Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. D. ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, pareikštą atsakovui A. G., išvadą byloje teikiant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas A. G. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą jam pranešta, šaukimą įteikiant viešo paskelbimo būdu.

Byloje yra pateikta Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje nurodyta, jog ieškovės V. D. šeima 2015 m. sausio 5 d. Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AT-4 buvo išbraukta iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos, dėl V. D. vaikams D. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), V. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir K. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), 2014 m. lapkričio 25 d. Šakių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-881-829/2014 nustatytos nuolatinės globos. Minėtu Šakių rajono apylinkės teismo sprendimu V. D. buvo neterminuotai apribota motinos valdžia jos nepilnamečių dukrų D. D., V. V., K. D. atžvilgiu ir sustabdytos V. D. asmeninės bei turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu. V. D. dukros K. G., gimusios (duomenys neskelbtini), Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-69-630/2017 gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu A. G.. Nepilnametė K. G. gyveno su tėvu A. G. (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. liepos mėnesio. V. D. 2017 m. liepos 21 d. kreipėsi į skyrių, informuodama, kad jos dukra K. G. tėvo A. G., jam galimai išvykus į užsienį, palikta be tėvo globos ir išreiškė norą bei ketinimus dukra rūpintis pati. V. D. nurodė turinti nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbanti darbus pas vietos ūkininką ir turinti pajamų dukrą aprūpinti bei esą yra pakeitusi gyvenimo būdą, t. y. nevartoja alkoholio, todėl gali tinkamai pasirūpinti tėvo A. G. palikta dukra K. G..

V. D. pateiktą informaciją apie pakeistą gyvenimo būdą patvirtina skyriaus surinkti duomenys. V. D. ir jos dukros K. G. deklaruota gyvenamoji vieta nurodoma (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai moteris su dukra gyvena sugyventiniui V. K. priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). V. D. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), dėl lėšų trūkumo nėra tinkamai įrengtas gyventi tiek pačiai V. D., tiek jos dukrai K. G., tačiau moteris nurodo, jog padidėjus jos pajamoms, ketina remontuoti butą. K. G. faktinėje gyvenamojoje vietoje V. D. stengiasi užtikrinti tinkamas sąlygas gyventi, t.y. mergaitei skirtas didesnis iš dviejų name esančių kambarių kambarys. Mergaitės kambaryje yra jai reikalingi baldai ir daiktai, sudarytos sąlygos naudotis visomis name esančiomis patalpomis. Namuose nėra įrengta vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemos, todėl naudojamasi lauko tualetu bei laikinomis vonios kambario priemonėmis, šildoma krosnimi. Namuose pakankamai tvarkinga, švaru, šilta. V. D. tuo metu dirbo G. K., vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, ūkyje. Draudžiamųjų pajamų dydis (SPIS duomenimis 2017 m. rugpjūčio mėnesiui 190,00 Eur, rugsėjo mėnesiui – 144,76 Eur, spalio mėnesiui – 69,09 Eur) priklauso nuo darbų sezoniškumo, tačiau V. D. stengiasi užtikrinti dukros K. G. poreikius užsiimdama namų ūkio veikla, t.y. augindama naminius gyvulius (ožką, žąsis, vištas) šeimos reikmėms, ruošdama maisto atsargas iš užauginamų namų ūkyje daržovių. Dėl galimų alkoholio vartojimo problemų V. D. šeima, kurioje laikinai apsigyveno dukra K. G., buvo stebima (duomenys neskelbtini) socialinių darbuotojų. Nuo 2017 m. liepos 21 d. iki 2017 m. lapkričio 28 d. rizikos faktorių ar galimų grėsmių kilimo vaiko K. G. atžvilgiu gyvenant motinos V. D. šeimoje nebuvo nustatyta. V. D. užtikrina reikalingą dukros K. G. ugdymą. Mergaitė lanko arčiausiai gyvenamosios vietos esančią ugdymo įstaigą V. rajone. P. „S.“ gimnazijoje K. G. ugdoma pagal bendrojo lavinimo pagrindinio ugdymo septintos klasės programą. Motina rūpinasi mergaitės ugdymo rezultatais, tėvų susirinkimų dėl darbo grafiko nelanko, tačiau nuolat bendrauja su klasės auklėtoja arba pagal poreikį su dalykų mokytojais. Papildomo ugdymo užsiėmimų mergaitė nelanko, tačiau norėtų lankyti dainavimo užsiėmimus. K. G. sveikatos priežiūra užtikrinama tinkamai. Motina su dukra lankosi pas šeimos gydytoją profilaktiškai dėl mokyklos arba pagal poreikį sunegalavus. K. G. 2017 m. liepos 21 d. skyriui išreiškė nuomonę, kad nori gyventi pas motiną V. D., nes tėvas A. G. ją paliko pas dėdę, kuris vartojo alkoholį, tėvas apie šešis mėnesius nesirūpino jos maitinimu, aprūpinimu rūbais, higienos priemonėmis ir kt., nebendravo ir nepalaikė ryšio. 2017 m. lapkričio 21 d. K. G. pakartotinai išreiškė nuomonę, kad nori gyventi su motina V. D., nes ja motina rūpinasi, mergaitė jaučiasi patenkinta, kad turi savo kambarį, kad yra aprūpinta maistu, rūbais, ugdymosi ir kt. priemonėmis. Mergaitė neprieštarauja dėl bendravimo su tėvu tvarkos, norėtų su juo bendrauti, motina V. D. nesiekia trukdyti dukros ir tėvo bendravimui, tačiau pats tėvas, K. G. teigimu, pirmą kartą po jos palikimo be tėvo globos susisiekė su ja internetinio ryšio priemonėmis 2017 m. lapkričio mėnesio pabaigoje.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principą, Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad abu tėvai turi pareigą vienodai rūpintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, skyriuje neesant duomenų apie netinkamą V. D. motinos valdžios panaudojimą K. G. atžvilgiu, esamas gyvenimo sąlygos bei tėvo A. G. dukros K. G. be jo globos palikimą, teikia išvadą, kad vaiko K. G. gyvenamoji vieta gali būti nustatyta su motina V. D. jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje bei taikomos laikinosios apsaugos priemonės nustatant vaiko K. G. laikinąją gyvenamąją vietą su jos motina V. D. Nustačius vaiko K. G. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina atitinkamai išlieka tėvo A. G. teisė bendrauti su dukra, jei tai neprieštaraus vaiko interesams. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, todėl teikiame išvadą, kad vaikui K. G. priteistinas iš tėvo A. G. išlaikymas ir taikytinos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikinojo išlaikymo, nes vaikas K. G. daugiau nei pusė metų tėvo A. G. neaprūpinama. Dėl išlaikymo dydžio spręstina vaiko naudai, vertinant vaiko poreikius, nurodomus ieškinyje. Ieškinys civilinėje byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, neprieštarauja vaiko – K. G. teisėtiems interesams.

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

Dėl gyvenamosios vietos nepilnamečiui vaikui nustatymo

Teismas, vadovaujasi ieškovės, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės paaiškinimais, kad nepilnametis vaikas – K. G. gyvena kartu su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos vaikui gyventi, augti ir vystytis. Iš bylos medžiagos matyti, kad, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-69-630/2012, buvo nustatyta vaiko tėvu – A. G., tačiau iš pareiškėjos paaiškinimo ir civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas nuo 2017 m. birželio 3 d. gyvena su motina, atsakovas A. G. yra galimai išvykęs į užsienį, bylos duomenimis dukrą buvo palikęs prižiūrėti giminaičiui, nepilnamete dukra nesirūpina. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad atsakovas, žinodamas apie tai, kad vaikas gyvena su ieškove (2017 m. lapkričio mėnesio pabaigoje buvo internetinio ryšio priemonėmis susisiekęs su dukra), nepateikė byloje atsiliepimo bei nepareiškė jokių prieštaravimų ir pretenzijų, teismas sprendžia, jog nepilnametės K. G. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina ieškove V. D. jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, nes tai labiau atitiks teisėtus vaiko interesus (CK 3.169 straipsnis, CK 3.174 straipsnis).

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų.

Įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010).

Nustatant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009). Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir gimusį santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 str. 1 d.).

Šioje byloje ieškovė prašo priteisti nepilnametei K. G. išlaikymą po 180 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad atsakovas jokio nekilnojamojo turto neturi, ieškovei priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei negyvenamosios patalpos, esančios tuo pačiu adresu. „Sodros“ duomenimis atsakovas nedirba, ieškovė šiuo metu dirba, gauna apie 500 Eur dydžio atlyginimą.

Teismas konstatuoja, kad atsakovas savo elgesiu ir gyvenimo būdu iš esmė atleido save nuo pareigos bendrauti su vaiku ir neprisideda prie jo išlaikymo. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovo atžvilgiu paskelbta paieška buvo nerezultatyvi ir neturi daugiau duomenų spręsti apie atsakovo realias pajamas ir turtinę padėtį, tačiau tai negali būti kliūtimi išspręsti išlaikymo priteisimo vaikui klausimą.

Atsižvelgiant į esamą ieškovės turtinę padėtį, į jos sveikatos būklę, amžių, gaunamas pajamas, teismas konstatuoja, jog nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimo suma, kuri atitinka ieškovės turtinę padėtį, yra 290 Eur. Didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku nuolat atsiranda nenumatytų išlaidų, reikalingų skirti jo vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, gydymui, ir vaiko tėvas, turintis teikti išlaikymą, prie tų išlaidų iš esmės neprisideda. Ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti 180 Eur nelaikytinas pernelyg didele finansine našta atsakovui, net ir nesant objektyvių duomenų apie jo faktinę turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

Atkreiptinas dėmesys, jog, kaip buvo nurodyta, teismas gali priteisti išlaikymą ne tik būtiniems vaiko poreikiams užtikrinti, tačiau esant galimybėms turi būti užtikrinti ir tie poreikiai, kurie padeda vaiką ugdyti pilnaverte ir sveika asmenybe ir didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas.

Taigi, teismas atsižvelgdamas į teismo nustatytas aplinkybes konstatuoja, jog nurodytas išlaikymo dydis atitinka ieškovės faktinę finansinę padėtį ir yra pakankamas užtikrinti šalių nepilnamečio vaiko K. G. poreikius, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis po 180 Eur nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2017 m. spalio 31 d.) iki vaiko pilnametystės (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas).

Vadovaujantis CK 3.185 straipsnio 1 dalimi, 3.190 straipsnio 1 dalimi nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovė V. D..

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo

Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovo bendravimo su jo nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Įstatyme nustatyta, kad tokį ginčą teismas sprendžia atsižvelgdamas į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Kadangi byloje ginčo dėl bendravimo tvarkos nekilo, atsakovas į bylos nagrinėjimą neatvyko ir savo nuomonės dėl bendravimo tvarkos nepareiškė, teismo nustatytina, kad atsakovas su vaiku bendraus šalių susitarimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai iš esmės patenkinti visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 48,60 Eur žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą (12 mėn. x 180 Eur = 2160 Eur x 3 proc. x 75 proc. = 48,60 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis), nuo kurių sumokėjimo ieškovė atleista.

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 4,97 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos yra 4,97 Eur, todėl valstybės naudai iš atsakovo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 88 straipsniu, 96 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu, 271 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 387- 389 straipsniu, 392 straipsniu, 394-399 straipsniais, CK 3.146-3.148 straipsniais, 3.149-3.153 straipsniu, 3.192 straipsniu, 3.194 straipsniu, 3.196 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti K. G., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove – vaiko motina V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai K. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) nuo ieškinio padavimo teisme dienos 2017 m. spalio 31 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovę V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirti dukros K. G., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti, kad atsakovas A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su nepilnamete dukra K. G., gimusia (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), turi bendrauti šalių susitarimu.

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 48,60 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus šešiasdešimt centų) žyminio mokesčio ir 4,97 Eur (keturis eurus devyniasdešimt septynis centus) už procesinių dokumentų įteikimą valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660.

Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną K. G., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymą su ieškove V. D. ir laikiną išlaikymą nepilnametei K. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteistą iš atsakovo A. G., panaikinti šiam sprendimui įsiteisėjus.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.