Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Strategy and management group“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. A2-2016-343/2012 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Strategy and management group“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-386-324/2009 pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „NBG grupė“ ieškinį atsakovams D. S., uždarajai akcinei bendrovei „Strategy and management group“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „K. K. odontologijos paslaugos“, K. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, pagrįstumo.

Pareiškėjas UAB „Strategy and management group“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punkto pagrindais civilinėje byloje Nr. 2-386-324/2009; atnaujinti terminą (jeigu jis būtų praleistas) prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar CPK 366 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuria yra nustatytas apribojimas, kad tik Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras gali teismui paduoti prašymus atnaujinti procesą šiame punkte nustatytu pagrindu (dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos), jeigu byla buvo peržiūrėta apeliacine tvarka, o kiti proceso dalyviai – ne, neprieštarauja Konstitucinei teisei į teisminę gynybą, teisei į teisingą teismą ir tinkamą teismo procesą, asmenų lygybės įstatymui, konstituciniam teisinės valstybės principui (Konstitucijos 29 str., 30 str. 1 d., 109-110 str., CPK 2 str., 5 str. 1 d., 6 str. ir kt. str., Teismų įstatymo 1 str., 4-6 str.); išnagrinėjus bylą pakartotinai panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-386-324/2009 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-278/2010; priimti naują sprendimą – ieškinį ir apeliacinį skundą atmesti; atmesti trečiųjų asmenų reikalavimus ir jų apeliacinius skundus, visiems reikalavimams taikyti ieškinio senatį - ieškovės reikalavimams dėl juridinio asmens valdymo organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais taikyti sutrumpintą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 4 d.), o actio Pauliana pagrindu pareikštiems ieškinio reikalavimams – vienerių metų senaties terminą (CK 6.66 str. 3 d.); remiantis CPK 95 straipsniu už nesąžiningai pareikštą nepagrįstą ieškinį ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti ieškovui 20 000 Lt baudą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat pareiškėjas prašo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo sustabdyti Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-386-324/2009 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-278/2010 vykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Teismas netinkamai taikė ir aiškino prašymų ir pakartotinų prašymų dėl proceso atnaujinimo padavimą reglamentuojančias proceso teisės normas, materialiosios teisės normas, reglamentuojančias fizinių asmenų atstovavimą, ribotos atsakomybės juridinių asmenų valdymą ir atstovavimą bei atskyrimą nuo fizinių asmenų, viešojo intereso apsaugą, teisminės gynybos prieinamumo principą reglamentuojančias teisės normas, netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, nenustatė teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, pažeidė įrodymų rinkimą, išreikalavimą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nutarties motyvuojamoji dalis yra nevientisa, prieštaringa, teismas nutarties nepagrindė, nemotyvavo ir nepasisakė dėl esminių prašymo reikalavimų, teismo pateikti argumentai neaiškūs, nenuoseklūs ir prieštaringi, išvados nemotyvuotos. Taip pat teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Teismas nutartyje nepagrįstai teigia, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis, kuria atmestas 2012 m. vasario 15 d. pareiškėjo D. S. patikslintas prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-386-324/2009, yra privaloma ir apeliantui. Apeliantas nurodo, kad 2012 m. kovo 15 d. nutartis atskiruoju skundu yra apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui, todėl teismo teiginiai dėl įsiteisėjusios nutarties yra skuboti ir neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių. D. S. civilinėje byloje Nr. 2-386-324/2009 ir juridinis asmuo UAB „Strategy and management group“ yra skirtingi asmenys ir materialiąja, ir procesine teisine prasme. Apeliantas teigia, kad ribotos atsakomybės juridinio asmens dalyvis ir jo valdymo organų narys negali būti tapatinamas su juridiniu asmeniu. Akcininkas, net jeigu jis yra vienintelis visų bendrovės akcijų savininkas, nėra nei bendrovės, nei jos turto, nei prievolių savininkas. Taip pat bendrovės vadovas negali vienu metu veikti ir bendrovės, ir savo, kaip fizinio asmens, interesais, t.y. šie interesai negali būti neatskiriamai susiję (sutapti), nes taip veikti administracijos vadovui draudžiama įstatymo. Apeliantas nurodo, kad civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, D. S. veikė kaip UAB „Strategy and management group“ atstovas, bet ne kaip fizinis asmuo. Priimant Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-1594-527/2012, apeliantas nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą (minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad atsisako priimti UAB „Strategy and management group“ pateiktą prisidėjimą prie pareiškėjo D. S. patikslinto prašymo dėl proceso atnaujinimo ir išaiškino teisę UAB „Strategy and management group“ reikšti savarankišką prašymą dėl proceso atnaujinimo). Todėl teismo išvada dėl juridinio asmens dalyvavimo byloje dėl proceso atnaujinimo nepagrįsta ir prieštarauja materialiosios bei proceso teisės normoms. Teisiniuose santykiuose dėl UAB „Strategy and management group“, iš kurių kilo ginčas byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, D. S. veikė kaip UAB „Strategy and management group“ juridinio asmens atstovas pagal įstatymą, t.y. veikė juridinio asmens vardu. Todėl, apelianto teigimu, jo prašymą sprendęs teismas neatsižvelgė į apelianto, kurio vardu prašymą teismui pasirašė D. S. kaip įmonės vadovas, ir fizinio asmens D. S., dvejopo pobūdžio teisinę padėtį. Savarankišką apelianto prašymą dėl proceso atnaujinimo klausimą sprendęs teismas neatsižvelgė į materialiosios teisės normų nuostatas dėl įmonės vadovo teisinio statuso ir jo civilinės atsakomybės bei savarankiškos ribotos atsakomybės juridinio asmens atsakomybės, formaliai vertino apelianto atnaujinimo pagrindu nurodytus argumentus, neanalizavo materialiosios teisės normų dėl įmonės vadovo dvejopo pobūdžio teisinės padėties ir jo civilinės atsakomybės ir t.t.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).

Procesinę prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką, pradedant prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo stadija iki teismo veiksmų atnaujinus bylos nagrinėjimą, reglamentuoja CPK 370 straipsnio 1-4 dalys. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti prašymą, t.y. buvo išspręstas pirmosios proceso atnaujinimo stadijos, kurią aptaria CPK 370 straipsnio 1 dalis, – prašymo priėmimo klausimas. Šioje stadijoje teismas, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, patikrina, ar prašymas atitinka šio Kodekso 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas šio Kodekso nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti.

Pirmosios instancijos teismas atsisakymą priimti apelianto prašymą motyvavo tuo, kad apeliantas byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra solidarus bendraskolis su atsakovu toje byloje D. S.. Pastarasis jau buvo padavęs prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašymo turinys yra identiškas apelianto pateiktam prašymui, o dėl D. S. prašymo pirmosios instancijos teismas 2012 m. vasario 7 d., 2012 m. kovo 15 d. nutartimis jau buvo priėmęs atitinkamus procesinius sprendimus. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantui, kaip solidariam bendraskoliui, remiantis privalomojo bendrininkavimo nuostatomis, yra privalomi teismo sprendimai, susiję su bendra skola. Dėl to pirmosios instancijos teismas vertino pateiktą apelianto prašymą kaip pakartotinį prašymą tuo pačiu pagrindu, o tokio prašymo pateikimas pagal CPK 374 straipsnį nėra galimas, kitaip tariant, teisme jis negali būti nagrinėjamas. Taigi, galima spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 374 straipsnio nuostatomis, iš esmės konstatavo tokio prašymo nenagrinėtumą teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamos nutarties išvadomis ir atmeta atskirojo skundo argumentus dėl šių išvadų nepagrįstumo.

Sutiktina su apelianto argumentais, kad apeliantas ir D. S. byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nepaisant to, kad yra solidarūs bendraskoliai, negali būti sutapatinami, jie yra yra skirtingi asmenys ir materialiąja, ir procesine teisine prasme. Tačiau, kita vertus, CPK 44 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu ginčijamo santykio pobūdis arba įstatymai lemia tai, kad teismo sprendimai bus nedalomai susiję su visų bendrininkų teisėmis ar pareigomis (privalomas bendrininkavimas), visų procesinių veiksmų, atliktų dalyvavusių nagrinėjant bylą bendrininkų, pasekmės taikomos ir tiems bendrininkams, kurie į bylos nagrinėjimą neatvyko be svarbių priežasčių. Taigi, pagal šią normą yra pagrindas manyti, kad privalomo bendrininkavimo atveju bendrininko atlikti veiksmai ir jų pasekmės gali sąlygoti tokias pat pasekmes ir kitiems žinantiems apie bylos nagrinėjimą bendrininkams, kurie bylos nagrinėjime betarpiškai ir nedalyvauja. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju reikšminga yra ir tai, kad apeliantą atstovauja pats D. S.. Kaip minėta, D. S. jau buvo pateikęs prašymą dėl proceso atnaujinimo, šis prašymas buvo grindžiamas ne tik tais pačiais teisiniais pagrindais (CPK 366 str. 1 d. 2 ir 9 punktai), bet ir tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais (b.l. 4-30, 52-86), t.y. ir tuo pačiu faktiniu pagrindu. D. S. prašymas jau išnagrinėtas pirmosios instancijos teisme, ir tai, ar (ne)atnaujinus praleistus atskirųjų skundų dėl jau priimtų D. S. atžvilgiu procesinių sprendimų padavimo terminus, jie (ne)bus peržiūrėti apeliacine tvarka, esminės reikšmės neturi, nes iš esmės reikšminga yra tai, kad tuo pačiu pagrindu (tiek teisiniu, tiek faktiniu) prašymas dėl proceso atnaujinimo jau yra išnagrinėtas. CPK 374 straipsnis nustato, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Iš šios normos turinio matyti, kad prašymo vertinimas pakartotinumo aspektu niekaip nėra siejamas su prašymą teikiančiais subjektais, o siejamas būtent su pagrindo tapatumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent tokį normos aiškinimą lemia ir proceso atnaujinimo instituto paskirtis bei prasmė, nes jokių principų pagrindu negalima būtų pagrįsti situacijos, kai visi dalyvaujantys byloje asmenys (net ir nesaistomi solidarumu) galėtų teikti prašymus dėl proceso atnaujinimo tais pačiais pagrindais, dėl kurių pagrįstumo sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą jau yra priimti atitinkami teismų procesiniai sprendimai.

Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės galutinei išvadai, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą