Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-12-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3115-935/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-12-19
Bylos Nr.
1-3115-935/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06488-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnius Trumpulis
Kaltinamasis
N. C.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3115-935/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06488-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.9.9., 2.1.15.1.2., 1.1.7.2.3.(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis,sekretoriaujant Olgai Saveljevai,dalyvaujant prokurorui Tomui Januškevičiui,

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. C., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, teistas:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės apribojimas aštuoniems mėnesiams;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės apribojimas keturiems mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirtas laisvės apribojimas šešiems mėnesiams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. C., žinodamas apie pareigą pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartį, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimą nuo 2009 m. gegužės 5 d. iki sūnaus A. C., gimusio (duomenys neskelbtini), pilnametystės mokėti lėšas savo vaiko A. C. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 400 Lt, laikotarpiais nuo 2009 m. spalio 22 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d., 2010 m. lapkričio 5 d. iki 2011 m. kovo 31 d., nuo 2011 m. liepos 6 d. iki 2012 m. balandžio 26 d., nuo 2012 m. lapkričio 13 d. iki 2013 m. gegužės 19 d., 2014 m. spalio 9 d. iki 2015 m. kovo 24 d., nuo 2015 m. balandžio 28 d. iki 2015 m. spalio 13 d. būdamas darbingas niekur nedirbo ir darbo biržoje nesiregistravo arba tiriamuoju laikotarpiu dirbo UAB „Š.l.“, UAB „A.“, UAB „P.V.T.“, UAB „C. S.“, UAB „O.l.“, UAB „R. T.“, UAB „D.S.“, UAB „S.P.“, UAB „O.“, UAB „T.“, UAB „D.“, UAB „V.S.“, UAB „H.B.“, vykdė individualią veiklą ir gaudavo atlyginimą, tačiau lėšų išlaikymui neteikė ir tokiais savo bendrais veiksmais vengė išlaikyti savo vaiką A. C., dėl ko iki 2017 m. rugsėjo mėnesio susidarė 12517,38 Eur įsiskolinimas.

Tokiais veiksmais N. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu N. C. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė, jog savo nusikalstamus veiksmus vertina blogai. Jis paaiškino, jog turi bendrą vaiką su nukentėjusiąja V. F.. Jis žino apie pareigą išlaikyti savo vaiką A. C.. Jis žino, kad vaiko išlaikymui kiekvieną mėnesį turėjo mokėti po 400 Lt. Išlaikymo vaikui nemokėjo, kadangi su juo nebendravo. Supranta, kad vaikui yra būtinas išlaikymas, ir ketina jį mokėti, kai sužinos V. F. banko sąskaitos duomenis. Susidariusį įsiskolinimą ruošiasi sumokėti dalimis. Vasarą ruošiasi pradėti dirbti betonuotoju, tuomet uždirbs daugiau pinigų. Šiuo metu į mėnesį uždirba apie 600 Eur. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jis dirba, tačiau neatsimena įmonės, kurioje dirba griovėju, pavadinimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu N. C. parodė, kad senokai išsiskyrė su V. F.. Klausimų ir konfliktų dėl vaiko nekilo. Su V. F. nusprendė, kad sūnus liks su ja. Iš pradžių jis bendravo su savo vaiku ir kiek galėdavo, tiek padėdavo vaikui ir V. F. materialiai. Mokėjo ir už vaiko darželį. Apie priteistus alimentus nieko nežinojo ir V. F. jam nieko nesakė. Tik paštu atėjus teismo nuosprendžiui sužinojo, kad turės kiekvieną mėnesį mokėti alimentus, tačiau tikslios sumos neatsimena, lyg po 200-300 Lt. Alimentų nemokėjo, kadangi nenorėjo. Su sūnumi visą laikotarpį, kol sūnus su V. F. buvo Lietuvoje, jis bendravo, ėmė sūnų pas save, tačiau nieko V. F. nemokėjo. Faktą, jog už jį vaikui moka Vaikų išlaikymo fondas, jis sužinojo tik policijos įstaigoje. Po kurio laiko jis V. F. davė leidimą išvažiuoti su sūnumi į Vokietiją. Šiuo metu savo vaikui nepadeda. V. F. atlyginti jos paprašytos nematerialinės žalos jis neturi galimybės. (b. l. 121,124)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. F. parodė, kad ji su N. C.buvo susituokę apie dvejus metus. Santuokos metu gimė sūnus. Santuokos pradžioje gyveno pas N. C. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). N. C. niekur nedirbo ir nesistengė pasirūpinti savo šeima. Po 2 mėnesių nuo sūnaus gimimo ji paliko N. C., kadangi pastarasis namuose dažnai rengdavo vakarėlius ir jai galiausiai nusibodo N. C. gyvenimo būdas. N. C. nesistengė nei įsidarbinti, nei padėti jai auginti sūnų. Ji susirado darbą, sūnų prižiūrėti padėjo draugė. Po kiek laiko ji vėl grįžo pas N. C., tačiau pastarasis nepasikeitė, toliau gerdavo, laiku nepaimdavo vaiko iš darželio, niekur nedirbo. Jie 2010 metais oficialiai išsiskyrė ir teismas 2010 m. vasario 5 d. priėmė sprendimą priteisti iš N. C. išlaikymą sūnui periodinėmis kasmėnesinėmis 400 Lt dydžio išmokomis nuo sprendimo priėmimo iki sūnaus pilnametystės. Iš N. C.ji negavo nei cento. N. C. nebuvo pasiteiravęs, kaip jai ar sūnui sekasi, ar pastarajam ko nors trūksta. N. C. 2011 metais sutiko leisti jai išvykti gyventi į Vokietiją. Vokietijoje 2015 metais ji ištekėjo ir norėjo pakeisti sūnaus pavardę, todėl jai reikėjo N. C. leidimo. Ji su N. C. pakalbėjo, paaiškino, kad nori pakeisti sūnui pavardę. N. C.jai pasakė, kad leis, jeigu ji atsisakys alimentų. Po to N. C.pasakė, kad, jeigu ji duos 200 Eur, N. C. pasirašys bet kokį dokumentą. Jie susitiko prie santuokos rūmų, N. C. pasirašė leidimą ir ji N. C. įteikė pinigus. Šiuo metu iš N. C. jokios materialinės pagalbos nėra sulaukusi, N. C. sūnui nepadeda ir nesirūpina juo. (b. l. 29)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. J. parodė, kad 2009 m. rugsėjo 17 d. į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kreipėsi V. F. (C.) dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo A. F. (C.), kadangi N. C. neteikė vaikui teismo sprendimu priteisto išlaikymo. Pareiškėja V. F. pateikė visus reikiamus dokumentus išmokai gauti, o juos įvertinęs Fondo administracijos direktorius 2009 m. rugsėjo 23 d. priėmė sprendimą Nr. 1.35-13197 „Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“, kuriuo nusprendė A. C. nuo 2009 m. rugsėjo 17 d. kiekvieną mėnesį mokėti po 56,48 Eur dydžio išmoką. Fondo administracijos direktorius priėmė sprendimą Nr. V2-11410 „Dėl sprendimo pakeitimo ir išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo nutraukimo“, kuriuo nuo 2013 m. birželio 5 d. nutrauktas išmokų mokėjimas A. F. (C.), nes Gyventojų registro duomenimis 2013 m. birželio 5 d. buvo deklaruotas vaiko išvykimas iš Lietuvos. N. C. neparodė iniciatyvos dėl skolos dengimo, nėra žinoma, kad jis būtų atvykęs į Vaikų išlaikymo fondą ar pradėjęs mokėti priteistą išlaikymą vaikui. (b. l. 21)

Iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Teisės ir skolų išieškojimo skyriaus vedėjos, vykdančios direktoriaus pavaduotojo funkcijas, prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2009 m. rugsėjo 17 d. į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kreipėsi V. F. (C.) dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo A. F. (C.). Iš antstolės Ingos Karalienės 2009 m. rugsėjo 17 d. pažymos Nr. 0139/09/05279 apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą matyti, kad iš N. C. vaikui išlaikyti nustatyta mokėti po 115,85 Eur kas mėnesį išieškotojai V. F.. Antstolės pažymoje nurodyta, kad 2009 m. gegužės – liepos mėnesiais nebuvo mokamas teismo sprendimu nustatytas išlaikymas. Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius 2009 m. rugsėjo 23 d. priėmė sprendimą Nr. 1.35-13197 „Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“, kuriuo nusprendė A. C. nuo 2009 m. rugsėjo 17 d. kiekvieną mėnesį mokėti po 56,48 Eur dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą. Kadangi skolininkui 2010 m. balandžio 13 d. siųstas registruotas laiškas su priimto sprendimo nuorašu grįžo atgal su prierašu „neatsiėmė“, apie priimtą Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą ir pasekmes buvo paskelbta „Valstybės žiniose“. Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius 2016 m. spalio 18 d. priėmė sprendimą Nr. V2-11410 „Dėl sprendimo pakeitimo ir išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo nutraukimo“, kuriuo nuo 2013 m. birželio 5 d. nutrauktas išmokų mokėjimas A. F., nes Gyventojų registro duomenimis 2013 m. birželio 5 d. deklaruotas vaiko išvykimas iš Lietuvos. A. C. už 2009 m. rugsėjo mėnesį iš Vaikų išlaikymo fondo buvo išmokėta 26,36 Eur, už 2009 m. spalio – gruodžio mėnesius po 56,48 Eur, už 2010 m. sausio – gruodžio mėnesius po 56,48 Eur, už 2011 m. sausio – gruodžio mėnesius po 56,48 Eur, už 2012 sausio – gruodžio mėnesius po 56,48 Eur, už 2013 m. sausio – gegužės mėnesius po 56,48 Eur, už 2013 m. birželio mėnesį 7,53 Eur, iš viso buvo išmokėta 2519,01 Eur. Prašyme nurodoma, jog visos aptartos aplinkybės rodo, jog N. C. vengia išlaikyti savo vaiką, todėl jo atžvilgiu turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje. (b. l. 2-4)

Iš V. C. 2009 m. rugsėjo 17 d. prašymo matyti, kad ji prašo jos vaikui A. C. mokėti išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo į jos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Skolininkas yra N. C.. (b. l. 5)

Iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutarties matyti, kad buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės: priteista iš N. C. išlaikymas nepilnamečiui vaikui A. C. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 400 Lt dydžio išmokomis nuo bylos iškėlimo dienos (2009 m. gegužės 5 d.) iki galutinio sprendimo byloje priėmimo. (b. l. 44)

Iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimo matyti, kad buvo nutraukta V. C. ir N. C. santuoka, įregistruota 2005 m. kovo 18 d. Vilniaus miesto Centrinės metrikacijos skyriuje. Iš N. C. priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui A. C. periodinėmis kasmėnesinėmis 400 Lt dydžio išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Sprendimui įsiteisėjus nutarta panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną išlaikymą pilnamečiui vaikui A. C.. (b. l. 34-38)

Iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. vykdomojo rašto Nr. 2-427-726/2010 matyti, kad pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimą išieškotojai V. C. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl vaiko išlaikymo, kuris priteistas iš N. C.. (b. l. 45)

Iš Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojos 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. 1.35-13197 matyti, kad buvo nuspręsta A. C. nuo 2009 m. rugsėjo 17 d. kiekvieną mėnesį mokėti 195 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą. Išmoka už kiekvieną praėjusį mėnesį iki kito mėnesio 25 d. pervedama į V. C. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). (b. l. 7)

Iš Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojos 2016 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. V2-11410 matyti, kad buvo nuspręsta pakeisti Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojos 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimą dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo Nr. 1.35-13197 A. F., o būtent nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. birželio 14 d. išmokėti 7,53 Eur, nuo 2013 m. birželio 5 d. nutraukti išmokų mokėjimą. (b. l. 8)

Iš Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klientų aptarnavimo ir dokumentų tvarkymo skyriaus vedėjo 2010 m. balandžio 13 d. pranešimo Nr. (1.34-22783)D2-5947, siųsto N. C., matyti, kad N. C. buvo siųsta informacija, jog valstybė perėmė jo pareigą mokėti lėšas vaikui išlaikyti. (b. l. 9)

Iš antstolio šaukimo matyti, kad 2010 m. rugpjūčio 17 d. N. C. buvo siųstas šaukimas atvykti į antstolės Ingos Karalienės kontorą, kadangi antstolei vykdymui buvo pateikta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 2-427-726/2010 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko N. C. išieškotojai V. C.. Analogiškas šaukimas buvo siunčiamas ir 2010 m. rugsėjo 9 d. (b. l. 50, 52)

Iš antstolės padėjėjos, veikiančios antstolės Ingos Karalienės vardu, paskaičiavimo matyti, kad N. C. įsiskolinimas už sūnaus A. C. išlaikymą 2017 m. rugsėjo mėnesį buvo 12517,38 Eur. (b. l. 79-80)

Iš Sodra išrašo matyti, kad N. C. nuo 2009 m. gegužės mėnesio iki 2017 m. rugsėjo mėnesio dirbo UAB „Š.L.“, UAB „A.“, UAB „P.V.T.“, UAB „C. S.“, UAB „O.L.“, UAB „R. T.“, UAB „D.S.“, UAB „S.P.“, UAB „O.“, UAB „T.“, UAB „D.“, UAB „V.S.“, UAB „H.B.“, pagal verslo liudijimą ir gaudavo pajamas. (b. l. 105-107)

Iš Vilniaus teritorinės darbo biržos rašto matyti, kad N. C. darbo biržoje registravosi nuo 2012 m. gegužės 4 d. iki 2012 m. lapkričio 9 d., nuo 2013 m. gegužės 20 d. iki 2013 m. liepos 16 d., nuo 2014 m. sausio 29 d. iki 2014 m. vasario 17 d., nuo 2015 m. kovo 25 d. iki 2015 m. balandžio 8 d., nuo 2016 m. kovo 15 d. iki 2016 m. kovo 16 d. (b. l. 110)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog N. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje.

Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti jos sąmoningai nevykdo (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-246/2016, 2K-9/2014 ir kt.). Tokiais atvejais kaltininkas, nors ir turi galimybę, tačiau tyčia vengia atlikti teismo nustatytą pareigą, supranta, kad neužtikrina vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo normaliam fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, ir nori taip veikti. Atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį asmuo negali būti traukiamas tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių. Teismų praktikoje nustatyta, kad svarbiomis priežastimis derėtų laikyti priverstinę bedarbystę, nedarbą dėl ligos, sunkią finansinę padėtį, įkalinimą ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2014, 2K-218/2012 ir kt.). Vengimas išlaikyti vaiką nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialinės paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais: kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2011).

Teisiamojo posėdžio metu N. C. pripažino, jog jis žino, kad pagal teismo sprendimą kiekvieną mėnesį savo sūnaus išlaikymui privalo mokėti po 400 Lt, tačiau išlaikymo visiškai nemokėjo. Išlaikymo vaikui nemokėjo, kadangi nebendravo su vaiku. Kaltinamasis ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog žinojo apie teismo sprendimą, pagal kurį privalo sūnaus išlaikymui kiekvieną mėnesį mokėti nustatytą pinigų sumą. Tuo pačiu ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis aiškino, jog vaikui išlaikymo nemokėjo, kadangi nenorėjo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kaltinamasis nei teisiamajame posėdyje, nei ikiteisminio tyrimo metu nenurodė jokių objektyvių, pateisinančių priežasčių, dėl kurių jis pagal teismo sprendimą negalėjo teikti vaikui išlaikymo, tokių priežasčių, įvertinus byloje užfiksuotus duomenis, nenustatė ir teismas. Faktą, jog N. C. nemokėjo vaikui išlaikymo patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas laiko įrodymais. Šį faktą patvirtina V. F. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, jog kaltinamasis nemokėjo išlaikymo jų sūnui. Šį faktą taip pat patvirtina liudytojos V. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. vykdomajame rašte, Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojos 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendime, antstolio šaukimuose, išlaikymo įsiskolinimo paskaičiavime vykdomojoje byloje Nr. 0139/09/05279 užfiksuoti duomenys. Iš Sodra išrašo matyti, jog N. C. įvairiais laikotarpiais nuo 2009 metų iki 2017 metų dirbo ir gavo pajamų, o iš Vilniaus teritorinės darbo biržos rašte užfiksuotų duomenų matyti, kad kaltinamasis įvairiais laikotarpiais registravosi darbo biržoje. Taip pat Sodra išraše bei Vilniaus teritorinės darbo biržos rašte užfiksuoti duomenys patvirtina, jog N. C. nors ir buvo darbingas, tačiau tam tikrais laikotarpiais nei dirbo, nei registravosi darbo biržoje. Pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimo paskaičiavime vykdomojoje byloje Nr. 0139/09/05279 užfiksuoti duomenys patvirtina, jog iš N. C. nebuvo išieškota jokia pinigų suma vaiko išlaikymui, o tai reiškia, kad N. C. privalėjo žinoti ir žinojo, jog iš jo gautų pajamų antstolis neišieškojo jokios pinigų sumos, kuri būtų skirta vaiko išlaikymui, jo gautos pajamos nemažėjo dėl jokių antstolio veiksmų, susijusiu su priteisto išlaikymo vaikui priverstiniu išieškojimu. Taigi aptartų aplinkybių visuma patvirtina, jog N. C. vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas savo vaikui išlaikyti, t. y. nusikalto tiesiogine tyčia, nes sąmoningai nemokėdamas išlaikymo suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai, ir jų norėjo.

Nukentėjusioji V. F. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė atlyginti jai nusikaltimu padarytą neturtinę žalą. Nukentėjusioji nurodė, jog neturtinę žalą patyrė dėl nuolatinių pergyvenimų, kaip jai vienai reikia išlaikyti sūnų. Jai buvo ir yra sudėtinga paaiškinti sūnui, kodėl jo bendraamžiai gyvena geriau, o ji negali juo pakankamai pasirūpinti, kadangi trūksta lėšų. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu su nukentėjusiosios ieškiniu sutiko.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Teismas konstatuoja, jog nukentėjusioji V. F. dėl pakankamai ilgą laiko tarpą trukusios tyčinės N. C. nusikalstamos veikos, kuria buvo pažeisti kaltinamojo ir nukentėjusiosios bendro vaiko interesai, be jokių abejonių patyrė neturtinę žalą. Teismui nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė emocinius išgyvenimus, kadangi buvo apsunkintos jos galimybės tinkamai pasirūpinti vaiko kasdieniais poreikiais, jo auklėjimu, lavinimu, laisvalaikiu ir pan. Nuolat stingant lėšų, nukentėjusioji jautė įtampą, suvaržymus bei pažeminimą. Taip pat nukentėjusioji turėjo susidurti ir su būtinybe paaiškinti savo mažamečiui vaikui, kodėl ji viena jam negali sukurti tokių gyvenimo sąlygų, kokias įprastai turi vaikai, kuriais rūpinasi abu tėvai. Akivaizdu, jog nukentėjusioji patyrė nepritekliaus, baimės bei netikrumo dėl savo ir savo sūnaus ateities jausmus. Nukentėjusioji taip pat patyrė ir nepatogumus, susijusius su kreipimusi į valstybės institucijas, kurios buvo perėmusios dalies kaltinamojo pareigų vykdymą, bei kitas įstaigas. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, jog V. F. patirta neturtinė žala yra įvertintina 500 Eur. Padarytą žalą privalo atlyginti N. C..

N. C. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnyje, nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę N. C., atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, šią nusikalstamą veiką jis padarė tiesiogine tyčia. Taip pat teismas įvertina ir nusikalstamos veikos trukmę (ji truko keletą metų), kaltinamasis iš esmės savo vaikui nemokėjo tokio išlaikymo, kuris galėtų patenkinti tik minimaliausius vaiko poreikius. Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, t. y. N. C. anksčiau yra teistas, baustas administracine tvarka, Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje ar Vilniaus priklausomybės ligų centre nėra gydytas, šiuo metu niekur oficialiai nedirba. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirba, kiekvieną savaitę uždirba apie 150 Eur, tačiau negali nurodyti įmonės, kurioje dirba, nes neatsimena jos pavadinimo. Vis tik iš teismo turimų Sodra duomenų matyti, kad paskutinė kaltinamojo darbovietė buvo UAB „H. B.“, o šioje įmonėje jis nebedirba nuo 2017 m. birželio 30 d. Taigi teismas neturi pagrindo abejoti, jog kaltinamasis šiuo metu realiai atlieka darbines funkcijas ir gauna pajamų, iš kurių gali mokėti išlaikymą savo vaikui. Įvertinus aptartas aplinkybes, N. C. yra skirtina Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, t. y. laisvės apribojimas. Atsižvelgus į N. C. asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, skiriamos bausmės rūšį (kaltinamajam skiriama viena iš švelnesnių baudžiamajame įstatyme numatytų bausmių), kaltinamajam skiriama įstatyme numatyta maksimalaus dydžio laisvės apribojimo bausmė. Būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Teismas mano, jog kaltinamajam šiuo atveju nėra tikslinga skirti arešto, kadangi tokiu būdu jam būtų apribota galimybė dirbti ir tuo pačiu mokėti išlaikymą savo sūnui. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, kaltinamajam nustatytini įpareigojimai, kurie atitiktų jo paties, jo vaiko, visuomenės bei valstybės interesus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka N. C. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti N. C. naikintina pradėjus bausmės vykdymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

N. C., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą dvejiems metams, įpareigojant per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ir tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje, viso bausmės atlikimo laikotarpiu kiekvieno mėnesio pirmąją savaitę bausmę vykdančiai institucijai pateikti informaciją apie tai, kiek piniginių lėšų praėjusį mėnesį jis sumokėjo vaiko išlaikymui bei šią informaciją patvirtinančius duomenis, arba pateikti paaiškinimą, kodėl praėjusį mėnesį nebuvo sumokėtos piniginės lėšos vaiko išlaikymui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. C. paskirti laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams ir keturiems mėnesiams, įpareigojant per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, viso bausmės atlikimo laikotarpiu kiekvieno mėnesio pirmąją savaitę bausmę vykdančiai institucijai pateikti informaciją apie tai, kiek piniginių lėšų praėjusį mėnesį jis sumokėjo vaiko išlaikymui bei šią informaciją patvirtinančius duomenis, arba pateikti paaiškinimą, kodėl praėjusį mėnesį nebuvo sumokėtos piniginės lėšos vaiko išlaikymui.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti N. C. panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Nukentėjusiosios V. F. civilinį ieškinį tenkinti ir iš N. C. V. F. priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Išaiškinti N. C., kad:

1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ugnius Trumpulis