad jokių sutarčių su K. Š. nepasirašė, pastarasis už automobilį sumokėti žadėjo grynaisiais pinigais. K. Š. automobilio nukentėjusiajam negrąžino, o jį užsiregistravo savo vardu, pateikdamas VĮ ,,Regitra“ suklastotą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį bei vėliau jį parduodamas nukentėjusiajam A. R.. Nukentėjusiojo A. M. nurodytas aplinkybes bei apgaulės panaudojimą sukčiaujant patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Iš 2015 m. spalio 1 d. specialisto išvados matyti, kad tirti pateiktoje 2015-01-09 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje, skiltyje „Transporto priemonę pardavė“, esančius trumpą rankraštinį tekstą „M. A.“ ir A. M. vardu pasirašytą parašą, parašė ir pasirašė ne A. M., o kitas asmuo. Nukentėjusysis A. M. teigė, kad sužinojęs, jog jis jau nėra automobilio savininkas, susisiekė su nuteistuoju. Šis telefoninio pokalbio metu nurodė, kad G. S. už kažkokią skolą automobilį davė jam. Taigi, pats nuteistasis K. Š. pripažino aplinkybę, kad automobilį pasisavino neva dėl to, kad G. S. jam buvo skolingas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, K. Š. žinojo, kad automobilis priklauso A. M., o nuteistojo iškeltą versiją paneigė pats G. S., nurodydamas, jog K. Š. visais būdais jam darė spaudimą dėl skolos grąžinimo ir jei jis atidavė automobilį už skolą, kodėl nebuvo jam grąžintas vekselis ir liko galioti skola K. Š.. G. S. nurodytas aplinkybes taip pat patvirtino ir liudytoja I. S.. Liudytoja nurodė, kad automobilis BMW buvo užstatytas A. M. firmai ir gauti 60 000 litų, kurie buvo paskirti atsiskaityti už automobilį. Liudytojos nurodytas aplinkybes patvirtina 2014 m. vasario 27 d. paskolos sutartis su užstatu, 2014 m. vasario 27 d. A. M. IĮ kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. vasario 27 d. pirkimo-pardavimo sutartis.

14. Skunde nuteistasis teigia, kad bendraudamas su A. M. veikė savo vardu, jo asmenybė A. M. buvo žinoma, jis neatliko jokių veiksmų, kurių turinys A. M. nebūtų žinomas. Pažymėtina, kad apgaulė nukentėjusiojo A. M. atžvilgiu pasireiškė tuo, kad K. Š. įtikino ir susitarė su A. M., jog pirks iš pastarojo automobilį, už jį atsiskaitys, tačiau automobilio negrąžino, jį registravo savo vardu ir taip pasisavino svetimą turtą. Nukentėjusysis A. M. norėjo parduoti automobilį, atsiradus pirkėjui K. Š., pastarojo buvo įtikintas, kad už automobilį bus sumokėta. Apgaulė nukentėjusiojo A. R. atžvilgiu pasireiškė tuo, kad K. Š. žinojo, jog automobilis nuosavybės teise priklauso A. M., tačiau, suklastojęs dokumentus, jį registravo savo vardu ir pardavė A. R.. Nukentėjusysis A. R., pirkdamas automobilį, buvo suklaidintas dėl tikrojo automobilio savininko. Skundo argumentas, jog aplinkybė, kad automobilis priklausė A. M., K. Š. tapo žinoma tik tuomet, kai A. M. pasakė, jog kreipsis į policiją, atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi yra paneigta byloje esančiais įrodymais, t. y. jau vien tai, kad K. Š. registravo automobilį savo vardu, suklastojo pirkimo-pardavimo sutartį tarp jo ir nukentėjusiojo A. M. paneigia tariamą nuteistojo nežinojimą dėl automobilio savininko. Iš aukščiau išdėstyto matyti, kad K. Š., panaudodamas apgaulę, užvaldė svetimą turtą.

15. Atsakant į nuteistojo apeliacinio skundo argumentą, kad nagrinėjamoje byloje susiklostę turtinio pobūdžio santykiai yra civilinės teisės nagrinėjimo dalykas ir kilusi teisinė situacija pirmiausia turėtų būti sprendžiama kitomis, o ne baudžiamosiomis teisinėmis priemonėmis, pažymėtina, kad būtent apgaulės panaudojimas, užvaldant svetimą turtą skiria nusikalstamą veiką nuo civilinio delikto. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan., arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba jo turtinės prievolės panaikinimu. Teismų praktikoje nustatyta, kad sukčiavimo bylose kaltininko panaudotai apgaulei įvertinti taikomas esmingumo kriterijus, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką šio asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013, 2K-55/2014). Tik esminė apgaulė gali būti laikoma nusikalstama. Esminės apgaulės požymis yra ne tik pagrindinis apgaulės sąvokos turinio elementas, bet ir kriterijus, kuriuo remiantis galima atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis K. Š. žinojo, kad automobilis priklauso nukentėjusiajam A. M., suklastojo automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, pateikė ją registruoti VĮ ,,Regitra“, taip savo vardu užregistruodamas nuosavybės teisę. Tęsdamas nusikalstamą veiką, automobilį pardavė A. R., žinodamas, kad jį užvaldė neteisėtai ir tikrasis automobilio savininkas yra A. M.. Turto užvaldymo aplinkybę, panaudojant apgaulę patvirtina ir tai, kad nuteistasis žadėjo nukentėjusiajam A. M. atsiskaityti už automobilį, tačiau pinigų nukentėjusiajam nesumokėjo ir automobilio negrąžino. Taigi, nuteistojo apgaulė, kaip minėta, pasireiškė tuo, kad, pasinaudojant pasitikėjimu, A. M. buvo įtikintas, kad iš jo nuteistasis pirks automobilį, nors to padaryti net neketino, o siekė pasisavinti svetimą turtą, o nukentėjusiojo A. R. atžvilgiu – suklaidinant dėl tikrojo automobilio savininko, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą.

16. Kolegija, atsižvelgdama į aptartus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis BPK reikalavimų, teisingai nustatė K. Š. veiksmuose visus, tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius ir pagrįstai jį pripažino kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad K. Š. apgaule užvaldė svetimą – nukentėjusiajam A. M. priklausantį turtą – automobilį ,,BMW 730“, pateikdamas VĮ ,,Regitra“ žinomai suklastotą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, taip registruodamas savo nuosavybės teisę, o vėliau automobilį apgaulės būdu pardavė A. R..

17. Kolegija, įvertinusi byloje nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo K. Š. pripažintas kaltu dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, yra pagrįstas ir teisėtas. Nuteistojo nesutikimas su nuosprendyje padarytomis išvadomis yra grindžiamas jo subjektyvių vertinimu, tačiau toks vertinimas nepaneigia teisinio įrodymų vertinimo, kuris atliktas laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir yra teisingas. Atsižvelgiant į paminėta, nuteistojo skundo argumentai dėl neteisingo įrodymų vertinimo ir BPK pažeidimų atmetami, kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. Š. (K.) apeliacinį skundą atmesti.