- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-17
- Bylos Nr.
- 2-443/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Piškinaitė, Vytas Milius, Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Alla Moda“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Alla Moda“ ir atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Gratus“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. nutarties uždarosios akcinės bendrovės ,,Gratus“ bankroto byloje Nr. B2-3202-436/2010.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 26 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Gratus“, 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų reikalavimų, kurių administratorius neginčija, sąrašas. Pateikdamas prašymą dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo UAB „Gratus“ bankroto byloje administratorius nurodė, kad UAB „Minera“ pareiškė 12 471 037,65 Lt kreditorinį reikalavimą, su kuriuo administratorius nesutinka. Nurodė, kad neteisingai apskaičiuotos negrąžinto kredito, delspinigių už laiku negrąžintas kredito įmokų, nesumokėtų palūkanų ir laiku už nesumokėtas palūkanas sumos, taip pat nepagrįstai paskaičiuotas nesumokėtas įsipareigojimo mokestis ir delspinigiai už laiku nesumokėtą įsipareigojimo mokestį, nepagrįstas kreditorinis reikalavimas dėl neteisėtų kreditoriaus veiksmų. Nurodo, kad pagal su AB ,,Šiaulių bankas“ sudarytos 2009 m. rugsėjo 30 d. sutarties IL-2009-02-16/4 dėl kreditavimo sutarties Nr. IL-2007 m. sausio 16 d. pakeitimo 2.2.4 punktą ir kredito grąžinimo grafiką, bendras 11 926 494,55 Lt kreditas turėjo būti grąžintas dalimis: papildomai suteiktas 109 894,55 Lt kreditas gavus įplaukas už parduotą K. T. butą, 296 600 Lt dalis 2009 m. lapkričio 20 d., o likusi 11 520 000 Lt dalis po 48 000 Lt kas mėnesį pradedant 2009 m. gruodžio 20 d. ir baigiant 2011 m. lapkričio 20 d. Tačiau 2009 m. lapkričio 30 d. įmonei gavus iš K. T. pervestus 55 390 Eur (191 250,59 Lt) bankas iš šio sumos nusirašė 187 339,46 Lt palūkanų už kreditą mokėjimui, nors pagal šalių susitarimą ši suma turėjo būti skirta padengti 109 894,55 Lt kredito įmokai ir 296 000 Lt kredito įmokos daliai bei atitinkamai mažintina kreditoriniame reikalavime nurodyta negrąžinto kredito suma. Neteisingai paskaičiavus negrąžinto kredito sumą, netiksliai paskaičiuoti kiti mokėjimai. Nurodo, kad turi būti mažintina delspinigių už laiku negrąžintas kredito įmokas suma, turėtų sumažėti palūkanų dydis bei apdidėti delspinigiai už laiku nesumokėtas palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad turi būti mažintina negrąžinto kredito suma, todėl mažintinas ir kreditorinis reikalavimas dėl nesumokėtų palūkanų. Be to, nepateikta palūkanų paskaičiavimo lentelė. Administratorius nesutinka ir su nesumokėtu įsipareigojimo mokesčiu. Nurodo, kad kreditorinis reikalavimas mažintinas ir 5 446,98 Lt suma, nes AB „Šiaulių bankas“ prieš terminą nuo bendrovės sąskaitos nurašė 183 400 Lt dalį kredito grąžinimui. Už be pagrindo iš įmonės sąskaitos nurašytą sumą, turi būti skaičiuojamos palūkanos, kurios sudaro 5 446,98 Lt ir šia suma turi būti mažintinas kreditorinis reikalavimas.
Administratorius taip pat prašė pripažinti negaliojančia tarp AB „Šiaulių bankas“ ir UAB ,,Minera“ 2010 m. kovo 26 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį bei priteisti iš AB „Šiaulių bankas“ UAB“Gratus“ 5 446,98 Lt nuostolių. Nurodo, kad AB „Šiaulių bankas“ ir UAB „Minera“ 2010 m. kovo 26 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią AB ,,Šiaulių bankas“ perleido UAB „Minera“ 12 453 654,81 Lt reikalavimo teisę į BUAB „Gratus“ pagal 2007 m. vasario 13 d. kreditavimo sutartį Nr. IL-2007-01-16, 2008 m. rugpjūčio 1 d. kreditavimo sutartį Nr. IL-2008-01-16/1, 2008 m. gruodžio 16 d. kreditavimo sutartį Nr. IL-2008-12-16/2, 2009 m. gegužės 27 d. kreditavimo sutartį Nr. IK-2009-01-16/3, 2009 m. rugsėjo 30 d. kreditavimo sutartį Nr. IL-2009-02-16/4, 2009 m. gruodžio 29 d. kreditavimo sutartį Nr. IL-2009-03-16/5 su vėlesniais papildymais ir pakeitimais, su teise gauti naujai priskaičiuojamas palūkanas bei delspinigius ir kitas pinigines sumas pagal nurodytas kreditavimo sutartis. Nurodė, kad 2010 m. kovo 26 d. reikalavimo perleidimo sutartis pažeidžia BUAB „Gratus“ teises, nes AB „Šiaulių bankas“ perleido didesnę reikalavimo teisę į ieškovą, nei iš tikrųjų reali reikalavimo teisė jos perleidimo dieną egzistavo pagal UAB „Gratus“ ir AB „Šiaulių bankas“ sudarytas kreditavimo sutartis. Sudarius reikalavimo perleidimo sutartį, kuria nepagrįstai padidinta UAB ,,Gratus“ prievolės suma, gali būti pažeisti kitų BUAB „Gratus“ kreditorių interesai. Nurodė, kad negalėjo būti perleista reikalavimo teisė 97 095,42 Lt nesumokėtų delspinigių sumai, nes į šią sumą įeina neteisingai paskaičiuoti delspinigiai už laiku negrąžintas kredito įmokų sumas. AB „Šiaulių bankas“ perleidus UAB „Minera“ didesnę reikalavimo teisę, nei iš tikrųjų egzistavo reali reikalavimo teisė jos perleidimo dieną, negalėjo būti perleista ir teisė gauti naujai priskaičiuojamas palūkanas, delspinigius ir kitas pinigines sumas nuo neteisingai paskaičiuotų pagrindinių sumų. Nurodė, kad UAB „Gratus“ priteistini nuostoliai, nes 2009 m. rugpjūčio 14 d. AB „Šiaulių bankas“ prieš terminą nuo bendrovės sąskaitos nurašė 183 400 Lt dalį kredito grąžinimui, nors pagal kredito grąžinimo grafiką pirmoji kredito grąžinimo įmoka turėjo būti mokama 2009 m. lapkričio 20 d. Todėl nuo 2009 m. rugpjūčio 14 d. iki 2009 m. lapkričio 20 d. BUAB „Gratus“ neturėjo galimybės naudotis 183 400, 00 Lt suma, dėl ko patyrė nuostolius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 12 d. nutartimi atmetė BUAB „Gratus“ reikalavimą pripažinti negaliojančia tarp AB „Šiaulių bankas“ ir UAB ,,Minera“ 2010 m. kovo 26 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, patvirtino UAB „Minera“ finansinį reikalavimą bendrai 12 483 137,65 Lt sumai (UAB „Minera“ kreditorinis reikalavimas ir bylinėjimosi išlaidos).
Teismas nurodė, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia. Tačiau reikalavimo teisės perleidimas negali pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės (CK 6.101 str. 1 d.). Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų. Be to, skolininkas turi teisę reikšti į naujojo kreditoriaus reikalavimus visus atsikirtimus, kuriuos turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui.
Teismas pažymėjo, kad tarp AB „Šiaulių bankas“ ir UAB „Gratus“ 2006 m. vasario 13 d. sudaryta kreditavimo sutartis Nr. IL-2007-01-16, 2008 m. rugpjūčio 1 d. sudarytas susitarimas Nr. IL -IL-2008-01-16/1 dėl 2006 m. vasario 13 d. kreditavimo sutarties Nr. IL-2007-01-16 pakeitimo; 2008 m. gruodžio 16 d. sutartis Nr. IL-2008-12-16/2 dėl 2006 m. vasario 13 d. kreditavimo sutarties Nr. IL-2007-01-16 pakeitimo; 2009 m. gegužės 27 d. sutartis Nr. IK-2009-01-16/3, 2009 m. rugsėjo 30 d. - Nr.IL-2009-02-16/4, 2009 m. gruodžio 29 d. - Nr. IL-2009-03-16/5. 2010 m. kovo 26 d. tarp AB „Šiaulių bankas“ ir UAB „Minera“ sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria kreditorius perleido naujajam kreditoriui turimą 12 453 654,81 Lt reikalavimo teisę į skolininką pagal kreditavimo sutartis. Naujajam kreditoriui perleista reikalavimo teisės pagal kreditavimo sutartis su teise gauti naujai priskaičiuotas palūkanas bei delspinigius ir kitas pinigines sumas, kurias skolininkas privalo mokėti pagal kreditavimo sutartis.
Kaip jau nurodyta, reikalavimo teisės perleidimas negali pažeisti skolininko teisių ar jų labiau suvaržyti. BUAB ,,Gratus“ teigė, kad 2010 m. kovo 26 d. reikalavimo perleidimo sutartis pažeidžia BUAB „Gratus“ teises, nes AB „Šiaulių bankas“ perleido didesnę reikalavimo teisę į ieškovą, nei iš tikrųjų reali reikalavimo teisė jos perleidimo dieną egzistavo pagal UAB „Gratus“ ir AB „Šiaulių bankas“ sudarytas kreditavimo sutartis. Teigia, kad sudarius reikalavimo perleidimo sutartį, kuria nepagrįstai padidinta UAB ,,Gratus“ prievolės suma, gali būti pažeisti kitų BUAB „Gratus“ kreditorių interesai. Tačiau pažymėtina, kad iš reikalavimo perleidimo sutarties manyti, kad naujajam kreditoriui perleistos reikalavimo teisės pagal sutartyje nurodytas kreditavimo sutartis su teise gauti naujai priskaičiuojamas palūkanas bei delspinigius ir kitas pinigines sumas, kurias skolininkas privalo mokėti pagal reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytas kreditavimo sutartis (1.3 p.) T. y. BUAB ,,Gratus“ nepasikeitė nei prievolės įvykdymo būdas, nei jos dydis – nei atsirado papildoma, nei išnyko jo prievolė pagal kreditavimo sutartis. T. y. tarp AB ,,Šiaulių bankas“ ir UAB ,,Gratus“ sudarytų sutarčių sąlygos keičiamos nebuvo, pasikeitė tik kreditorius, naujasis kreditorius neįgijo daugiau teisų, nei jų turėjo senasis kreditorius, todėl atmestini BUAB „Gratus“ argumentai dėl jo teisių pažeidimo perleidus reikalavimą.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančia reikalavimo perleidimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, BUAB „Gratus“ reikalavimas dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmestinas.
Pažymėtina, kad 2006 m. vasario 13 d. sudaryta pagrindinė kreditavimo sutartis Nr. IL-2007-01-16, kurioje nustatyta kredito gavėjo mokėtinų sumų nurašymo nuo sąskaitos tvarka ir įsiskolinimų pagal kredito sutartį dengimo eiliškumas, kuris vėlesniais susitarimais nebuvo pakeistas. 2009 m. rugsėjo 30 d. sudaryto susitarimo Nr. 4 2.2.4 punkte nustatyta, jog kreditas turi būti grąžinamas pagal Priede Nr. 1.4 nurodytą grafiką. Nustatyta, kad gavus įplaukas už parduotą K. T. butą, grąžinti 109 894,55 Lt. Teismas įvertinęs sutarties sąlygas sprendžia, kad pagrįstas UAB „Minera“ ir AB „Šiaulių bankas“ teiginys, jo pirmoji įmoka (109 894,55 Lt) turėjo būti sumokėta ne vėliau kaip 2009 m. spalio 20 d. bei kad nėra apibrėžta, jog lėšos gautos už K. T. parduotą būtą turi būti naudojamos būtent kredito ar tuo labiau pirmajai įmokai pagal kredito grąžinimo grafiką, dengti. Nustačius, kad nepagrįstas administratoriaus argumentas, jog 187 339,46 Lt suma buvo skirta padengti 109 894,55 Lt kredito įmokai ir 296 600 Lt kredito įmokos daliai, nenagrinėtini administratoriaus argumentai dėl neteisingai paskaičiuotų kitų įmokų.
Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad UAB „Minera“ kreditorinis reikalavimas tvirtintinas 12 471 037,65 Lt sumai.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad UAB „Minera“ bei AB „Šiaulių bankas“ prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikia šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Sąskaitų išrašai patvirtina, jog AB „Šiaulių bankas“ bei UAB „Minera“ patyrė viso 12 100 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu teisme, todėl kreditorinis reikalavimas šioje dalyje taip pat tvirtintinas.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB ,,Alla Moda“ prašo šią teismo nutartį panaikinti dalyje dėl 12 100 Lt bylinėjimosi išlaidų patvirtinimo į UAB ,,Minerva“ finansinį reikalavimą“ ir patvirtinti UAB ,,Minerva“ 1 000 Lt kreditorinį reikalavimą, kylantį iš bylinėjimosi išlaidų, atskirai nuo 12 471 037,65 Lt finansinio reikalavimo, užtikrinto hipoteka. Nurodo, kad prašoma priteisti 12 100 Lt atstovavimo išlaidų yra neprotingai didelė. Taip pat nurodo, kad kreditorinis reikalavimas, kylantis iš bylinėjimosi išlaidų, nėra užtikrintas hipoteka ar įkeitimu, todėl turėjo būti patvirtintas atskirai nuo 12 471 037,65 Lt finansinio reikalavimo, užtikrinto hipoteka.
Atskiruoju skundu atsakovas BUAB ,,Gratus“ prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartį pakeisti – sumažinti patvirtintą UAB ,,Minera“ 12 483 137,65 Lt kreditorinį reikalavimą iki 12 464 709,96 Lt, o UAB ,,Minerva“ ir AB ,,Šiaulių bankas“ turėtų bylinėjimosi išlaidų dalį, proporcingą patenkintų reikalavimų daliai ir neviršijančią Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų dydžių, patvirtinti kaip UAB ,,Minerva“ ir AB ,,Šiaulių bankas“ trečios eilės kreditorinius reikalavimus. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
UAB „Minera“ nepagrįstai reikalauja tvirtinti pareikštą kreditorinį reikalavimą į jį įskaičiuodama delspinigius nuo pirmosios 109 894,55 Lt kredito įmokos sumos už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 20 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d. (iki buvo gautos įplaukos už K. T. parduotą butą), t. y. už 40 kalendorinių dienų, kas sudaro 879,16 Lt. Ši suma skaičiuotina atsižvelgiant į tai, kad 2009 m. rugsėjo 30 d. susitarimo Nr. 4 2.2.4 punktu kredito gavėjas įsipareigojo kreditą bankui grąžinti iki 2011 m. lapkričio 20 d. dalimis ir terminais, nustatytais gražinimo grafike Nr. 1.4. Tačiau be šios nuostatos susitarime buvo nurodyta, kad gavus įplaukas už parduotą K. T. butą bus grąžinama 109 894,55 Lt. Taigi, jei ši susitarimo nuostata turėtų būti aiškinama ne taip, kad iš gautų 187 339,46 Lt įplaukų už parduotą K. T. butą turėtų būti dengiama pirmoji 109 894,55 Lt kredito įmoka ir dalis antrosios 296 600 Lt kredito įmokos (77 444,91 Lt), ji turėtų būti aiškinama kaip susitarimas atidėti pirmosios 109 894,55 Lt kredito įmokos grąžinimą iki kol bus gautos įplaukos už parduotą K. T. butą. Akivaizdu, kad 2009 m. rugsėjo 30 d. susitarimo Nr. 4 2.2.4 punkte nurodyta papildoma sąlyga, jog gavus įplaukas už parduotą K. T. butą bus grąžinama 109 894,55 Lt, nėra standartinė, todėl šio susitarimo sudarymo metu turėjo egzistuoti objektyvios priežastys tokiai sąlygai įrašyti į šalių susitarimą. Įvertinus kreditoriaus UAB „Minera” atstovo teismo posėdyje išsakytus argumentus, kad bankas pagal šią sutarties sąlygą neturėjo ketinimo keisti pagrindinės 2006 m. vasario 13 d. kreditavimo sutarties Nr. IL-2007-01-16 6.1 punkto nuostatų ir įplaukų, gautų už K. T. parduotą butą skirti tik kreditui dengti, turi būti išsiaiškinti tikrieji šalių ketinimai, kurių jie siekė į susitarimą įrašydami tokią sąlygą. Įvertinus tai, kad K. T. buto įsigijimui kreditavo tas pats bankas, kad šalys susitarime buvo numačiusios 109 894,55 Lt sumą kuri atitinka pirmosios kredito įmokos sumą įmoka susieti su iš K. T. gautomis įplaukomis, darytina išvada, kad šia sutarties sąlyga šalys siekė nukelti pirmosios 109 894,55 Lt kredito įmokos grąžinimo terminą, jei ši įmoka nebus grąžinta iki grąžinimo grafike Nr. 1.4 nurodytos dienos, t. y. iki 2009 m. spalio 20 d., iki tol, kol bus gautos įplaukos už K. T. parduotą butą. Teismas neišnagrinėjo administratoriaus argumentų, nurodytų 2010 m. liepos 26 d. kreditorinių reikalavimų sąraše, dėl kurių buvo ginčijamas UAB „Minera“ pareikštas 12 471 037,65 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas, t. y. kad nepagrįstai paskaičiuotas įsipareigojimo mokestis ir delspinigiai už laiku nesumokėtą įsipareigojimo mokestį bei kad nepagrįstas kreditorinis reikalavimas dėl neteisėtų kreditoriaus veiksmų. UAB „Minera” priskaičiuoja 1,55 Lt nesumokėtą įsipareigojimo mokestį iki 2010 m. vasario 5 d. ir 0,02 Lt delspinigius už laiku nesumokėtą įsipareigojimo mokestį nuo 2010 m. vasario 5 d. iki 2010 m. balandžio 29 d. (82 d.), tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tokio dydžio reikalavimą (CPK 178 str.), todėl kreditorinis reikalavimas dėl nesumokėto įsipareigojimo mokesčio ir delspinigių už laiku nesumokėtą įsipareigojimo mokestį teismo neturėjo būti tvirtinamas. BUAB „Gratus“ ieškinio reikalavimą dėl 5 446,98 Lt nuostolių priteisimo iš pirminio kreditoriaus AB „Šiaulių bankas“ teismas sujungė į vieną bylą, tačiau dėl šio reikalavimo pagrįstumo ir administratoriaus prašymo šia 5 446,98 Lt nuostolių suma sumažinti UAB „Minera” kreditorinį reikalavimą nepasisakė. Teismas, nepagrįstai patvirtino 12 483 137,65 Lt UAB „Minera“ kreditorinį reikalavimą padidindamas jį 12 100 Lt suma. Pirma, UAB „Minera“ neįgijo teisės į AB „Šiaulių bankas“ tenkančią bylinėjimosi išlaidų dalį, tačiau nepaisant to teismas banko turėtas bylinėjimosi išlaidas priskyrė UAB „Minera“. Antra, minėtos bylinėjimosi išlaidos priskirtinos prie trečiosios eilės kreditorinių reikalavimų, todėl UAB „Minera“ bylinėjimosi išlaidų suma neturėjo būti priskirta prie hipoteka užtikrintų kreditorinių reikalavimų, t.y. ji turėjo būti išskirta į trečiosios eilės kreditorinius reikalavimus. Trečia, teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra neprotingai didelės ir neatitinka Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskiruosius skundus UAB ,,Trukmė“ sutinka su atskiraisiais skundais bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimu, klausimą dėl kreditorinio reikalavimo dydžio palieka spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepimu į UAB ,,Alla Moda“ atskirąjį skundą UAB ,,Minera“ prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundžiama nutartimi priteistos bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos dviems atsakovams – UAB ,,Minera“ ir AB ,,Šiaulių bankas“ ir sujungtose bylose, t. y. buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, patirtos dviejose bylose. Be to, ši suma, priteista atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, situacijos komplikuotumą, bankroto administratoriaus veiksmų tikslingumą ir pasekmes. Teismas nurodė bendrą tvirtintino UAB ,,Minera“ kreditorinio reikalavimo dydį, tačiau tai nereiškia, kad viso reikalavimo įvykdymas yra užtikrintas hipoteka, nes motyvuojamojoje dalyje teismas aiškiai išskyrė bylinėjimosi išlaidų ir iš kredito sutarties kylančius reikalavimų dydžius.
Atsiliepimu į BUAB ,,Gratus“ atskirąjį skundą UAB ,,Minera“ prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašo pripažinti BUAB „Gratus“ administratoriaus S. S. veiksmus byloje dėl UAB „Minera“ finansinio reikalavimo patvirtinimo, piktnaudžiavimu teise ir pritaikyti jam maksimalią baudą. Nurodo, kad nors BUAB „Gratus“ savo atskiruoju skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sumažinti UAB „Minera“ finansinį reikalavimą 18 427,69 Lt suma, tačiau faktiškai BUAB „Gratus“ savo apeliaciniu skundu nesutinka dėl 880,73 Lt UAB „Minera“ paprašyto patvirtinti finansinio reikalavimo dalies. Reikalavimas dėl 12 100 Lt yra siejamas išimtinai su bylinėjimosi išlaidomis ir dėl šios sumos ginčas pirmosios instancijos teisme nevyko. Reikalavimas priteisti 5 446,98 Lt yra nukreiptas į banką, o kreditorinį reikalavimą prašo patvirtinti UAB „Minera“, todėl akivaizdu jog atskirojo skundo reikalavimas šiuo pagrindu ginčyti UAB ,,Minera“ finansinio reikalavimo dydį ar jį dėl šios priežasties koreguoti yra teisiškai nepagrįstas ir neįmanomas. Taigi, apelianto BUAB ,,Gratus“ ginčijama UAB ,,Minera“ finansinio reikalavimo dalis iš tikrųjų yra 880,71 Lt. Apeliantas nepagrįstai teigė, kad 2.2.4 punktas turėtų būti aiškinamas kaip susitarimas atidėti pirmosios 109 894,55 Lt kredito įmokos grąžinimą iki kol bus gautos įplaukos už parduotą K. T. butą, nes toks aiškinimas būtų visiškai nelogiškas ir klaidingas, nes galėtų susidaryti situacija, kai K. T. kredito negavus arba jai atsisakius pirkti butą kredito grąžinimas pagal grafiką apskritai neprasidėtų. Nuostatos, kad lėšos gautos už K. T. parduotą butą turi būti grąžinamos AB Šiaulių bankas, paskirtis aiškintina taip, jog, pardavus butą ir nuėmus hipoteką, sumažėtų kredito grąžinimo užtikrinimas, todėl buvo susitarta, kad gautos lėšos turi būti grąžinamos AB Šiaulių bankas dalies kredito dengimui. Ta aplinkybė, kad K. T. kreditą ėmė iš AB Šiaulių bankas, negali būti siejama su UAB „Gratus“ kredito sutarties susitarimo nuostatomis, nes AB Šiaulių bankas nebuvo ir negalėjo būti įsipareigojęs K. T. suteikti kreditą, o K. T. buvo laisva ne tik apsispręsti, ar pirkti butą bet ir pasirinkti kreditavimo įstaigą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas savo nutartyje pasisakė dėl 2009 m. rugpjūčio 14 d. nurašytos 183 400 Lt sumos ir nuostolių, nurodydamas jog UAB ,,Gratus“ ir AB Šiaulių bankas 2009 m. rugsėjo 30 d. sudarė Susitarimą Nr. 4, kuriame užfiksavo negrąžinto kredito dalį, taigi tuo pačiu išsprendė galėjusius būti neaiškumus dėl lėšų nurašymo, kredito dydžio klausimus, o tuo pačiu ir pretenzijas dėl nuostolių jei tokie ir būtų buvę. Todėl neteisinga ir nesąžininga teigti, jog AB Šiaulių bankas turi pareigą BUAB ,,Gratus“ atlyginti nuostolius dėl veiksmų, kurių teisėtumą ir pagrįstumą Susitarimu Nr. 4, patvirtino UAB ,,Gratus“.
Nors teismas atskirai dėl 1,55 Lt įsipareigojimo mokesčio ir reikalavimo į 0,02 Lt delspinigių už laiku nesumokėtą įsipareigojimo mokestį nepasisakė, tačiau šiuo atveju turėtų būti įvertintas sumų mažareikšmiškumas, lyginant su viso UAB „Minera“ finansinio reikalavimo dydžiu. Bankas yra finansinė institucija, kuri savo veikloje naudoja sudėtingas delspinigių bei kitų mokesčių automatinio apskaičiavimo sistemas, todėl pateikti išsamius paaiškinimus ir skaičiavimus, kodėl įsipareigojimo mokestis yra 1,55 Lt, o delspinigiai 0,02 Lt yra sudėtinga.
Byloje dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia UAB ,,Minera“ patyrė 3 630 Lt bylinėjimosi išlaidų, o byloje dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo patyrė 4 840 Lt bylinėjimosi išlaidų, taigi viso patyrė 8 470 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nors už tuos pačius veiksmus pagal rekomendacinius įkainius būtų UAB ,,Minera“ priteistina 4 600 Lt suma, o AB Šiaulių bankas 2 600 Lt suma (viso 7 200 Lt), tačiau šiuo atveju turi būti įvertinamas ir bylos sudėtingumas, situacijos komplikuotumas, bankroto administratoriaus veiksmų kryptingumas ir jų pasekmės. Aplinkybė, kad teismas UAB „Minera“ priteisė 12 100, o ne 8 470 Lt, ir AB Šiaulių bankas nepriteisė 3 630 Lt gali būti vertintina kaip teismo apsirikimas – AB Šiaulių bankas, siekdamas nevilkinti proceso, 2010 m. spalio 12 d. Kauno apygardos teismo nutarties vien dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klaidos, kuri neįtakoja bendro reikalavimo sumos, neskundė. Tai, kaip UAB „Minera“ ir AB Šiaulių bankas atsiskaitys tarpusavyje, yra šalių tarpusavio susitarimo klausimas, ir jei AB Šiaulių bankas atsisako, teikdamas atskirąjį skundą, ginti savo teises, nereiškia jog tai pažeidžia kitų kreditorių teises. Taip pat pažymėtina, kad tai, jog teismas nurodė bendrą tvirtintino UAB „Minera“ kreditorinio reikalavimo dydį, nereiškia, kad viso reikalavimo (tame tarpe ir bylinėjimosi išlaidų) įvykdymas yra užtikrintas hipoteka, nes motyvuojamojoje nutarties dalyje teismas aiškiai išskyrė bylinėjimosi išlaidų ir iš kredito sutarties kylančių reikalavimų dydžius.
Bankroto administratorius, teikdamas ieškinį dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir nuostolių priteisimo bei atlikdamas kitus procesinius veiksmus bankroto byloje, piktnaudžiauja teise. CPK 95 straipsnyje įtvirtintos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Administratorius S. S., pats būdamas advokatu ir turėdamas didelę patirtį, pasirinko eilę teisinių priemonių, kuriomis eliminavo didžiausią BUAB „Gratus“ kreditorių UAB „Minera“ iš dalyvavimo bankroto byloje. Sprendžiant bankrutuojančios bendrovės kreditorinių reikalavimų tvirtinimo klausimą, administratorius turi pareigą užtikrinti, jog patvirtinta būtų nei didesnė, nei mažesnė finansinių reikalavimų suma, t. y. ta, kuri atitinka bankrutuojančios bendrovės apskaitos dokumentus ir realią situaciją. Tokie administratoriaus S. S. veiksmai, dėl kurių UAB „Minera“ finansinis reikalavimas (ar bent aiški jo dalis) nepatvirtintas, dėl ko kreditorius negali ginti savo kaip kreditoriaus teisių, laikytinas sąmoningu, tikslingu ir neteisėtu UAB „Minera“ teisių suvaržymu. Šiuo atveju bankroto administratorius, naudodamasis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis ir taip kurdamas teisines kliūtis kreditoriaus reikalavimo (bent jau aiškios dalies) patvirtinimui, pažeidžia savo kaip bankroto administratoriaus įgaliojimus, šalies, kurios kreditorinis reikalavimas nepatvirtintas interesus ir teises, taip sąmoningai sukurdamas sąlygas žalai atsirasti. Piktnaudžiavimo teise instituto paskirtis turi ir prevencinę reikšmę, todėl šios nuostatos netaikymas arba vangus taikymas praktikoje sąlygoja požiūrį, jog ji ir nebus pritaikyta, o savo prevencinę funkciją ji atliktų tik esant suvokimui, jog piktnaudžiaujant teise iškyla realios neigiamos pasekmės: bauda ir nuostolių atlyginimas. Bankroto administratoriaus veikimas ne visų kreditorių, o išimtinai kai kurių kreditorių, akcininkų ar savo interesais iškreipia bankroto procesą ir paneigia jo paskirtį, todėl užtikrinti, kad bankroto administratorius nepiktnaudžiautų teise ir nebūtų papildomai pažeidžiamos jau ir taip dėl bankroto nuostolių patyrusių kreditorių teisės yra ypač reikšminga.
Atsiliepimais į UAB ,,Alla Moda“ ir UAB ,,Gratus“ atskiruosius skundus AB ,,Šiaulių bankas“ prašė skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeista, nurodė, kad pritaria UAB ,,Minera“ atsiliepimuose į atskiruosius skundus išdėstytiems argumentams. Pažymi, kad AB ,,Šiaulių bankas“, nenorėdamas vilkinti UAB ,,Minera“ finansinio reikalavimo patvirtinimo, konstatuoja, jog banko patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios per klaidą priteistos UAB ,,Minera“, banko teisių nepažeidė. Taip pat prašė pripažinti, kad BUAB ,,Gratus“ administratorius veikė piktnaudžiaudamas teise, ir skirti jam maksimalią baudą.
UAB ,,Minera“ apeliacinės instancijos teismui 2010 m. gruodžio 29 d. pateikė prašymą prijungti papildomus įrodymus, kurie patvirtina, jog UAB ,,Alla Moda“ akcininkais yra M. G. ir V. G. , kuris taip pat yra ir BUAB ,,Gratus“ akcininkas. Be to, UAB ,,Alla Moda“ yra BUAB ,,Gratus“ akcininkus atstovaujanti įmonė, nes kreditorinio reikalavimo pagrindas yra reikalavimo perleidimo sutartys, kuriomis reikalavimus perleido BUAB ,,Gratus“ savininkai V. G. ir J. G. . Tai, kad administratorius S. S. veikia atskiros kreditorių grupės interesų grupei, patvirtina jo ataskaita, iš kurios matyti, kad įkaito turėtojas turi reikalavimą į BUAB ,,Gratus“, tačiau administratorius ragina kuo greičiau priimti sprendimus, susijusius su turto pardavimu, dėl kurių priėmimo įkaitos turėtojas nesutiktų. Be to, administratorius skatina ne kuo greičiau užbaigti bankroto procesą, o, priešingai, vystyti veiklą, kai nėra skaičiuojamos nei palūkanos, nei delspinigiai už suteiktą kreditą, neprisiimama atsakomybė už įkeisto turto vertės sumažėjimą. T. y. tokie veiksmai akivaizdžiai pažeidžia UAB ,,Minera“ interesus. Be to, administratoriaus atlyginimo dydis nepagrįstai per didelis.
Žemesnės instancijos teismas
UAB ,,Minera“ apeliacinės instancijos teismui 2011 m. vasario 24 d. pateikė prašymą prijungti prie bylos papildomus įrodymus ir įvertinti nurodytas aplinkybes sprendžiant klausimą, ar bankroto administratorius S. S. piktnaudžiauja teise. Nurodo, kad 2010 m. gruodžio 22 d. atsakovo administratorius gavo UAB ,,Minera“ prašymą sušaukti kreditorių susirinkimą, tačiau tokio susirinkimo nesušaukė motyvuodamas tuo, kad administratoriaus atstatydinimo klausimą įpareigotas spręsti kreditorių komitetas. Kauno apygardos teismas 2011 m. sausio 25 d. nutartimi įpareigojo BUAB ,,Gratus“ bankroto administratorių sušaukti minėtą kreditorių susirinkimą, tačiau nutartis neįsiteisėjo, nes kreditoriai UAB ,,Alla Moda“, UAB ,,Tondas“ ir UAB ,,Fungerta“ pateikė atskirąjį skundą, prašydami teismo nutartį panaikinti. Tokia įvykių seka patvirtina administratoriaus organizuotus ir iš anksto planuojamus veiksmus siekiant apriboti UAB ,,Minera“ galimybes dalyvauti bankroto procese.
Atsiliepimas
BUAB ,,,Gratus“ 2011 m. kovo 2 d. kreipėsi į apeliacinės instancijos teismą ir prašo prijungti Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartis. Atsakovo nuomone, kreditoriaus UAB ,,Minera“ rašytiniai įrodymai, pateikti su atsiliepimu į atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teisme neturėtų būti prijungti, nes nėra CPK 314 straipsnyje numatytų pagrindų. Pažymi, kad šiuo metu kreditorius turi visas galimybes naudotis savo teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai tenkintini iš dalies.
Dėl UAB ,,Minera“ finansinio reikalavimo dydžio
Kaip minėta, atskiruoju skundu atsakovas BUAB ,,Gratus“ prašo skundžiamą nutartį pakeisti – sumažinti patvirtintą UAB ,,Minera“ 12 483 137,65 Lt kreditorinį reikalavimą iki 12 464 709,96 Lt, o UAB ,,Minerva“ ir AB Šiaulių bankas turėtų bylinėjimosi išlaidų dalį, proporcingą patenkintų reikalavimų daliai ir neviršijančią Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų dydžių, patvirtinti kaip UAB ,,Minerva“ ir AB Šiaulių bankas trečios eilės kreditorinius reikalavimus.
Teisėjų kolegija atmeta atskirojo skundo argumentus dėl administratoriaus prašymo 5 446,98 Lt nuostolių suma sumažinti UAB „Minera“ kreditorinį reikalavimą, nes iš BUAB ,,Gratus“ ieškinio, pareikšto atsakovams AB Šiaulių bankas ir UAB ,,Minera“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir nuostolių priteisimo, turinio matyti, kad 5 446,98 Lt nuostolių yra prašoma priteisti ne iš UAB ,,Minera“, o iš AB Šiaulių bankas, todėl jau vien dėl šios priežasties nėra pagrindo mažinti UAB ,,Minera“ tvirtinamą kreditorinio reikalavimo dydį. Be to, pirmosios instancijos teismui netenkinus BUAB ,,Gratus“ ieškinio dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nebuvo pagrindo svarstyti nuostolių dėl nuostolių priteisimo iš AB Šiaulių bankas, ir juo labiau iš UAB ,,Minera“.
Taigi, realiai BUAB ,,Gratus“ atskirajame skunde ginčijama suma yra ne 18 427,69 Lt UAB ,,Minera“ kreditorinio reikalavimo dydis (12 483 137,65 Lt – 12 464 709,96 Lt), o žymiai mažesnė suma, kurią sudaro 879,16 Lt delspinigių nuo 2009 m. spalio 20 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d. už laiku negrąžintą 109 894,69 Lt kredito dalį, 1,55 Lt nepagrįstas įsipareigojimo mokestis ir 0,02 Lt nepagrįstai paskaičiuoti delspinigiai už laiku nesumokėtą įsipareigojimo mokestį.
Pasisakydama dėl kreditorinio reikalavimo dydžio sumažinimo 879,16 Lt delspinigių suma, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino 2009 m. rugsėjo 30 d. susitarimo Nr. 4 2.2.4 punkto nuostatą ir padarė pagrįstą išvadą jog pirmoji 109 894,55 Lt dydžio įmoka turėjo būti sumokėta ne vėliau kaip 2009 m. spalio 20 d. bei kad nėra apibrėžta, jog lėšos (183 400 Lt) gautos už K. T. parduotą butą turi būti naudojamos būtent kredito ar tuo labiau pirmajai įmokai pagal kredito grąžinimo grafiką dengti. Pirmosios kredito įmokos grąžinimo terminas suėjo 2009 m. spalio 20 d., nes būtent tokia data nurodyta pagal prie susitarimo Nr. 4 pridėtame kredito grąžinimo grafike (b. l. 28), o lėšos gautos už K. T. parduotą butą galėjo būti panaudotos ne tik kredito, bet ir delspinigių, palūkanų ar kredito dengimui, nes susitarimo Nr. 4 2.2.4 punkte nustatyta, jog gavus įplaukas už parduotą K. T. butą, grąžinti 109 894,55 Lt (b. l. 27), t. y. konkrečiai nedetalizuota, kokias sumas dengti minėta suma turi būti nukreipta. Nėra pagrindo 2.2.4. punktą aiškinti taip, jog tai susitarimas atidėti pirmosios 109 894,55 Lt kredito įmokos grąžinimą iki kol bus gautos įplaukos už parduotą K. T. butą ir kad taip 2.2.4 punktas aiškintinas, nes K. T. buto įsigijimui, kreditavo AB Šiaulių bankas. Kaip pagrįstai pažymėjo atsakovas UAB ,,Minera“ atsiliepime į atskirąjį skundą, toks aiškinimas būtų visiškai nelogiškas ir klaidinantis, nes K. T. , kaip civilinio teisinio santykio, nesusijusio su BUAB ,,Gratus“ kredito grąžinimu, dalyvis buvo laisva pasirinkti, iš kokio pardavėjo pirkti butą ir iš kokio banko imti paskolą, skirtą už tokį butą sumokėti. Akivaizdu, jog lėšos gautos už K. T. parduotą butą turi būti grąžinamos AB Šiaulių bankas, nes pardavus butą ir nuėmus hipoteką, bankui sumažėtų kredito grąžinimo užtikrinimas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad BUAB „Gratus“ administratorius 879,16 Lt UAB „Minera“ finansinio reikalavimo dalį ginčija nepagrįstai, todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su reikalavimu sumažinti 879,16 Lt UAB ,,Minera“ kreditorinį reikalavimą atmetami kaip nepagrįsti.
Nors pirmosios instancijos teismas neanalizavo reikalavimo į 1,55 Lt įsipareigojimo mokesčio ir reikalavimo į 0,02 Lt delspinigius už laiku nesumokėtą įsipareigojimo mokestį paskaičiavimo pagrįstumo ir dėl šių sumų nepasisakė, tačiau teisėjų kolegija, šiuo atveju įvertindama minėtų sumų mažareikšmiškumą lyginant su viso UAB „Minera“ finansinio reikalavimo dydžiu, sprendžia, kad atsakovo administratorius dėl tokios nereikšmingos sumos neturėjo pagrindo atsisakyti tvirtinti UAB ,,Minera“ kreditorinio reikalavimo. Teisėjų kolegija sutinka su UAB ,,Minera“ argumentu, jog bankas savo veikloje naudoja sudėtingas delspinigių bei kitų mokesčių automatinio apskaičiavimo sistemas, tokia mokesčių suma yra fiksuota banko apskaitos sistemoje ir remiantis protingumo principu nėra pagrįsto pagrindo abejoti šių mokesčių apskaičiavimo teisingumu. Juo labiau, kad atsakovas iš esmės neneigia, jog apie tokį įsipareigojimo mokestį žinojo, tik akcentavo, kad UAB ,,Minera“ tokio mokesčio nėra skolingas (civilinė byla Nr. 2-2972-259/2010, b. l. 5).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad patvirtinamas UAB ,,Minera“ finansinis reikalavimas bendrai 12 483 137,65 Lt sumai (UAB ,,Minera“ kreditorinis reikalavimas ir bylinėjimosi išlaidos), nors motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos dviem atsakovams - UAB „Minera“ ir AB Šiaulių bankas.
Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, advokato pagalbai apmokėti šalies turėtos išlaidos privalo būti atlygintos ir priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), taigi tokios išlaidos gali būti mažinamos tada, kai jos neatitinka šių Rekomendacijų nuostatų. Lietuvos Aukščiausias Teismas, pasisakydamas dėl šių klausimų, ne vienoje savo nutartyje yra nurodęs, kad bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo klausimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, trukmę, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pobūdį, o taip pat mastą. Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju išlaidos advokato pagalbai apmokėti atsirado dviejose sujungtose bylose, kad bankroto byloje šalys (jų atstovai), siekdamos nevilkinti proceso, turi pareigą kaip įmanoma operatyviau pateikti į bylą jų poziciją apibrėžiančius bei patvirtinančius dokumentus, taip pat į pateiktų procesinių dokumentų kiekį, apimtį, žodinį procesą, situaciją, kad (bankroto administratoriui nebendradarbiaujant) UAB „Minera“ ir AB Šiaulių bankas buvo priversti dėl praktiškai bet kokios savo teisės įgyvendinimo kreiptis į teismą, teisėjų kolegija laiko, jog paminėtos aplinkybės suteikė teismui pagrindą spręsti, kad UAB „Minera“ ir AB Šiaulių bankas prašomos priteisti 12 100 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti, todėl nėra pagrindo jų mažinti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Pažymėtina tai, kad apeliantai, nesutikdami su šia teismo nutarties dalimi, apsiribodami kitų kreditorių interesais, nurodė tik bendro pobūdžio teiginius, jų neargumentuodami ir nedetalizuodami, kuo, jų nuomone, nagrinėjamos bylos ir teisinių paslaugų teikimo pobūdis šioje byloje neatitinka Rekomendacijose nurodytų kriterijų (CPK 178 str.). Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad mažinti pirmosios instancijos teismo priteistų 12 100 Lt bylinėjimosi išlaidų dydį nėra pagrindo mažinti.
Ta aplinkybė, jog tiek UAB ,,Minera“, tiek AB Šiaulių bankas patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos tik UAB ,,Minera“ naudai, pažeidžia tik AB Šiaulių bankas interesus. Iš banko atsiliepimų į atskiruosius skundus matyti, kad bankas patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas visą bylinėjimosi išlaidų sumą UAB ,,Minera“, banko teisių nepažeidė (b. l. 69, 73). Bankas pažymėjo, jog UAB ,,Minera“ ir AB Šiaulių bankas šį klausimą yra numatę išspręsti tarpusavio susitarimu iš karto po to, kai įsiteisės nutartis dėl UAB ,,Minera“ kreditorinio reikalavimo. Nei apeliantai, nei kiti kreditoriai savo procesiniuose dokumentuose nenurodė, kaip bankrutuojančios įmonės ar jų (kreditorių) teises pažeistų visos sumos priteisimas UAB ,,Minera“. Remdamasi tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nutarties dalį, kuria UAB ,,Minera“ priteista visas 12 100 Lt atstovavimo išlaidų suma, nėra pagrindo keisti.
Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šią 12 100 Lt bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų sumą patvirtino ir priskyrė prie bendro UAB ,,Minera“ kreditorinio reikalavimo. ĮBĮ 34 straipsnyje numatyta, kad įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Tuo tarpu UAB ,,Minera“ turėtos bylinėjimosi išlaidos, skirtingai nei visas kitas kreditorinis reikalavimas, nėra užtikrintos įkeitimu ar hipoteka, todėl, vadovaujantis ĮBĮ 35 straipsnio 4 dalimi, turėtų būti paskirtos prie trečiąja eile tenkinamų visų likusių kreditorinių reikalavimų. Remiantis tuo, skundžiama teismo nutartis pakeistina, nurodant, kad patvirtintinas UAB ,,Minera“ įkeitimu užtikrintas kreditorinis reikalavimas 12 471 037,65 Lt sumai bei UAB ,,Minera“ trečios eilės kreditorinis reikalavimas 12 100 Lt sumai.
Dėl administratoriaus piktnaudžiavimo
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme UAB „Minera“ iškėlė klausimą dėl BUAB ,,Gratus“ bankroto administratoriaus S. S. piktnaudžiavimo procesu bei teise.
Teismo nuobaudos, tarpe jų – bauda, skiriamos teismo nutartimi byloje dalyvaujantiems asmenims bei kitiems asmenims CPK numatytais atvejais (CPK 103 str. 2, 3 d., 106 str.).
CPK 95 straipsnio 1 dalyje piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis apibūdinamas kaip nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (apeliacinio, kasacinio skundo) pareiškimas ar sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Be to, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini veiksmai naudojantis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį ir ne pagal civilinio proceso tikslus. Teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki 20 000 Lt baudą (CPK 95 str. 2 d.), o baudos paskyrimo ir jos dydžio pagrįstumo klausimai yra teismo prerogatyva.
Įpareigojimas civilinių teisinių santykių subjektams, įgyvendinant savo teises ir atliekant pareigas, inter alia įgyvendinant teisę į teisminę gynybą, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus nustatytas CK 1.5 straipsnio 1 dalyje bei CPK 7, 42, 95 straipsniuose. Kiekvienas asmuo turi ne tik teises bet ir tų teisių nulemtas pareigas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje nustatyta, kad asmuo privalo laikytis Konstitucijos įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių. Taigi, asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojimus, kurių būtina laikytis, kad, įgyvendinant šias teises, nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Ar asmuo laikosi šių reikalavimų, nustatoma analizuojant, ar elgiasi taip, kaip tokioje situacijoje elgtųsi rūpestingas, sąžiningas ir protingas žmogus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad reikalavimo sąžiningai naudotis savo teisėmis pažeidimas yra piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2002, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).
Visomis procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį - užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., CPK 7 str.). Teisėjų kolegija sutinka, kad bet koks pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymas nesudaro pagrindo traktuoti atitinkamą veiklą kaip teisei priešingą, tačiau nagrinėjamu atveju bankroto administratoriaus veiksmai gali būti suvokiami kaip specifinis procesinis teisės pažeidimas, nes procesinių teisių įgyvendinimas tokiu būdu, kuriuo nepagrįstai, prieštaraujant procesinės teisės paskirčiai, suvaržomos kitų asmenų turimos teisės ir teisėti interesai, pažeidžiamas viešasis interesas, laikytinas piktnaudžiavimu procesu, tai yra neteisėtu veiksmu.
Bankroto institutas pasižymi specialiais tikslais - apsaugoti kreditorių, taip pat ir skolininko teises ir interesus. Vienas reikšmingiausių subjektų, nuo kurio veiklos tinkamumo priklauso bankroto procese siekiamų tikslų įgyvendinimas, yra bankrutuojančios įmonės administratorius. Jo teisinis statusas apibrėžtas ĮBĮ 11 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje atskleistas įmonės administratoriaus veiklos turinys ir išvardytos jo pareigos teikiant bankroto administravimo paslaugas. Administratorius, be kita ko, įstatymo nustatyta tvarka gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p.), teikia informaciją (ĮBĮ 11 str. 3 d. 15 p.).
Iš esmės visos bankroto įstatymo nuostatos nukreiptos į tikslą kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras, patenkinti kreditorių reikalavimus ir kiek įmanoma išsaugoti skolininko turtą. Visi administratoriaus veiksmai turi būti nukreipti šiems tikslams pasiekti ir tam trukdančioms kliūtims šalinti. Taigi, administratorius yra ypatingą teisinį statusą bankroto procese turintis šio proceso dalyvis, nuo kurio veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų apgynimas.
Tirdama, ar šioje byloje bankroto administratoriaus S. S. veiksmuose yra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, teisėjų kolegija įvertintino tokias aplinkybės, kaip tai, jog: administratorius nepatvirtino aiškios UAB ,,Minera“ kreditorinio reikalavimo dalies, ginčijo UAB „Minera“ reikalavimą ir prašė jo tvirtinimo klausimą spręsti žodinio proceso tvarka; pateikė ieškinį dėl reikalavimo perleidimo sutarties tarp AB Šiaulių bankas ir UAB „Minera“ pripažinimo negaliojančia ir nuostolių priteisimo (nuostolius prašė priteisti iš AB Šiaulių bankas); pateikė prašymą stabdyti UAB „Minera“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą iki bus išnagrinėta byla dėl reikalavimo perleidimo sutarties ginčijimo ir nuostolių priteisimo; 2010 m. rugsėjo 16 d. pranešimu bankroto administratorius kreditoriams, kurių reikalavimai patvirtinti 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartimi (neįsiteisėjusia), išsiuntė informaciją apie pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimą 2010 m. rugsėjo 29 d. (siuntimo metu žinodamas, kad didžiausią kreditorinį reikalavimą turinčio kreditoriaus UAB „Minera“ reikalavimas bus svarstomas tik 2010 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje), 2010 m. rugsėjo 29 d. įvykusio pirmojo BUAB „Gratus“ kreditorių susirinkimo metu, kuriame (dalyvaujant apie 5 proc. kreditorinius reikalavimus pareiškusių kreditorių) išrenkamas komitetas, patvirtinamos administravimo išlaidų sąmata, patvirtinama informacijos kreditoriams teikimo tvarka bei sprendžiami kiti svarbūs klausimai, UAB „Minera“ (didžiausiam kreditoriui, kurio reikalavimas užtikrintas įkeitimu) atstovui nebuvo leista susirinkime dalyvauti; skundžiama nutartimi patvirtinus visą UAB „Minera“ kreditorinį reikalavimą, BUAB „Gratus“ atskiruoju skundu sutinka su teismo nutartimi toje apimtyje, kad reikalavimo perleidimo sutartis buvo ginčijama nepagrįstai, pripažįsta didžiąją dalį UAB ,,Minera“ kreditorinio reikalavimo ir realiai ginčija tik 880,71 Lt (iš 12 41 037,65 Lt) kreditorinio reikalavimo dalį bei bylinėjimosi išlaidas (nors 5 446,98 Lt nuostolius prašė priteisti iš AB Šiaulių bankas, tačiau šia suma prašė mažinti UAB ,,Minera“ kreditorinį reikalavimą), tačiau UAB ,,Minera“ kreditorinio reikalavimo neginčijamoje dalyje neteikė teismui patvirtinti. Byloje nėra įrodymų, kad administratorius, laikydamas, jog UAB ,,Minera“ kreditorinis reikalavimas nepagrįstas, būtų kreipęsis į šį kreditorių su prašymu pateikti papildomus paaiškinimus ar įrodymus, patvirtinančius kreditorinio reikalavimo dydį. Priešingai, 2010 m. rugsėjo 24 d. administratoriaus veiklos ataskaitoje administratorius yra išdėstęs savo poziciją, jog nesutinka su tokia BUAB ,,Gratus“ bankroto perspektyva, kai įkaito teisę turintis asmuo perima pastatą (b. l. 169-170). Šios aplinkybės patvirtina, jog administratoriaus veiksmai iš esmės buvo tendencingi, atlikti su tikslu kaip įmanoma ilgiau neleisti UAB ,,Minera“ įgyvendinti savo kaip didžiausio kreditoriaus, kurio reikalavimas užtikrintas įkeitimu, teises. Nors BUAB ,,Gratus“ apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, jog skundžiamos nutarties dalis dėl UAB ,,Minera“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo buvo leista vykdyti skubiai, teisėjų kolegija pažymi, kad tai tik pirmosios instancijos teismo ir UAB ,,Minera“ aktyvių veiksmų pasekmė, o ne administratoriaus veiksmų pagrįstumą patvirtinanti aplinkybė (CPK 185 str.).
Kaip minėta, ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punkto norma numato administratoriaus pareigą ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus. Pažymėtina, jog bauda administratoriui nagrinėjamu atveju skiriama ne už tai kad jis pasinaudojo savo teise ginčyti kreditorinio reikalavimo dydį, o už tai, kad šia teise piktnaudžiavo - nuo 2010 m. liepos mėnesio atliko eilę anksčiau paminėtų veiksmų (bei kitų veiksmų) ir neteikė teismui patvirtinti UAB ,,Minera“ kreditorinio reikalavimo toje dalyje, dėl kurios ginčo nebuvo ir tokiu būdu tam tikram laikui eliminavo galimybę šiai įmonei įgyvendinti savo kaip didžiausio BUAB ,,Gratus“ kreditoriaus teises.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog administratorius veikė turėdamas tikslą atitolinti UAB ,,Minera“ tapimą kreditoriumi bankroto byloje, o ne realiai apginti kreditorių ir bankrutuojančios įmonės įstatymo saugomus interesus, t. y. elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Netinkamas administratoriaus, kuriam keliami ypatingai aukšti reikalavimai, procesinių pareigų įgyvendinimas ir tendencingų veiksmų atlikimas turėjo įtakos tam, kad nuo 2010 m. liepos mėnesio UAB ,,Minera“ negalėjo būti įtraukta į BUAB ,,Gratus“ kreditorių sąrašą. Tokie administratoriaus veiksmai neatitinka civilinio proceso tikslų (CPK 2 str.), todėl pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, už ką administratoriui skirtina 5 000 Lt bauda (CPK 95 str. 2 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartį pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
,,BUAB „Gratus“ reikalavimą pripažinti negaliojančia tarp AB Šiaulių bankas ir UAB ,,Minera“ 2010 m. kovo 26 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį atmesti.
Patvirtinti UAB ,,Minera“ įkeitimu užtikrintą finansinį reikalavimą 12 471 037,65 Lt sumai.
Patvirtinti UAB ,,Minera“ trečios eilės finansinį reikalavimą 12 100 Lt sumai.“
Už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti atsakovo BUAB „Gratus“ bankroto administratoriui S. S. , adr. Veiverių g. 151-302, Kaune, paskirti 5 000 Lt (penkių tūkstančių litų) baudą, kuri turi būti sumokėta į valstybės biudžetą.