- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-13
- Bylos Nr.
- e2YT-14284-1014/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00858-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- O. P.
- Suinteresuotas asmuo
- L. F., V. F., valstybės įmonė „Turto bankas“
- Advokatai
- Alfredas Sokolovskis
- Kategorijos
- 3.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.15.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Linai Laniauskienei, dalyvaujant pareiškėjos O. P. atstovui advokatui Alfred Sokolovski,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos O. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. F., V. F., valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė
Šalies argumentai
1. Pareiškėja O. P. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama palikimo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja O. P. faktiniais veiksmais po savo motinos R. F. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
2. Nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų L. F., V. F. motina R. F.. R. F. mirė būdama ištuokoje, ištuokos data (duomenys neskelbtini) R. F. testamento nepaliko, jos palikimą sudarė žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, tvartas, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys L. F., V. F. notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepadavė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Mirus R. F. pareiškėja su savo sutuoktiniu atvyko į Lietuvą, organizavo motinos laiduotuves. Pareiškėja iš gyvenamojo namo pasiėmė motinos auksinius papuošalus, fotonuotraukas, pakeitė gyvenamojo namo lauko durų spyną. Pareiškėja nuo 2022 m. spalio mėn. pradėjo mokėti rinkliavas už atliekų tvarkymą. Pinigus už rinkliavas į Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos sąskaitą pareiškėjos prašymu perveda jos sutuoktinis. Juridinis faktas nustatytinas tikslu gauti notarų biure paveldėjimo teisės liudijimą bei įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Suinteresuoti asmenys L. F. ir V. F. raštu patvirtino, kad jie motinos palikimo nepriėmė bei sutinka, kad pareiškėja priėmė motinos palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos R. F. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį R. F. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad O. P. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
4. Suinteresuotas asmuo V. F. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su O. P. pareiškimu sutinka.
5. Suinteresuotas asmuo L. F. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su O. P. pareiškimu sutinka.
6. Teismo posėdžio metu pareiškėjos O. P. atstovui advokatui Alfred Sokolovski pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
7. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė R. F.. 2023 m. gegužės 10 d. gyventojų registro išrašas patvirtina, kad R. F. šeimyninė padėtis – mirusi ištuokoje (duomenys neskelbtini). Iš 2023 m. gegužės 12 d. gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog R. F. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Jos vaikai: O. P., gimusi (duomenys neskelbtini); L. F., gimusi (duomenys neskelbtini); V. F., gimęs (duomenys neskelbtini). 2023 m. gegužės 10 d. testamentų registro išraše pagal R. F. asmens kodą įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų nerasta bei įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų nėra.
8. Iš 2023 m. gegužės 9 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog R. F. asmeninės nuosavybės teise pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso žemės sklypas su statiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini).
9. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei ir nėra pradėjusi palikimo priėmimo procedūros.
10. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
11. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
12. Po R. F. mirties pareiškėja (mirusiosios dukra) ar kiti suinteresuoti fiziniai asmenys (mirusiosios vaikai) nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja po motinos mirties užvaldė motinai R. F. priklausiusius kilnojamuosius daiktus, pakeitė gyvenamojo namo lauko durų spyną, mokėjo rinkliavas. Nenustatyta, kad kiti asmenys po R. F. mirties naudotųsi ir tvarkytų jos kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja po motinos mirties priėmė palikimą bei rūpinosi juo kaip savu. Iš karto po motinos mirties sprendė su motinai priklausiusiu turtu susijusius, jo priežiūros klausimus. Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog po R. F., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos palikimą priėmė jos dukra O. P., pradėjusi turtą faktiškai valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).
13. Teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties teismas nustato juridinę reikšmę turinti faktą, kad pareiškėja O. P. priėmė motinos R. F., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, o ne konkretų turtą, t. y. žemę su statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini) (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
14. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai O. P. yra reikalingas tam, kad ši galėtų įgyvendinti savo, kaip paveldėtojos teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445 ir 448 straipsniais,
nusprendžia:
tenkinti pareiškėjos O. P. pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. F. ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) mirties jos palikimą priėmė jos dukra O. P., gim. (duomenys neskelbtini), pradėjusi turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos O. P. paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.