Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovui A. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Išvadą teikianti institucija valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Atsakovui ieškinys ir šaukimas į teismo posėdį buvo įteikti tinkamai.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad šalių sūnaus D. V. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove šiuo metu geriausiai atitiktų vaiko interesus, nes atsakovas yra nusišalinęs nuo bendravimo su sūnumi, neteikia jam išlaikymo. Palaiko ieškovės reikalavimą dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio. Buvo susisiekta su atsakovu telefonu, atsakovas pripažino, jog gyvena Mažeikiuose, nuomojasi vieno kambario butą, dirba pagal individualios veiklos pažymą. Atsakovas nurodė, jog jo darbo užmokestis 600 – 700 eurų į mėnesį. Kadangi atsakovas kitų išlaikytinių neturi, yra darbingas ir jaunas, o ieškovė neturi galimybės dirbti, prašė ieškinį tenkinti pilnai, nes atsakovo galimybės prisidėti prie vaiko išlaikymo yra didesnės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų D. V., gimusį (duomenys neskelbtini). Vaikas nuo 2017 m. liepos mėnesio gyvena tik su mama, kuri juo tinkamai rūpinasi, tarp jų yra susiklostęs artimas ryšys. Iš bylos medžiagos, ieškovės paaiškinimų matyti, kad atsakovas sūnumi nesirūpina ir jo neišlaiko. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, nepateikė atsiliepimo, todėl jo pozicija dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra žinoma. Esant tokioms aplinkybėms, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (LR CK 3.169 straipsnis).

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 3.192 straipsnyje. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (LR CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

Ieškovė nurodė, jog šiuo metu būtiniausiems sūnaus poreikiams per mėnesį reikalinga 300 Eur suma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad analizuodami konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, teismai turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į tai, kad vaikui turi būti sudarytos būtinos vystytis sąlygos. Taigi turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išklausius ieškovės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, konstatuotina, kad nurodyti sūnaus poreikiai ir išlaidos jiems patenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, o priešingai, visos išlaidos yra reikalingos vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Ieškovės nurodoma vaiko išlaikymui reikalinga pinigų suma nėra didelė, ji mažesnė negu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama išlaikymo suma, todėl yra visiškai reali ir nereikalautina jos detalaus pagrindimo.

LR CK 192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-491/2013). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Byloje nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, augina sūnų, jos mėnesines pajamas sudaro 103 Eur vaikų pašalpos. Atsakovė neturi transporto priemonių, nekilnojamojo turto, su vaikais gyvena draugo mamai priklausančiuose namuose. Išlaikyti sūnų jai padeda draugas ir jos tėvai. Byloje duomenų apie atsakovo turtinę padėtį nėra. Atsakovas nuo 2017 m. liepos mėnesio išlaikymo sūnui neteikia.

Pažymėtina, jog tiek vaiko tėvas, tiek motina turi dėti visas įmanomas pastangas, kad išlaikytų vaiką ir užtikrintų jo kasdienių poreikių patenkinimą. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių duomenų apie turtinę padėtį, jo mėnesines pajamas ir išlaidas, kitus išlaikytinius. Nesant byloje įrodymų, paneigiančių nurodytą informaciją, akivaizdu, jog šiuo atveju šalių turtinė padėtis skiriasi, atsakovas turi geresnes galimybes prisidėti prie sūnaus poreikių tenkinimo, tuo tarpu aplinkybė, kad šalių sūnus yra tik metų ir septynių mėnesių, apriboja ieškovės, vienos auginančios vaiką, galimybes šiuo metu dirbti ir didesne dalimi prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo finansine prasme. Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, duomenų apie jo sveikatos būklę byloje nėra, kaip paaiškino institucijos teikiančios išvadą atstovė – atsakovas dirba ir gauna pajamas iki 700 eurų. Atsakovui nepateikus išsamių duomenų apie turtinę padėtį, visos abejonės dėl jo turtinės padėties vertintinos vaiko interesų naudai. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina jog šiuo atveju egzistuoja pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir iš atsakovo priteisti didesnę išlaikymo dalį. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus šalių turtinę padėtį, šalių sūnaus poreikius, ieškovės ir atsakovo galimybes juos tenkinti, yra pagrindas patikslintą ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui D. V. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. iki sūnaus pilnametystės.

Iš ieškovės paaiškinimo matyt, jog atsakovas neprisideda prie sūnaus išlaikymo nuo 2017 m. liepos 1 d., todėl iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą 21700 Eur už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 14 d. už 14 mėnesių ir 14 dienų, skaičiuodama į mėnesį po 150 eurų. Atsakovas neteikė paaiškinimų ir įrodymų, kad šį laikotarpį prisidėjo prie vaiko išlaikymo, todėl priteistinas iš atsakovo sūnaus D. V. išlaikymo įsiskolinimas 2170 Eur ieškovės naudai (LR CK 3.200 str.).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų už ieškinio reikalavimus atleista (LR CPK 83 straipsnio 1 dalie 2 punktas, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (LR CPK 96 straipsnio 1 dalis). Patenkintam ieškinio reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vieto nustatymo atsakovui tenkantis žyminis mokestis sudaro 75 Eur, dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo žyminis mokestis sudaro 67 Eur (250 Eur x 12 mėn. x 0,03 x 0,75). Ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 208 Eur. Ieškinį tenkinus visiškai, valstybei iš atsakovo priteistina 142 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 208 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo skubiai vykdytinas (LR CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio D. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, vaiko mama G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 250 (du šimtus penkiasdešimt) Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2018-09-14 iki jo pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti ieškovei G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2170 (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt) Eur išlaikymo nepilnamečiui sūnui D. V. įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę tvarkyti uzufrukto teise iš atsakovo A. V. priteistą materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. V..

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 142 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt du Eur) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660) ir 208 Eur (du šimtus aštuonis Eur) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630) valstybei.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo skubiai vykdyti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.