- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-17
- Bylos Nr.
- eI3-2234-1161/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07846-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai
- Trečiasis asmuo
- R. G.
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės, Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovei Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiasis suinteresuotas asmuo R. G., dėl raštu pateikto nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2023 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir profesinė sąjunga) 2023 m. liepos 31 d. rašte Nr. 1P-18440 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Raštas) pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės vyresniajai inspektorei R. G.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad Muitinės departamento Imuniteto tarnybai buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (toliau – ir (duomenys neskelbtini) TM) vyresniosios inspektorės R. G. veiksmų. Muitinės departamento Imuniteto tarnybos vyriausiasis tyrėjas A. R. atlikęs tarnybinį patikrinimą, 2023 m. liepos 14 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10TTE-369 „Dėl (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės vyresniosios inspektorės R, G. veiksmų“ (toliau – ir Išvada).
Pažymi, jog Išvadoje konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) TM vyresnioji inspektorė R. G., 2023 m. sausio 18 d. nuo 9.00 iki 20.00 val., atlikusi pareigas (duomenys neskelbtini) TM krovinių posto „Tiekimas“ muitinės tikrinimo vietoje (duomenys neskelbtini), be kitų darbo vietų, dirbusi darbo vietose Nr. 5, 6, ir 9, atlikdama tranzito procedūros įforminimo paskirties įstaigoje formalumus ir priimdama sprendimą dėl tranzito deklaracijoje MRN 23LTKK00000007730 deklaruotų prekių tikrinimo (netikrinimo), neįvertino turimos informacijos (PARK Nr. 23KK2002) apie tai, jog yra rizika, kad prekė gali būti deklaruota neteisingu prekės kodu, turint tikslą išvengti sankcijų taikymo pagal 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje 3i str. 1 d. (Draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti, importuoti ar perduoti į Sąjungą XXI priede išvardytas prekes, iš kurių Rusija gauna reikšmingas pajamas ir todėl gali vykdyti veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, jei jų kilmės šalis yra Rusija arba jos eksportuotos iš Rusijos) ir nesiėmė jokių veiksmų kilusioms abejonėms šią riziką sumažinti, patikrinant prekes paėmus mėginius, kad nustatyti tikslų prekės kodą.
Teigia, jog šia savo veika (neveikimu) vyresnioji inspektorė R. G. pažeidė Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo (toliau – ir MĮ) 9 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 19 straipsnio 1 dalies 6 punkto, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir VTS, ir Statutas) 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1B-625 „Dėl Rizikos valdymo iki muitinio įforminimo ir muitinio įforminimo metu taisyklių ir Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių patvirtinimo“, 12 punkto, (duomenys neskelbtini) TM krovinių posto „Tiekimas“ nuostatų, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 1B-1136 „Dėl (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės krovinių postų nuostatų patvirtinimo“, 8.9.1 papunkčio nuostatas bei netinkamai vykdė (duomenys neskelbtini) TM krovinių posto „Tiekimas“ vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų (duomenys neskelbtini) TM direktoriaus 2020 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 3B-191 „Dėl (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės krovinių posto „Tiekimas“ vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, 1 priede esančių darbo vietų aprašymo 5 darbo vietos 1, 2, 3, 5 funkcijas, 6 darbo vietos 1 funkciją, 9 darbo vietos 1 funkciją, ir tokiu būdu netinkamai atliko (duomenys neskelbtini) TM vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1B-180 „Dėl (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės pareigybių aprašymo patvirtinimo“, 5.1 papunktyje ir 5.13 papunktyje nustatytas funkcijas ir tuo padarė tarnybinį nusižengimą.
Nurodo, kad įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, kaltės formą, kilusias pasekmes, ankstesnę tarnybos eigą, Muitinės departamento generalinis direktorius D. Ž. priėmė sprendimą R. G. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Atsižvelgiant į tai, kad minėta pareigūnė yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos narė, Muitinės departamentas 2023 m. liepos 17 d. raštu Nr. (6.31Mr) 3BE-5489 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į Muitinės darbuotojų profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą skirti minėtai pareigūnei tarnybinę nuobaudą.
Paaiškina, kad Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga 2023 m. liepos 31 d. raštu Nr. 1P-18440 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, motyvuodama tuo, kad sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą yra priimtas nevertinant pakankamai svarbių aplinkybių, kurios turi lemiamą reikšmę susiklosčiusios situacijos teisiniam vertinimui ir galimo tarnybinio nusižengimo analizei, ignoruojant tarnybinėn atsakomybėn patrauktos pareigūnės paaiškinime nurodytas aplinkybes.
Nesutinka su minėtais Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atsisakymo motyvais ir mano, kad toks profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas.
Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo diskriminacijos dėl narystės profesinėje sąjungoje. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindama pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) (2004 m. balandžio 13 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis a. b. Nr. A3-170/2004, Administracinių teismų praktika, 2004 m. Nr. 5; 2012 m. birželio 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis a. b. Nr. A662-368/2012, Administracinė jurisprudencija, 2012, Nr. 23, 2010 m. liepos 30 d. nutartis a. b. Nr. A662-1080/2010, 2012 m. gegužės 10 d. nutartis a. b. Nr. A520-2288/2012).
Pažymi, kad Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, o nesutikdama su darbdavio paskirta tarnybine nuobauda, negali vien tuo pagrindu atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą.
Mano, kad Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą R. G. nenurodė nei vienos pareigūnės diskriminuojančios aplinkybės dėl jos narystės profesinėje sąjungoje ir prieštaraudama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai vertino paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją. Atkreipia dėmesį, kad, nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2023 m. liepos 31 d. rašte Nr. 1P-18440 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ nėra pagrįstų duomenų, kad tarnybinę nuobaudą pareigūnei ketinama skirti dėl jos narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl jos veiklos profesinėje sąjungoje. Pamini, kad profesinė sąjunga minėtame rašte pateikia tik abstrakčius ir bendro pobūdžio teiginius be konkrečių ir individualių aplinkybių išdėstymo, jų ryšio su drausmine procedūra, o vien minėtos pareigūnės buvimas profesinės sąjungos nare negali pagrįsti prielaidos, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl jos narystės profesinėje sąjungoje.
Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog tarnybinę nuobaudą R. G. ketinama skirti konstatavus teisės aktų pažeidimus, o tarnybinė nuobauda yra susijusi išimtinai su pareigūnės netinkamu pareigų atlikimu, o ne dalyvavimu profesinės sąjungos veikloje, Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, įgyja nepagrįstą pranašumą prieš Muitinės departamentą, trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, pažeisdama viešąjį interesą.
Teigia, kad LVAT, aiškindamas profesinės sąjungos sutikimo ribas, pažymėjo, jog tinkamos drausmės užtikrinimas – tai įstaigų veiklos efektyvumo užtikrinimo priemonė. Dėl šių aplinkybių, vadovas, nepriklausomai nuo pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, privalo turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, o tokios galimybės nepagrįstas apribojimas galėtų sutrikdyti tarnybinę drausmę, taip sukeliant pavojų viešajam interesui.
Atsiliepimas
Atsakovė Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Pažymi, kad viena iš svarbiausių tarnybinės atsakomybės procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik pareigūno veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai - plati įstaigos vadovo įpareigotos komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu.
Teigia, kad Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau profesinei sąjungai įstatymų suteikta teisė atstovauti ir ginti savo narius, teikti pasiūlymus institucijoms. Tokia teisė numatyta Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatyme (toliau - ir Profesinių sąjungų įstatymas, ir PSĮ). Mano, kad tarnybinės drausmės pažeidimo faktų ir aplinkybių tyrimas tam tikra apimtimi yra reikalingas, nes to nepadarius nebūtų galima įrodyti nei darbdavio interesų pažeidimo esmingumo, nei to, kad darbdavio norima skirti drausminė nuobauda, nesusijusi su pareigūno veikla profesinėje sąjungoje.
Teigia, kad Muitinės departamento teiginys, jog profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, nepagrįstai vertino Išvadą, yra nepagrįstas.
Atsakovės manymu, darbdavys tendencingai ketina skirti (duomenys neskelbtini) TM posto vyriausiajai inspektorei R. G., Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos narei, tarnybinę nuobaudą – pastabą - dėl jos narystės profesinėje sąjungoje už tai, kad pareigūnė aktyviai dalyvauja profsąjunginėje veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, nebijo pareikšti nuomonę ar kritiką darbdavio atžvilgiu, aktyviai gina savo ir kitų pareigūnų teises, sprendimą skirti jam tarnybinę nuobaudą vertina kaip poveikio priemonę ir persekiojimą už dalyvavimą profsąjunginėje veikloje. Teigia, kad profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovavosi savo veiklos principais, įstatymų ir 2022 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos Muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr.PV3-555 jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2023 m. liepos 31 d. rašto Nr. 1P-18440 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriame profesinė sąjunga pateikė atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės vyresniajai inspektorei R. G., teisėtumo ir pagrįstumo.
Atlikusi tarnybinį patikrinimą, 2023 m. liepos 11 d. buvo surašyta išvada Nr. 10TTE-369 „Dėl (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės vyresniosios inspektorės R. G. veiksmų“.
Statuto (ginčui aktuali Statuto redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) 1 straipsnis numato, kad šis Statutas, be kita ko, reglamentuoja vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę. Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytas bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principas nustato pareigūnui prievolę atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas.
Vadovaujantis Statuto 61 straipsnio 1 dalimi, pareigūnai įstatymų ir šio statuto nustatyta tvarka gali steigti profesines sąjungas ar stoti į jas savo interesams ginti. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo statutinių įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.
Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ (toliau – ir Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, išskyrus mažareikšmį tarnybinį nusižengimą. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamus padarinius – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių. Tarnybinis patikrinimas pradedamas ministrui ar jo įgaliotam asmeniui, pareigūną į pareigas skiriančiam centrinės statutinės įstaigos arba statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus (toliau – vadovas), gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus Aprašo 7 punkte nustatytą atvejį) nuo nurodytos informacijos gavimo, pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam asmeniui (toliau – tikrintojas), atlikti tarnybinį patikrinimą. Jeigu informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios informacijos gavimo raštu perduoti ją vadovui. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti vadovas gali sudaryti komisiją. (Aprašo 6 punktas).
Remiantis Aprašo 24 punktu, tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Aprašo 9.1 papunktyje nustatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei tarnybinį patikrinimą atlikusių pareigūnų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardą žeminanti veika, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigūno vardą, padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.
Vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo Statuto 61 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju. Profesinės sąjungos renkamasis organas per 14 dienų nuo šio kreipimosi dienos privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamasis organas nepateikia atsakymo, vadovas turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Jeigu per šį laikotarpį gaunamas profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą, tarnybinė nuobauda neskiriama, o profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą gali būti skundžiamas administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (Aprašo 28 punktas).
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus, bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje.
LVAT praktikoje taip pat konstatuota, kad reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamųjų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamojo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginti su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-3849-968/2020).
Profesinė sąjunga ginčijamame Rašte teigia, kad nusprendus skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnei, Muitinės departamentas taikė ne tik dvigubus tarnybinės atsakomybės standartus, bet ir toleravo muitinės pareigūnų, profesinės sąjungos narių, persekiojimą. Nurodo, kad atliekant tikrinimą buvo konstatuotas formalus teisės akto pažeidimas, tačiau nenurodyta, kokia padaryta žala, kaip (ir/ar) buvo nustatomas prekės kodas. Nuo 2023 m. sausio 18 d. ta pati prekė, to paties siuntėjo tam pačiam gavėjui vyko nuolatos. Visos importo deklaracijos MDAS buvo nukreiptos dokumentiniam tikrinimui ir prekės išleistos į vidaus rinką.
Minėta, kad Rašte profesinė sąjunga teigia, kad priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą yra priimtas nevertinant pakankamai svarbių aplinkybių, kurios turi lemiamą reikšmę susiklosčiusios situacijos teisiniam vertinimui ir galimo tarnybinio nusižengimo analizei, ignoruojant tarnybinėn atsakomybėn patrauktos pareigūnės paaiškinime nurodytas aplinkybes. Profesinė sąjunga Rašte pažymėjo, kad, išnagrinėjus tarnybinio patikrinimo medžiagą, nematyti jokių aplinkybių, kurios vienareikšmiškai pagrįstų tarnybinį nusižengimą, todėl daro išvadą, kad galimą tarnybinį nusižengimą tyrusi komisija aplinkybes vertino šališkai, tendencingai, turėdama išankstinį įsitikinimą, nurodymą, skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui galimai dėl to, jog pareigūnė yra profesinės sąjungos narė ir priklauso profesinės sąjungos valdymo organui.
Teismas pažymi, kad profesinės sąjungos Rašte nurodyti teiginiai, jog R. G. patraukimas tarnybinėn atsakomybėn, tarnybinės nuobaudos jai skyrimas yra jos kaip profesinės sąjungos nario persekiojimas, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, faktiniais duomenimis. Anksčiau nurodytos profesinės sąjungos įvardytos aplinkybės taip pat neliudija R. G. persekiojimo dėl narystės profesinėje sąjungoje.
Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad jau minėtoje LVAT praktikoje konstatuota, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Taigi, remiantis minėta LVAT praktika, profesinė sąjunga nėra kompetentinga spręsti dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo teisėtumo, nusižengimo sudėties elementų pakankamumo, taip pat dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos proporcingumo. Kitu atveju, profesinių sąjungų nariai atsidurtų tokioje pozicijoje, kai palyginti su kitais institucijoje tarnaujančiais asmenimis (pareigūnais), būtų išskirtinėje pozicijoje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn atsakomybėn.
LVAT praktikoje nurodyta ir tai, kad būtent profesinei sąjungai, manančiai, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, yra nustatyta pareiga pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, t. y. ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje.
Pažymėtina, jog atsakovė nei skundžiamame Rašte, nei atsiliepime teismui nenurodė konkrečių aplinkybių dėl skiriamos tarnybinės nuobaudos ryšio su pareigūnės profesinės sąjungos veikla buvimo. Iš esmės atsakovė tarnybinės atsakomybės tariamą ryšį su pareigūnės naryste profesinėje sąjungoje grindė tuo, kad tarnybinio tyrimo medžiagoje, jos vertinimu, nematyti jokių aplinkybių, kurios vienareikšmiškai pagrįstų tarnybinį nusižengimą, todėl galimą tarnybinį nusižengimą tyrusi komisija aplinkybes vertino šališkai, tendencingai, turint išankstinį įsitikinimą, nurodydama skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, galimai dėl to, jog pareigūnas yra muitinės profesinės sąjungos narys ir priklauso profesinės sąjungos valdymo organui. Viena vertus, teismas pažymi, kad tarnybinis nusižengimas Išvadoje yra išsamiai ir aiškiai nustatytas, nurodyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai. Kita vertus, kaip jau minėta, profesinė sąjunga nėra kompetentinga spręsti dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo teisėtumo. Jokių kitų aplinkybių, pagrindžiančių ryšį tarp pareigūnei siūlomos skirti tarnybinės nuobaudos ir jos narystės profesinėje sąjungoje, atsakovė nenurodė. Tarnybinį patikrinimą atlikusių pareigūnų galimo šališkumo įrodymų taip pat byloje nenustatyta. Rašte nurodytos aplinkybės taip pat nepaneigia Išvadoje konstatuoto R. G. padaryto pažeidimo (vien aplinkybė, kad panašaus pobūdžio veiksmai galimai buvo atliekami ir anksčiau, savaime neleidžia konstatuoti, kad pažeidimo nėra).
Dėl atsakovės Rašte pateiktų argumentų, kad tikrintojas, atlikęs tarnybinę patikrinimą, nevertino pakankamai svarbių aplinkybių, kurios turi lemiamą reikšmę susiklosčiusios situacijos teisiniam vertinimui ir galimo tarnybinio nusižengimo analizei, teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė nenurodo, kokių konkrečių aplinkybių tikrintojas nevertino, ir kaip tai susiję su pareigūnės tariamu diskriminavimu (persekiojimu) narystės profesinėje sąjungoje pagrindu.
Pažymėtina, kad profesinės sąjungos Rašte nurodyti teiginiai, jog Muitinės departamentas skirdamas pareigūnei R. G. tarnybinę nuobaudą taikė ne tik dvigubus tarnybinės atsakomybės standartus, bet ir toleravo muitinės pareigūnų, profesinės sąjungos narių, persekiojimą, yra nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, faktiniais duomenimis. Skundžiamame Rašte atsakovė nenurodė jokios reikšmingos ir pagrįstos aplinkybės, kuria remiantis būtų galima daryti išvadą, kad R. G. yra persekiojamas dėl buvimo profesinės sąjungos nare, nors tokią pareigą atsakovei numato galiojantys teisės aktai ir LVAT praktika.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Muitinės departamentas, atliko išsamų tarnybinį patikrinimą, o jo pateiktoje tarnybinio patikrinimo Išvadoje yra pateiktas išsamus pažeidimo teisinis vertinimas, kurį įvertinus nėra prielaidų spręsti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnei buvo paskirta dėl jos narystės profesinėje sąjungoje.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos Raštas, kuriuo ji pateikė atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą (duomenys neskelbtini) TM vyresniajai inspektorei R. G., naikintinas kaip nepagrįstas, o Muitinės departamento prašymas tenkintinas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkinti.
Panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2023 m. liepos 31 d. raštą Nr. 1P-18440 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ tiek, kiek juo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės vyresniajai inspektorei R. G.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.