Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-03-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-35-282/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-06
Bylos Nr.
AN2-35-282/2019
Teisminio proceso Nr.
4-31-3-00191-2018-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Žindulienė
Pažeidėjas
I. V.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-35-282/2019Teisminio proceso Nr. 4-31-3-00191-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 6.1.; 21.11.9.; 21.11.10. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 6 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. sausio 8 d. nutarimo, kuriuo I. V. pripažintas kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 2 dalyje, ir jis nubaustas 5000 eurų bauda.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. V. nubaustas už tai, kad būdamas baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį ir nepraėjus metams po baudos sumokėjimo, būdamas individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) savininku, atsakingu už darbuotojų įdarbinimą, nesudaręs rašytinės darbo sutarties bei prieš vieną dieną iki darbo pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui nepranešęs apie darbuotojo įdarbinimą, esant šalių (darbdavio ir darbuotojo) susitarimui dėl darbo vietos ir darbo funkcijų, paklūstant nustatytai darbo tvarkai, 2018 m. spalio 6 d., laikotarpiu nuo maždaug 8.20 val. iki maždaug 9.30 val., savo maisto prekių parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), leido dirbti pardavėjos darbą A. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), už darbą jai sumokėdamas 10 Eur. Tokiais savo veiksmais I. V. nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies reikalavimų bei pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu I. V. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. sausio 8 d. nutarimą ir sumažinti paskirtą 5000 Eur baudą arba paskirtą baudą pakeisti į viešuosius darbus, arba baudos mokėjimą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, jo neginčija. A. A. yra jo sugyventinės dukra, jis jos paprašė padėti parduotuvėje, nes nebuvo darbuotojos, o jis turėjo skubiai išvykti. Su A. A. nesudarė darbo sutarties, nes jos nesiruošė įdarbinti, ją pasikvietė, jog ji jam padėtų. A. A. yra jo šeimos narys, su jos mama augina dar du nepilnamečius vaikus. Šeimos pajamos gaunamos iš individualios įmonės veiklos, lėšas skiria ne tik savo vaikų išlaikymui, bet ir prisideda prie A. A. išlaikymo. Nurodo ir tai, kad A. A. mokosi mokykloje, ji yra puiki mokinė, mokymosi rezultatai labai geri ir jai nėra nei poreikio nei galimybių šiuo metu dirbti parduotuvėje. Teigia nepagalvojęs, kad tokie veiksmai bus kvalifikuojami kaip nelegalus darbas, nes A. A. yra šeimos narys, parduotuvėje dirbo apie valandą, aptarnavo tik vieną pirkėją. Mano, jog tokia veika turėtų būti pripažinta mažareikšme.

Taip pat skunde apeliantas nurodo, jog įvertinus tai, kad jis pažeidimo fakto neginčija, parduotuvėje vieną valandą jį pavadavo jo šeimos narys, jog jis yra dirbantis, turi individualią įmonę, kuri veikia treti metai, visi mokesčiai valstybei yra sumokėti, skolų nėra, savo veiksmais realiai jokių didelių neigiamų pasekmių niekam nesukėlė ir realios žalos valstybei nepadarė, jam paskirta 5000 Eur bauda yra per didelė. Teigia, kad iš individualios veiklos išlaiko šeimą, du savo vaikus ir dar šešis sugyventinės vaikus, moka visus priklausančius mokesčius, moka kreditą, paimtą įmonės veiklai vystyti, samdo keturis darbuotojus, kuriems reikia mokėti atlyginimą ir už juos mokėti mokesčius valstybei. Mano, kad paskirta 5000 Eur bauda jo įmonę privestų prie bankroto, jis netektų vienintelio jo šeimos pragyvenimo šaltinio, kadangi tokio dydžio paskirtos baudos jis neturėtų galimybės sumokėti.

Teigia, kad jis buvo atvykęs į teismą, laukė prie teismo skelbimų lentoje nurodytos salės durų. Apie tai, jog teismo posėdis vyksta antrame aukšte, jis nebuvo informuotas. Dėl šių priežasčių jis nedalyvavo posėdyje ir negalėjo duoti paaiškinimų, pateikti rašytinį prašymą paskirtą baudą pakeisti viešaisiais darbais ar paskirtos baudos sumokėjimą išdėstyti dalimis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. V. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas prašo I. V. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad tokio pat pobūdžio administracinį nusižengimą I. V. padarė ne pirmą kartą, apklausos ir protokolo surašymo metu padaryto pažeidimo nepripažino. Teigia, kad I. V. skunde nurodytos aplinkybės dėl finansinės padėties nėra ypatingos ir išimtinės, kuriomis remiantis gali būti paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

Skundžiamu nutarimu nustatyta, kad I. V. nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies reikalavimų bei pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 2 dalyje. Už šį administracinį nusižengimą I. V. paskirta 5000 eurų bauda.

Už ANK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims įstatymas numato baudą nuo penkių tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Apeliantas nesutinka su jam paskirta nuobauda, nurodo, kad jo veika turėtų būti pripažinta mažareikšme. Toks skundo reikalavimas teismo vertinamas kaip prašymas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl švelnesnės nei ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda skyrimo arba jos neskyrimo, nes I. V. paskirta sankcijoje už padarytą nusižengimą numatyta minimali nuobauda.

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnis, kurio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad aptarta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų, t. y. švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimas, taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29/2013, 2AT-41/2014, 2AT-38-303/2016).

Teismas pažymi, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma valstybės prievartos priemonė, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015 ir kt.).

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas skirdamas I. V. nuobaudą tik formaliai nurodė, kad atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tačiau šių reikšmingų nuobaudos skyrimui aplinkybių neaptarė ir jų nevertino. Individualizuojant nuobaudą teismas nevertino I. V. padaryto nusižengimo aplinkybių, padaryto nusižengimo pavojingumo.

Aukštesnysis teismas pažymi, jog vertinant nelegalaus darbo reikšmę ir pavojingumą, būtina atsižvelgti į padarytą materialinę žalą, jos dydį, į tai, kokia žala tokiu nusižengimu daroma darbuotojo interesams, taip pat ir visai darbo rinkai, ekonominei sistemai, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Tačiau kaip paminėta aukščiau, individualizuojant nuobaudą, svarbu įvertinti ir konkretaus nusižengimo aplinkybes. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju darbas truko neilgą laiko tarpą, jo apimtys buvo mažos ir faktiškai nesumokėti mokesčiai ar gauta darbdavio nauda nebuvo didelė. Taip pat negalima neįvertinti ir to, kad A. A. yra I. V. sugyventinės dukra, t. y. šeimos narys, kuri paprašyta I. V. pabūti jų šeimai priklausančioje parduotuvėje, sutiko jam padėti, atliko pardavėjos funkcijas, per tą laiką, kol nebuvo I. V., ji aptarnavo vieną klientą – priėmė iš jo depozitą. Įvertintina ir tai, kad A. A. pažeidimo padarymo metu buvo tik 16 metų, ji mokosi mokykloje. Iš byloje nustatytų aplinkybių taip pat matyti, kad pažeidimo padarymo metu dėl atlyginimo už darbą A. A. su I. V. iš anksto nesitarė, tik vakare I. V. jai už darbą davė 10 eurų. Duomenų, kad iki šio nusižengimo A. A. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo pardavėjos darbą ir anksčiau, nėra.

Taigi visos šios aptartos aplinkybės, apygardos teismo vertinimu, rodo ypatingai mažą padaryto nusižengimo pavojingumą. Nors I. V. buvo baustas už tokio pobūdžio pažeidimą, tačiau įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes bei tai, kad iš individualios veiklos išlaiko šeimą, du savo vaikus ir dar šešis sugyventinės vaikus, dengia įsiskolinimus bankui, gaunamos pajamos nėra didelės, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, apygardos teismas konstatuoja, kad I. V. pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį paskirta nors ir minimali 5000 Eur dydžio bauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. Šioje nutartyje aptartos aplinkybės sudaro pagrindą dėl padaryto nusižengimo taikyti apeliantui I. V. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir jam skirti įspėjimą, todėl skundžiamo nutarimo dalis dėl pažeidėjui paskirtos nuobaudos keistina.

Apeliantas skunde teigia, kad jis buvo atvykęs į teismo posėdį, tačiau jis neturėjo galimybės dalyvauti teismo posėdyje ir pateikti paaiškinimų, nes administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. V. bei institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovui, kadangi nė vienas iš administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo į teismo posėdį neatvyko, o apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai. Duomenų, kad I. V. nustatytu laiku buvo atvykęs į teismą, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. sausio 8 d. nutarimą pakeisti:

I. V. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 2 dalyje, padarymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, skirti įspėjimą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama

TeisėjaVirginija Žindulienė