- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-17
- Bylos Nr.
- e2A-849-324/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03550-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Virginija Gudynienė, Aušra Baubienė
- Ieškovas
- S. D.
- Atsakovas
- I. J.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-468-752/2019 pagal ieškovės S. D. ieškinį atsakovei I. J. dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė teismo nutraukti 2017 m. lapkričio 23 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį nuo jos sudarymo momento, sudarytą tarp atsakovės ir ieškovės dėl automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo ir taikyti restituciją; priteisti ieškovei iš atsakovės 6300 Eur, gautų pagal 2017 m. lapkričio 23 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį; priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys 2017 m. lapkričio 23 d. pasirašė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė ieškovei pardavė automobilį (duomenys neskelbtini), už kurį ieškovė sumokėjo 6300 Eur. Automobilio įsigijimo metu atsakovė ieškovei patvirtino, kad automobilis techniškai tvarkingas, kad nėra jokių gedimų, kurie trukdytų automobilį eksploatuoti ar kuriuos reikėtų tuoj pat šalinti, išskyrus natūralų nusidėvėjimą. Maždaug po dviejų savaičių po automobilio įsigijimo jo prietaisų skydelyje užsidegė lemputė, kuri parodo transmisiją, greičių dėžės gedimą. UAB „Krasta auto“ patvirtino, kad gedimas yra esminis ir jo nepašalinus automobilį eksploatuoti nesaugu. Ieškovė kreipėsi į atsakovę siūlydama restituciją, tačiau atsakovė nesutiko. UAB „Krasta auto“ atliko automobilio diagnostiką ir nustatė gedimus bei patvirtino, kad, eksploatuojant automobilį įprastomis sąlygomis, tokie gedimai per 2 -3 savaites atsirasti negali. Atlikusi patikrą UAB „Resetra“ nustatė, kad automobilio detalės yra pakeistos ne originaliomis.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė, prieš mokėdama pinigus ar prieš priimdama transporto priemonę, turėjo teisę perkamą automobilį patikrinti ne tik pati, bet ir kreiptis pagalbos į specialistus, tačiau atlikti detalią automobilio apžiūrą ieškovė nepageidavo, nesinaudojo specialistų paslaugomis, pasikliovė savo žiniomis. Ieškovė dėl automobilio trūkumų pirkimo metu jokių pretenzijų nereiškė. Parduodamas automobilis atitiko įprastus reikalavimus, kurių galima tikėtis atsižvelgiant į automobilio parametrus (ridą, pagaminimo metus ir kt.), automobilis tiko naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 950 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Nurodė, kad 2017 m. lapkričio 23 d. šalys sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė už 6 300 Eur ieškovei pardavė automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sutarties dalyje dėl informacijos apie įvykius ir trūkumus nurodyta „Jokių trūkumų“. 2017 m. gruodžio 19 d. UAB „Krasta Auto Kaunas“ surašė šio automobilio patikros pažymą, kurioje nurodyti jo defektai, keistinos detalės, būtini atlikti remonto darbai ir jų kainos, iš viso už 9 560,66 Eur. Ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija. Atsakovei su ja nesutikus, ieškovė kreipėsi į teismą. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu automobilis turėjo esminių kokybės trūkumų. Jis veikė (važiavo), ieškovė iki šiol juo naudojasi pagal paskirtį ir nuvažiavo daugiau kaip 16 815,18 km. Be to, praėjus daugiau kaip metams po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, be didesnio remonto automobilis praėjo techninę apžiūrą, kurios metu nustatyta, kad jis techniškai tvarkingas. Ieškovė taip pat neįrodė, kad UAB „Krasta Auto Kaunas“ nustatytas pavarų dėžės gedimas, kurį ji laiko esminiu kokybės trūkumu, atsirado dėl priežasčių, egzistavusių daikto perdavimo metu. Teismo vertinimu, byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, jog ieškovės nurodytas pavarų dėžės gedimas neabejotinai egzistavo daikto perdavimo metu. Byloje nėra jokių įrodymų, kokiomis sąlygomis ir kokiu režimu automobilis buvo eksploatuojamas jį perdavus ieškovei, todėl teismas neturėjo pagrindo remtis UAB „Krasta Auto Kaunas“ atsakymu, kad toks gedimas negalėjo atsirasti per 2-3 savaites ir daryti išvados, jog jis atsirado iki jo perdavimo ieškovei. Kitų įrodymų, patvirtinančių, jog automobilis sugedo dėl priežasčių, buvusių daikto perdavimo metu, ieškovė nepateikė.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Kasacinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018 teismas pasisakė dėl reikalavimų parduodamo naudoto automobilio kokybei ir koks yra pardavėjo bei pirkėjo atsakomybės už parduoto naudoto daikto trūkumus santykis, tačiau teismas, priimdamas sprendimą atmesti ieškovės ieškinį, nuo šių aiškinimų nukrypo.
6.2. Tais atvejais, kai pirkimo–pardavimo sutartyje parduodamo naudoto daikto kokybė apibrėžiama tik bendrais bruožais, pavyzdžiui, nurodant, kad trūkumų nėra, sprendžiant dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei turi būti nustatyta, kokiu tikslu buvo perkamas daiktas ir ar šis tikslas buvo atskleistas pardavėjui, kokios yra analogiško naujo daikto kokybės savybės ir kaip jos kinta dėl natūralaus nusidėvėjimo, atsižvelgiant į parduodamo daikto naudojimo laiką ir sąlygas, taip pat ar šis naudoto daikto kokybės pokytis yra savaime suprantamas bet kuriam vidutiniam pirkėjui, ar tam tikri galimi parduodamo naudoto daikto kokybės pokyčiai turi būti atskleisti pardavėjo, kuris geriausiai žino apie parduodamo naudoto daikto naudojimo sąlygas, galėjusias turėti įtakos naudoto daikto kokybės pokyčiams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
6.3. Pirkdama automobilį ieškovė tikėjosi juo naudotis be papildomų didesnių investicijų ir apie tai informavo atsakovę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.333 straipsnio 4 dalį, yra nurodęs, kad jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui. Ieškovė pirko naudotą automobilį, turėdama tikslą jį naudoti savo asmeniniams poreikiams, todėl ji pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį ir važiuos be didesnių investicijų. Pardavėja patikino ieškovę, kad automobilis yra tvarkingas, didesnio remonto jam nereikia, o transporto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodė, kad trūkumų nėra.
6.4. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu automobilis turėjo esminių kokybės trūkumų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. spalio 13 d. priimtoje nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-345-248/2017) yra pažymėjusi, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų, savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naudojo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas. Taigi, parduodamas nenaujas automobilis turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį ir labai neviršijant įprastinių automobilio eksploatavimo sąnaudų. UAB Krasta auto Kaunas pažyma patvirtina, jog tam, kad automobilį (duomenys neskelbtini) būtų galima tinkamai ir saugiai eksploatuoti, reikiamų atlikti darbų ir detalių kainos sudaro 9560,66 Eur, todėl jį remontuoti ekonomiškai netikslinga, nes automobilis pirktas už 6300 Eur.
6.5. Teismo metu nebuvo surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad automobilio gedimas atsirado kitu nei ieškovės nurodomu laiku.
6.6. Teismo metu nebuvo ginčijamas UAB „Krasta Auto Kaunas“ 2018 m. vasario 2 d. rašto Nr. KAK-S18-12, kuriuo ši bendrovė patvirtino, kad eksploatuojant automobilį įprastomis sąlygomis tokie gedimai per 2-3 savaites atsirasti negali, turinys. Iš to seka, kad nėra teisinio pagrindo šiuo raštu nesivadovauti vertinant faktą, kada atsirado automobilio pavarų dėžės gedimas. Be to, atsakovė neginčijo pavarų dėžės gedimo fakto, tik teigė apie tokį gedimą nežinojusi.
6.7. Kasacinio teismo išaiškinimu, esant tokioms aplinkybėms, kai automobilio pirkėjas neturėjo galimybės pasinaudoti nusipirktu automobiliu pagal paskirtį, nes automobilis tapo netinkamas naudotis, teismai turi pareigą aiškintis, ar perkamas daiktas atitiko jam reiškiamus bendruosius reikalavimus. Šiuo atveju nepakanka vien konstatuoti fakto, kad automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ir automobilis pripažintas tinkamu eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2003). Dėl to teismo teiginys, kad automobilis praėjo techninę apžiūrą, kurios metu nustatyta, kad automobilis techniškai tvarkingas“ nepaneigia pavarų dėžės gedimo fakto, nes, kaip 2018 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio metu paaiškino ieškovė, techninės apžiūros metu nėra tikrinama automobilio pavarų dėžė. Šie ieškovės parodymai nebuvo paneigti objektyviais ir neginčijamais įrodymais.
6.8. Teismas neteisingai vertino, kad ieškovė, pirkdama 11 metų naudotą automobilį, nebuvo pakankamai atidi ir apdairi, kadangi, žinodama apie galimą natūralų nusidėvėjimą, nepasinaudojo savo teise patikrinti automobilio techninę būklę (kokybę) autoservise, o pasikliovė draugu, kuris pirkimo metu jokios diagnostinės įrangos neturėjo. Įstatymas nereglamentuoja, kokiu būdu ir kaip pirkėjas turi patikrinti perkamą daiktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. e3K-3-3071075/2018 nurodyta, kad nei įstatymas, nei pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas, todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę. Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėja, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą. Ieškovė, būdama rūpestinga pirkėja, pirkdama ginčo automobilį pasikvietė jį apžiūrėti savo pažįstamą, kuris remontuoja automobilius, todėl apie juo išmano. Ieškovė pirkimo metu tokio gedimo nepastebėjo, pardavėja apie esamą gedimą jos neinformavo. Ieškovė gedimą pastebėjo tik nuvažiavusi ilgesnį kelią.
6.9. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad transporto priemonė buvo su paslėptais trūkumais, kurių atsakovė nenurodė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje. Jeigu atsakovė būtų buvusi sąžininga ir gedimą būtų nurodžiusi, ieškovė nebūtų pirkusi tokios transporto priemonės arba būtų sulygusi ją pirkti už mažesnę kainą. Kadangi atsakovė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje ir ne kartą žodžiu garantavo, kad transporto priemonė yra techniškai tvarkinga ir nieko nereikia iš esmės keisti ar remontuoti, o transporto priemonės dokumentai patvirtina, kad gedimai atsirado iki automobilio pirkimo–pardavimo, atsakovei kyla atsakomybė už transporto priemonės trūkumus ir gedimus.
Atsiliepimas
7. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. Iš UAB Krasta Auto Kaunas pažymos matyti, jog pavarų dėžės keitimas buvo tik rekomenduotinas, tačiau nėra būtinas, be to, ši įmonė yra automobilių servisas, o ne ekspertai, kurių išvada būtų neginčytina ir kurie būtų nustatę, ar pavarų dėžės klaida skydelyje buvo ištrinta laikotarpiu, kada atsakovė naudojosi automobiliu, ar tai tikrai yra esminis gedimas, dėl kurio ieškovė negali naudotis automobiliu pagal jo tiesioginę paskirtį. Atsakovė siūlė kreiptis į Kauno nepriklausomų autoekspertų biurą, tačiau ieškovė šios galimybės atsisakė.
7.2. Automobilio gedimas nustatytas po 16 dienų, kas reiškia, kad ieškovė jį eksploatavo daugiau nei dvi savaites, per tą laikotarpį nuvažiuodama net 1677 km (beveik 105 km kasdien). Be to, ieškovė su tariamai sugedusi automobiliu per 11 mėnesių nuvažiavo daugiau nei 16 000 kilometrų, kas suponuoja išvadą, kad, jeigu automobilis būtų visiškai netinkamas eksploatuoti ir turėtų esminių trūkumų, dėl kurių negalėtų automobilio naudoti pagal tiesioginę paskirtį, su juo ieškovė nebūtų nuvažiavusi daugiau, nei nuvažiavo per pirmąsias 16 dienų.
7.3. Atsakovei nebuvo pagrindo ginčyti UAB „Krasta auto Kaunas“ pažymos, nes ši įmonė nėra sertifikuoti ekspertai, kurių išvados konkrečiai įrodytų automobilio būklę, defektus ir atsiradimo priežastis bei laiką. Kadangi ieškovė įrodinėjo, jog automobilio gedimas atsirado dar prieš atsakovei parduodant automobilį ieškovei, būtent ji ir turėjo įrodyti, jog šis gedimas buvo atsakovės paslėptas.
Šalies argumentai
7.4. Ieškovė tik deklaratyviai teigia, jog, automobilį tikrinant techninės apžiūros centre, nėra tikrinama pavarų dėžė. Visuotinai žinomos aplinkybės, kad techniškai netvarkingai transporto priemonei yra neleidžiama dalyvauti viešajame eisme, ji negauna techninės apžiūros rezultatų kortelės, kurioje nurodoma išvada, ar transporto priemonė atitinka ar neatitinka techninius reikalavimus.
7.5. Teismo posėdžio metu ieškovės liudytojas Ž. K. parodė, kad apžiūrint automobilį jis nepastebėjo ir nejautė kažkokių greičių dėžės defektų, jis tik pajautė, kad stabdant „buksuoja“ ir nurodė, jog taip gali būti dėl nusidėvėjusių stabdžių kaladėlių. Liudytojas parodė, kad jis yra automobilių remonto meistras, tvarko automobilių greičių dėžes, todėl, jeigu šis asmuo išbandydamas automobilį nejautė, jog automobilis turi pavarų dėžės gedimą, vadinasi, šio gedimo pirkimo pardavimo metu iš viso nebuvo.
Atsiliepimas
7.6. Atsakovė nėra automobilių specialistė, kad būtų žinojusi apie esminį pavarų dėžės gedimą, ji nurodė jai žinomus automobilio gedimus, t.y., kad reikia keisti tepalus, stabdžių diskus ir stabdžių kaladėles. Tuo metu, kai transporto priemone naudojosi atsakovė (apie metus laiko), jokių gedimų automobilis neturėjo, be neesminio savalaikio aptarnavimo, todėl ieškovei kilo pareiga įrodyti, jog šis gedimas buvo tyčia nuslėptas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovė, siekdama nuslėpti pavarų dėžės defektą, tyčia užgesino apie gedimą informuojančią lemputę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenutraukė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sandorio dėl parduoto daikto kokybės trūkumų.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
10. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškinio, nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto – automobilio – kokybei ir pardavėjo bei pirkėjo atsakomybės už parduoto naudoto daikto trūkumus santykio.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, išaiškino, kad, „pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui.“ Taip pat nurodė, kad „nei įstatymas, nei pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis).“
12. Sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismo vertinimas, jog ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir apdairi, nes nepasinaudojo savo teise patikrinti automobilio techninę būklę autoservise, neatitinka nurodyto CK 6.328 straipsnio taikymo išaiškinimo, tačiau ieškinys buvo atmestas ne dėl minimo įvertinimo, o dėl to, kad ieškovė neįrodė, jog automobilis jo įsigijimo metu turėjo esminių kokybės trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas). Teisėjų kolegija šią išvadą pripažįsta pagrįsta.
13. Automobilio kokybės neatitikimą įprastiniams reikalavimams ieškovė įrodinėjo BMW serviso UAB Krasta Auto Kaunas apžiūros duomenimis ir atsakymais. Serviso peržiūros dokumente Nr. SQK174311 yra nurodyta, jog buvo atlikta automobilio diagnostika ir bandymų moduliai, nustatytas pavarų dėžės defektas. Defekto aprašyme nurodyta, kad kliento žodžiais, pavarų dėžė persijungia sunkiai, vėluoja persijungti, kartais atrodo, jog pavara „buksuoja“. Atliktas apie 300 km. bandomasis važiavimas, EGS nerodė jokios klaidos. Tuomet atliktas 37 km. bandomasis važiavimas, atlikta diagnostika ir nustatyta, kad sankaba nusidėvėjusi ir reikės keisti pavarų dėžę arba tai mechantronikos klaida. Rekomenduota keisti pavarų dėžę. UAB Krasta Auto Kaunas 2018 m. vasario 2 d. atsakyme Nr. KAK-S18-12 į ieškovės atstovės užklausimą nurodyta, kad eksploatuojant automobilį įprastomis sąlygomis, įprastu režimu, per 2-3 savaites toks gedimas negali atsirasti. Vairuotojui toks gedimas automobilio borto kompiuteryje nėra rodomas, šis gedimas nustatomas specialia kompiuterine įranga. Šias klaidas galima ištrinti, tačiau po tam tikro kilometrų kiekio, jei gedimas nepašalintas, o tik ištrintos klaidos, jos pasikartoja.
14. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad bylos proceso metu nebuvo ginčijamas UAB Krasta Auto Kaunas 2018 m. vasario 2 d. rašto Nr. KAK-S18-12 turinys. Jame nurodytus duomenis atsakovė kvestionavo ir savo procesiniuose dokumentuose, ir teikdama paaiškinimus (nurodė, kad šiame rašte nekonstatuotas pavarų dėžės gedimo buvimas jo pardavimo metu, kad defektas neesminis, yra tik rekomenduojama pavarų dėžę pakeisti, gedimas atsirado po automobilio įsigijimo ieškovei juo naudojantis, kt.).
15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog UAB Krasta Auto Kaunas nustatyta jo būklė nereiškia esminių automobilio kokybės trūkumų, dėl kurių nebuvo galima jo eksploatuoti, nes nuo automobilio įsigijimo iki jo apžiūros per 16 dienų ieškovė nuvažiavo 1677 km; nepašalinus nurodyto gedimo, nuo įsigijimo dienos iki 2018 m. spalio 25 d. (per 11 mėnesių) ieškovė nuvažiavo 16 815,18 km; 2018 m. rugsėjo 20 d. atliktos techninės apžiūros metu automobilio trūkumų nebuvo nustatyta, jis pripažintas tinkamu eksploatuoti. Visa tai leido padaryti pagrįstą išvadą, kad automobilis buvo ir yra važiuojantis (t.y. tinkamas naudoti pagal paskirtį) ir techniškai tvarkingas (CPK 185 straipsnis).
16. Atmestinas rašytiniais įrodymais nepatvirtintas apeliantės argumentas dėl techninės apžiūros metu nepatikrinto pavarų dėžės veikimo. Atsakovė pagrįstai remiasi visuotinai žinoma aplinkybe, kad techniškai netvarkingai transporto priemonei viešajame eisme dalyvauti neleidžiama. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad UAB Krasta Auto Kaunas išvada dėl pavarų dėžės keitimo yra tik rekomendacinio pobūdžio, ką patvirtina ir techninės apžiūros išvada dėl techniškai tvarkingos automobilio būklės.
17. Byloje surinkti įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, kad, parduodama automobilį, atsakovė buvo nesąžininga ir paslėpė nurodytą trūkumą, ištrindama automobilio borto kompiuteryje įrašą apie gedimą. BMS serviso dokumentai ir 2018 m. vasario 2 d. raštas nepatvirtina, kad tokie veiksmai buvo atlikti, tik kad yra galimi. Byloje nėra duomenų, kad pavarų dėžės gedimą rodantis ženklas būtų užsidegęs iki automobilio pardavimo ir specialiai užgesintas laikotarpiu, kai automobilio savininkė buvo atsakovė. UAB Krasta auto Kauna“ 2018 m. vasario 2 d. rašte nurodyta, kad vairuotojui toks gedimas automobilio borto kompiuteryje nėra rodomas, šis gedimas nustatomas specialia kompiuterine įranga. Atsakovė šį automobilį įsigijo 2017 m. vasario 27 d., jos pirkimo– pardavimo sutartyje nurodyta, kad automobilio trūkumų nėra, ieškovė įsigijo 11 metų naudotą automobilį, kuriuo, nepakeitusi pavarų dėžės, per 11 mėnesių nuvažiavo 16 815,18 kilometrų, nėra įrodymų, kad jos nurodomas defektas (pavaros „buksavimas“) atsirado iki automobilio įsigijimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovė neįrodė, kad iš atsakovės įsigytas automobilis nebuvo tinkamas naudoti pagal paskirtį.
18. Vadovaujantis nurodytais motyvais, apeliacine tvarka patikrintas sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovė sumokėjo 400 eurų advokato pagalbos išlaidų, prašo jas priteisti. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus užmokesčio už nurodytus procesinius veiksmus, todėl iš ieškovės priteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 (keturis šimtus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovei I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.