Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui M. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui M. V., kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo 1 810,12 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo skolos sumos už penkerius metus, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-08-08 nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teisme 2016-08-22 buvo gautas ieškovo skundas dėl 2016-08-08 nutarties. Teismas, nustatęs, kad ieškovas su skundu nepateikė jokių duomenų apie tai, kad būtų sumokėtas žyminis mokestis, 2016-08-23 nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2016-09-06 atskirojo skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 28,00 Eur dydžio žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Nutartis trūkumams šalinti buvo siunčiama ieškovui ieškinyje nurodytu adresu, tačiau jos įteikti nebuvo galimybės, vokas su procesiniais dokumentais grįžo neįteiktas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartimi ieškovo A. S. atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas A. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti atskirąjį skundą. Nurodė, kad nebuvo gavęs 2016-08-23 teismo nutarties, kuria ieškovui buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti – sumokėti 28,00 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu, teismo procesiniai dokumentai įteikiami pasirašytinai, tačiau bylos nagrinėjimo metu aplinkybės, kad A. S. nebuvo įteikta 2016-08-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, nebuvo nustatytos ir teismas formaliai palaikė skundą nepaduotu. Kartu su skundu pateikė mokėjimo nurodymą, patvirtinantį 28,00 Eur žyminio mokesčio apmokėjimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria ieškovo A. S. atskirasis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, nepašalinus per teismo nustatytą terminą atskirojo skundo trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia aplinkybe, kad jis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-23 nutarties, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumus pašalinti, negavo, todėl negalėjo pašalinti atskirojo skundo trūkumų. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 straipsnis), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti. CPK 115 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyta, kad jeigu teismo nurodyti trūkumai per nustatytą terminą nėra pašalinami, procesinis dokumentas (šiuo atveju atskirasis skundas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-08-23 nutartimi nustatė ieškovui A. S. terminą iki 2016-09-06 atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Minėta nutartis išsiųsta registruotu paštu ieškovo ieškinyje nurodytu adresu, tačiau procesiniai dokumentai grąžinti neįteikti, pašto darbuotojų žymoje nurodyta „neatsiėmė pašte“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-09-09 nutartimi laikė nepaduotu ieškovo atskirąjį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui, nes nebuvo pašalinti teismo nutartimi nustatyti atskirojo skundo trūkumai. CPK XI skyriaus antrasis skirsnis įtvirtina procesinių dokumentų įteikimo institutą. Procesinis įteikimas – tai įstatymo nustatyta tvarka ir forma atliktas ir patvirtintas procesinis veiksmas, kuriuo teismas siūlo adresatui susipažinti su pateikiamo procesinio dokumento turiniu. Kad procesinis įteikimas būtų teisėtas ir sukeltų atitinkamus teisinius padarinius, būtina atlikti teisėtą įteikimo procedūrą ir nustatyta tvarka patvirtinti įteikimą. Už procesinių dokumentų įteikimą yra atsakingas teismas, kuris sprendžia, kokia apimtimi ir kokiu būdu bus įteikti procesiniai dokumentai, įgyvendina įteikimo procedūrą, rūpinasi, kad procesinį įteikimą atliktų kompetentingi organai, saugo procesinių dokumentų įteikimą patvirtinančius įrodymus. Teismas įteikimo funkciją vykdo per tarpininkus. CPK 117 straipsnis numato, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotu paštu, per antstolius, kurjerius, kitais CPK nurodytais būdais, o įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais – telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Pagal CPK 123 straipsnio 1 dalį jeigu dalyvautis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai jo gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra (CPK 123 straipsnio 1 dalis, 122 straipsnio 1 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Byloje duomenų apie registruotos korespondencijos ieškovui įteikimą, nėra. Procesiniai dokumentai grąžinti teismui neįteikti, pašto darbuotojų žymoje nurodyta „neatsiėmė pašte“. Nagrinėjamu atveju nepavykus procesinių dokumentų įteikti ieškovo nurodytu adresu, pakartotinai 2016-08-23 nutartis dėl trūkumų šalinimo ieškovui išsiųsta nebuvo. Apelianto teigimu, jis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-23 nutarties, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumus pašalinti, negavo, todėl negalėjo pašalinti atskirojo skundo trūkumų. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kai asmens gyvenamosios vietos ar darbo adresu procesiniai dokumentai siunčiami vieną kartą, tikėtina, kad gali susiklostyti situacija, jog procesinių dokumentų įteikimo metu asmens nurodytais adresais nebus, taip pat nebus asmenų, kuriems procesiniai dokumentai gali būti įteikiami, neradus adresato (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes, turėtų nuspręsti, ar procesiniai dokumentai turėtų būti pakartotinai siunčiami nurodytais adresais, ar turėtų būti imamasi papildomų priemonių adresato gyvenamosios vietos ir (ar) darbo vietos adresams nustatyti (pvz., užklausiamas Gyventojų registras, Socialinio draudimo fondo valdyba, ieškovas (pareiškėjas) įpareigojamas patikslinti atsakovo (suinteresuoto asmens) adresą ir pan.), ar turėtų būti taikomas kitas CPK nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas (CPK 129, 130 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).Nors šalys civiliniame procese turi pareigą aktyviai dalyvauti byloje, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, pranešti teismui aplinkybes, turinčias įtakos operatyviam bylos išnagrinėjimui, sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti proceso įstatymo suteiktomis teisėmis, šiuo atveju pagrindo teigti, kad ieškovas A. S. akivaizdžiai elgėsi nerūpestingai ar nevykdė procesinių pareigų, nenustatyta, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atskirojo skundo trūkumų nepašalinimo aplinkybes ir nepagrįstai ieškovo atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-09 nutarties pateikė mokėjimo nurodymą, patvirtinantį apie 28,00 Eur dydžio žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dėl 2016-08-08 nutarties sumokėjimą. Nurodytos aplinkybės suteikia apeliacinės instancijos teismui teisę skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškovo A. S. 2016-08-17 atskirąjį skundą dėl 2016-08-08 nutarties. Byla perduotina Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkei (CPK 307 straipsnio 2 dalis, CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 307 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Priimti ieškovo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo.

Išsiųsti atsakovui M. V. atskirojo skundo kopiją, išaiškinant, jog atsakovas per 14 dienų nuo atskirojo skundo išsiuntimo dienos privalo pateikti Vilniaus apygardos teismui atsiliepimą į atskirąjį skundą ir išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto atskirojo skundo argumentų pagrįstumo.

Perduoti šią bylą su ieškovo A. S. atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkei dėl teisėjo skyrimo ir teismo posėdžio datos nustatymo.