Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (atsakovės) M. B. atskirąjį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. T. kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti vaiko T. D. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu. Ieškinyje jo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti vaiko T. D. laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu iki byloje bus priimtas teismo sprendimas. Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), pas savo tėvus, o atsakovė M. B. (duomenys neskelbtini) pas jos tėvus. 2013 m. teismo sprendimu jų bendrų vaikų T. D. ir E. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, bet jie iš anksto susitarė, kad realiai sūnus gyvens su juo, o duktė – su mama. Todėl sūnus faktiškai gyvena su juo, lankė (duomenys neskelbtini) darželį, kurį šiemet baigė ir yra užrašytas lankyti (duomenys neskelbtini) mokyklą. Anksčiau sūnus dažniau susitikdavo su mama, pas ją svečiuodavosi, tačiau pastaruoju metu nebenori jos matyti. Atsakovė pradėjo grasinti, kad pasiims abu vaikus gyventi į Šiaulius arba net išsiveš juos į užsienį. Sūnus dėl to labai pergyvena ir stresuoja. Todėl jis, norėdamas teisiškai susitvarkyti dokumentus, kreipėsi į teismą dėl sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo ir prašo laikinąją sūnaus gyvenamąją vietą iki bylos išnagrinėjimo nustatyti pas jį.Atsakovė į teismo posėdį neatvyko ir nuomonės dėl prašymo nepareiškė.Išvadą teikiančios institucijos Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė paaiškino, kad pagal turimus duomenis vaikas T. D. tikrai gyvena pas ieškovą. Pastaruoju metu vaiko ir motinos santykiai yra blogi, dėl ko tėvai net kreipėsi į Vaikų teisių apsaugos skyrių ir psichologus. Kad kuris nors iš tėvų vaiko atžvilgiu elgtųsi netinkamai, duomenų neturi. Mano, kad iki bylos išnagrinėjimo vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta jo dabartinėje gyvenamojoje vietoje, t.y. pas ieškovą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kelmės rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir taikė laikinąją apsaugos priemonę – iki galutinio procesinio sprendimo civilinėje byloje priėmimo dienos nustatė vaiko T. D. T., gim. (duomenys neskelbtini), laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu V. T. jo gyvenamojoje vietoje.

Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinosios vaiko gyvenamosios vietos vadovavosi dviem pagrindinėmis aplinkybėmis - kokia dabartinė vaiko gyvenamoji vieta ir ar ji dėl kokių nors priežasčių turi būti skubiai keičiama. Vertindamas pateiktus įrodymus darė išvadą, kad dabartinė faktinė vaiko T. D. gyvenamoji vieta yra pas ieškovą. Jokių aplinkybių, dėl ko ši vieta turėtų būti skubiai (iki bylos išnagrinėjimo) keičiama, nenustatė. Darė išvadą, kad vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas (ieškinio patenkinimo atveju jis būtų trumpalaikis) tik padarytų žalą mažamečiui vaikui ir būtų niekaip nepateisinamas. Sprendė, kad ieškovo prašymas nustatyti vaiko T. D. laikinąją gyvenamąją vietą dabartinėje faktinėje vaiko gyvenamojoje vietoje yra pagrįstas ir tenkinamas ( LR CPK 145str. 1d. 13p., 147str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skųsdama Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartį apeliantė (atsakovė) M. B. prašo teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąją apsaugos priemonę iš esmės vadovaudamasis vien tik Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko apklausos aprašu, kuriame nėra pasisakyta dėl visų svarbių aspektų dėl vaiko gyvenamosios vietos būvimo.Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog sūnaus lankomo (duomenys neskelbtini) darželio išduotoje pažymoje yra nurodyta, kad sutartis pasirašyta atsakovės ir atsakovė sūnų vesdavo į darželį.Ieškovas klaidina teismą nurodydamas, kad nuo 2013 m. sūnus gyvena su juo. Apie nuolatinę sūnaus gyvenamąją vietą su atsakove patvirtina pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąja vietą.Ieškinyje nėra pateikto nė vieno argumento dėl kurios priežasties yra būtinumas keisti vaiko gyvenamąją vietą kol bus nagrinėjama ši byla.Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje pats sau prieštarauja nurodydamas, kad jokių aplinkybių, dėl ko ši vieta turėtų būti skubiai, t.y. iki bylos išnagrinėjimo keičiama, nenustatyta. Iš šios formuluotės seka, kad vaiko gyvenamoji vieta kaip buvo iki šiol nustatyta su atsakove, taip ir turėjo likti, o teismas nurodydamas šią formuluotę, nepagrįstai pasielgė priešingai ir pakeitė vaiko gyvenamąją vietą.Pirmosios instancijos teismas skatina šalis bet kokiu atveju bylinėtis, ginčytis, apkrauti teismą darbu ir neieškoti kompromiso, kas akivaizdžiai pažeidžia esminę teisingumo funkciją – vykdyti teisingumą, sprendžiant žmonių problemas kuo mažesnėmis sąnaudomis. Teismas pažeidė LR CPK 5, 7 str. numatytus principus dėl proceso ekonomiškumo ir piliečių teisių gynimo.

Atsiliepdamas ieškovas V. T. į apeliantės (atsakovės) M. B. atskirąjį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarties prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Apsiliepimą grindžia šiais argumentais:Nors teismo nutartimi sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, tačiau sūnus nuolatos gyvena su ieškovu.Atsakovės teiginiai, jog sūnui ieškovas daro psichologinę įtaką, yra nepagrįsti ir atmestini.Pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones atsižvelgdamas į tai, kad sūnus daugiau laiko gyvena su ieškovu, negu su atsakove.Apeliantė pati nesutiko taikiai išspręsti sūnaus gyvenamosios vietos klausimo. Nepaisė vaiko norų ir to, kas jam būtų geriausia. Todėl teismui mesti priekaištai dėl skatinimo bylinėtis, labiau taikytini pačiai atsakovei.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Pagal LR CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagal LR CK 3.65 str. 2 d. 2 p. teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi patenkinęs ieškovo prašymą nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, LR CK 3.65 str. 2 d. 2 p. normas pritaikė tinkamai.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str.1 d. nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.Atsakovė nesutikimą, kad vaikas gyventų su ieškovu, grindžia tuo, jog Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi buvo nutarta nustatyti nepilnamečių vaikų T. D. T. ir E. T. gyvenamąją vietą su vaikų motina M. B.. Nurodo, jog vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos su atsakove faktą patvirtina (duomenys neskelbtini) išduota pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą. Grindžia aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės vadovaudamasis vien tik Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko apklausos aprašu, nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kadangi minėtame paraše nėra pasisakyta dėl visų svarbių aspektų dėl vaiko gyvenamosios vietos būvimo. Teigia, jog tarp atsakovės ir sūnaus yra susiformavęs glaudus emocinis ryšys, kurį yra bandoma nutraukti nepagrįstai. Ieškovas vartoja psichologinį smurtą prieš sūnų ir manipuliuoja juo.Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-357-446/2013 buvo patvirtinta M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) sudaryta taikos sutartis ir patvirtinta sąlyga, jog nepilnamečių vaikų T. D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su vaikų motina M. B.. 2017-08-03 Kelmės rajono apylinkės teisme gautas ieškovo V. T. ieškinys dėl nepilnamečio sūnaus nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo, kuriame prašoma nustatyti vaiko T. D. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu ir ieškinio užtikrinimui prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti vaiko T. D. laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu iki byloje bus priimtas teismo sprendimas.

Iš bylos duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinosios vaiko T. D. T. gyvenamosios vietos nustatymo vadovavosi dviem pagrindinėmis aplinkybėmis - kokia dabartinė vaiko gyvenamoji vieta ir ar ji dėl kokių nors priežasčių turi būti skubiai keičiama. Priešingai, nei skunde teigia apeliantė (atsakovė), kad teismas nepagrįstai taikė laikinąją apsaugos priemonę iš esmės vadovaudamasis vien tik Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko apklausos aprašu, kuriame nėra pasisakyta dėl visų svarbių aspektų dėl vaiko gyvenamosios vietos būvimo, teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas vertino visų byloje esančių įrodymų visumą, t.y. vertino ieškovo advokatės D. Č. pateiktą prašymą civilinėje byloje dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo; Kelmės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnės M. M. pranešimą; ieškovo V. T. 2017-07-31 paaiškinimą, skirtą Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui; Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-08-10 atvejo aprašymą; atsakovės M. B. 2017-07-31 paaiškinimą skirtą Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui bei 2017-07-31 Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pokalbio su vaiku aprašą. Pirmosios instancijos teismui priėmus ieškovo V. T. ieškinį pakako įvertinti byloje esančias aplinkybes, t.y. faktišką vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu. Atsižvelgiant į tai, kad buvo pakankamai objektyvių duomenų apie tai, jog ieškinio pateikimo metu ginčo šalių sūnus faktiškai gyvena su ieškovu, tai jog byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių ieškovo gyvenamosios aplinkos tinkamumą vaiko fizinei, psichologinei bei socialinei raidai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Pažymėtina, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą neatliekamas įrodymų, susijusių su bylos esme, vertinimas, nes išsamiai išanalizuoti bei įvertinti byloje esančias aplinkybes galima tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai.

Nustatytų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindo išvadai, kad nėra pagrindo keisti laikinos vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo priėmimo, kuomet bylą nagrinėjančio teismo bus įvertintos visos byloje surinktos aplinkybės ir įrodymai, padaryta išsami analizė minėtais klausimais. Priešingu atveju, atsiradęs nestabilumas dėl vaiko gyvenamosios vietos, gali neigiamai paveikti patį vaiką, kas neatitiktų nei jo, nei jo tėvų interesų. Dėl to, pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.