- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-04-01
- Bylos Nr.
- A5.-533-984/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-44-3-00020-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Pažeidėjas
- I. V.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. V., (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. V., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, 2018 m. spalio 25 d. nuo 9.30 val. iki 10.22 val., (duomenys neskelbtini), esant darbo sutarties požymiams, leido įmonėje dirbti J. M., gim. (duomenys neskelbtini), teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie minėto asmens įdarbinimą ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. V. teismo posėdyje prisipažino padaręs administracinį nusižengimą. Sutiko su administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis. Paaiškino, kad aptariamą dieną, ryte su protokole nurodytu asmeniu pasirašė darbo sutartį ir jį nuvežė į darbų objektą, supažindinti su darbo sąlygomis. Dėl padaryto nusižengimo gailėjosi. Prašė skirti įspėjimą arba kuo švelnesnę nuobaudą.
Rašytiniame paaiškinime tokį savo elgesį įmonės vadovas motyvavo darbdavio nepatyrimu, įforminant darbo teisinių santykių pradžią, kadangi įmonė smulki, turinti tik (duomenys neskelbtini) darbuotojų. Pažymėjo, kad de facto darbuotojas nė vienos dienos nedirbo neįforminus darbo teisinių santykių. Pripažino, jog de jure buvo pažeisti darbuotojo priėmimo į darbo tvarką ir darbo santykių įforminimo terminus reglamentuojantys teisės aktai, dėl ko darbdavys labai gailisi. Nurodė, jog įmonėje imtasi griežtų priemonių, kad ateityje būtų išvengta bet kokių su darbo teisinių santykių įforminimu susijusių pažeidimų. Darbuotojo priėmimo į darbą procedūrinės tvarkos pažeidimas neturėjo jokių neigiamų pasekmių nei darbuotojui, nei valstybei; pažeidimas buvo vienkartinis, nesisteminis, atsitiktinis ir trumpalaikis. Nusižengimas padarytas netyčia, dėl neatsargumo ir nesiekiant gauti turtinės ar neturtinės naudos. Mano, kad visos aukščiau nurodytos aplinkybės lengvina darbdavio administracinę atsakomybę; nėra nei vienos atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Todėl mano, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos neskirti. Remiasi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-252-458/2018.
Valstybinės darbo inspekcijos atstovas prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, nurodydami, jog palaiko pateiktą administracinio nusižengimo protokolą ir prašė skirti asmeniui nuobaudą sankcijos ribose (b. l. 27).
Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 Eur iki 5 000 Eur. ANK nepateikia išaiškinimo, kas yra nelegalus darbas, minėta nuostata laikytina blanketine, t. y. šiuo atveju nukreipiančia į Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 ir 4 dalys).
Nagrinėjamu atveju, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek rašytiniame paaiškinime (b. l. 5-9), tiek teismo posėdyje su padarytu nusižengimu sutiko, savo kaltę pripažino. Nurodė, kad 2018 m. spalio 25 d. darbų objekte, (duomenys neskelbtini), leido dirbti J. M., atliekant pagalbinius darbus, kai su darbuotoju buvo sudaryta darbo sutartis, tačiau patikrinimo metu, dar nebuvo pranešta Sodrai apie darbo santykius. Rašytiniame paaiškinime tokį savo elgesį įmonės vadovas motyvavo darbdavio nepatyrimu, įforminant darbo teisinių santykių pradžią. Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo, jo kaltė, padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:
- 2019 m. kovo 7 d. (duomenys neskelbtini) nelegalaus darbo tyrimo aktu, kuriame nurodyta, kad 2018 m. spalio 25 d., 9.30 val. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus inspektoriai R. T. ir T. V., statybos objekte, (duomenys neskelbtini), rado parko tvarkymo darbus atliekantį J. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam I. V., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, leido dirbti, nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą (b. l. 3-4);
- 2018 m. spalio 25 d. J. M. rašytiniu paaiškinimu, kuriame jis nurodė, kad 2018 m. spalio 25 d. 9 val. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); darbo sutarties su savimi neturėjo (b. l. 10);
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, iš kurių matyti, kad I. V. yra (duomenys neskelbtini) vadovas; bei tai, kad įmonė per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą, 2018 m. spalio 25 d. tik 11.41 val. pateikė pranešimą apie apdraustojo J. M. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2018 m. spalio 25 d. (b. l. 11, 15);
- 2018 m. spalio 25 d. tarp darbdavio (duomenys neskelbtini), atstovaujamo direktoriaus I. V. ir darbuotojo J. M. sudaryta darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje numatyta, kad darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2018 m. spalio 25 d. (b. l. 12-13);
Visi aukščiau nurodyti bylos duomenys patvirtina, kad I. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti, pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, kaip nelegalus darbas, atsakomybė už kurio padarymą užtraukiama darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims, kadangi I. V., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, 2018 m. spalio 25 d. nuo 9.30 val. iki 10.22 val., (duomenys neskelbtini), esant darbo sutarties požymiams, leido įmonėje dirbti J. M., teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie minėto asmens įdarbinimą ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas.
Tačiau pažeidėjas prašo paskirti jam mažesnę baudą, negu ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali (1 000 Eur) bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, arba administracinės nuobaudos, ar poveikio priemonės neskirti. Šį prašymą motyvuoja darbdavio nepatyrimu, įforminant darbo teisinių santykių pradžią, kadangi įmonė smulki, turinti tik (duomenys neskelbtini) darbuotojų. Taip pat tuo, kad darbuotojas nė vienos dienos nedirbo neįforminus darbo teisinių santykių. Įmonėje imtasi griežtų priemonių, kad ateityje būtų išvengta bet kokių su darbo teisinių santykių įforminimu susijusių pažeidimų. Darbuotojo priėmimo į darbą procedūrinės tvarkos pažeidimas neturėjo jokių neigiamų pasekmių nei darbuotojui, nei valstybei, pažeidimas buvo vienkartinis, nesisteminis, atsitiktinis ir trumpalaikis; nusižengimas padarytas netyčia, dėl neatsargumo ir nesiekiant gauti turtinės ar neturtinės naudos.
Teismas, atsakydamas į šiuos argumentus pažymi, kad nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra neabejotinas pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias administracinę atsakomybę už nelegalų darbą, kilti. Tačiau pažymėtina, kad būtina atsižvelgti į konkrečiu atveju nustatytas bei nuobaudos skyrimui (individualizavimui) turinčias įtakos aplinkybes.
I. V. su pažeidimu sutiko, dėl jo padarymo nuoširdžiai gailėjosi ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta (ANK 36 straipsnis). Taip pat nustatyta, kad I. V. nusižengimas nebuvo tyčinis. Su J. M. 2018 m. spalio 25 d. buvo sudaryta darbo sutartis. Duomenys VSDFV teritoriniam skyriui apie J. M. įdarbinimą pateikti tą pačią dieną (2018-10-25, 11.41 val.). Taigi nesiekiant nuslėpti ir nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą ar įmokų į socialinio draudimo fondus bei išvengti iš darbo sutarties kylančių prievolių darbuotojui ir valstybei. Nagrinėjamu atveju, reikšminga yra ir tai, jog I. V. nuo 2016 m. kovo 21 d. būdamas (duomenys neskelbtini) vadovas, kurioje dirba (duomenys neskelbtini) darbuotojų, už tokio pobūdžio nusižengimą baudžiamas pirmą kartą (b. l. 15). Atlikus patikrinimą buvo nustatytas tik vienas rašytinės darbo sutarties nesudarymo atvejis, nelegalus darbas truko neilgą laiko tarpą, todėl teismas sprendžia, jog būtent šiuo atveju, yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje. Teismas, skirdamas švelnesnę nuobaudą, taip pat vadovaujasi ir teismų praktika tokio pobūdžio bylose (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-35-282/2019; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-453-2019/2018).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635, 636 straipsniais,
nutaria:
I. V. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, skirti 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti I. V., kad baudą jis privalo sumokėti per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą – 1001 ir unikalų mokėjimo kodą – ROIK: 19098342033.
Išaiškinti, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda išieškoma priverstine tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu, skundą paduodant per nutarimą priėmusį teismą.