Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaclovo Pauliko ir Jūros Marijos Strumskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-35283-433/2016 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui M. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. S. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 810,12 Eur skolos, 452,53 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 19 d. su atsakovu M. V. sudarė pirkimo –pardavimo sutartį Nr. 07, pagal kurią įsipareigojo pagaminti ir parduoti stakles, o atsakovas įsipareigojo sumokėti 1 810,12 Eur (6 250 Lt). Ieškovas stakles pagamino ir perdavė atsakovui, tačiau atsakovas už prekes neatsiskaitė. Atsakovui nepateikus atsiliepimo prašė priimti sprendimą už akių.Atsakovas atsiliepimo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 4 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė, grąžino ieškovui A. S. 29,31 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2016 m. vasario 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 118968.Teismas nustatė, kad reikalavimo teisė dėl skolos ir palūkanų priteisimo priklauso A. S. įmonei „Fredona“, su kuria atsakovas sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, o ne pačiam ieškovui A. S..Teismas nustatė, kad ieškovas yra sumokėjęs 97,31 Eur žyminį mokestį. Nurodė, kad už ieškinio pareiškimą ginčo teisenos tvarka šioje byloje turėjo būti sumokėtas 68 Eur žyminis mokestis. Sprendė, kad ieškinį atmetus, ieškovui grąžintina 29,31 Eur permokėto žyminio mokesčio.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidų iš šalių nepriteisė.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Ieškovas A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą už akių, dalyje dėl 29,31 Eur žyminio mokesčio grąžinimo, ir išspręsti klausimą iš esmės – grąžinti ieškovui visą sumokėtą žyminį mokestį (125,31 Eur). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas grąžinti tik dalį sumokėto žyminio mokesčio, netinkamai taikė proceso teises normas įtvirtintas CPK 87 ir 92 straipsniuose.Vienintelis atvejis, kada procesinių dokumentų įteikimą apmoka byloje dalyvaujantis asmuo, yra tada, kai dalyvaujantis byloje asmuo pateikia prašymą, kad procesiniai dokumentai būtų įteikti jam ar kitam asmeniui konkrečiu būdu (CPK 92 str.). Ieškovas tokio prašymo neteikė, todėl jam neatsiranda pareiga apmokėti visas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d.).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimo už akių dalies, kuria teismas ieškovui grąžino dalį, bet ne visą sumokėtą žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantas prašo grąžinti visą žyminį mokestį, t. y. 97,31 Eur, kuriuos jis sumokėjo už ieškinį 2016 m. vasario 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 118968, ir 28 Eur, kuriuos jis sumokėjo už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių 2016 m. rugsėjo 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 384058.Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas už ieškinio pateikimą sumokėjo 97,31 Eur dydžio žyminį mokestį (2016 m. vasario 10 d. mokėjimo nurodymas Nr. 118968, b. l. 12). Žyminis mokestis – tai proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Žyminio mokesčio paskirtis – perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų byloje dalyvaujantiems asmenims, turintiems teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Įstatymas suteikia apsaugą abiem proceso šalims – ieškovui ir atsakovui, todėl žyminis mokestis iš dalies apsaugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme ar bylinėjimosi vilkinimo.Žyminis mokestis įstatymo leidėjo nustatytais atvejais yra mokamas už tuos materialinius ar procesinius reikalavimus, dėl kurių nagrinėjimo yra inicijuojama civilinė byla (CPK 80 str.). Turtiniuose ginčuose žyminio mokesčio dydis priklauso nuo ieškinio sumos. Jeigu turtinio reikalavimo dydis yra iki 28 962 Eur sumos, tai žyminis mokestis sudaro 3 procentus nuo reikalavimo sumos, bet ne mažiau kaip 20 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1 810,12 Eur dydžio skolą ir 452,53 Eur palūkanų. Taigi teikiant ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo atsakovas privalėjo sumokėti 67,88 Eur ((1 810,12 + 452,53) x 0,03) dydžio žyminį mokestį. CPK 87 straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose yra įtvirtinti atvejai, kuomet žyminis mokestis ar jo dalis grąžinami suinteresuotam asmeniui. Vienas iš jų, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio (CPK 87 str. 1 d. 1p.). Kadangi ieškovas už ieškinio pareiškimą sumokėjo daugiau žyminio mokesčio negu privalėjo sumokėti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė permokėtą žyminio mokesčio dalį, t. y. 29,31 Eur (97,31 Eur – 67,88 Eur = 29,31 Eur), grąžinti ieškovui.Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad apeliantas sumokėjo 28 Eur dydžio žyminį mokestį, paduodamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo A. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kaip jau buvo minėta, žyminis mokestis yra proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas 28 Eur žyminis mokestis. Tai yra savarankiškas mokestis, nustatytas CPK už atskirojo skundo dėl laikinų apsaugos priemonių nagrinėjimą, kurio paskirtis perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų byloje dalyvaujantiems asmenims, turintiems teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė grąžinti ieškovui už atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikimą sumokėtą žyminį mokestį. Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apelianto apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.