- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-02
- Bylos Nr.
- AN2-252-458/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00557-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arvydas Daugėla
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 6.1Nelegalus darbas (ANK 95 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus, atstovaujamo skyriaus vedėjo Vytauto Ročio, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 15 d. nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. S., būdamas UAB „S.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, t. y. atsakingu asmeniu, nuo 2018 m. kovo 5 d., tikslus laikas nenustatytas, iki 2018 m. kovo 12 d., apie 15.15 val., leido P. M. dirbti apdailininku statybvietėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nesudaręs su P. M. rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Tokiais savo veiksmais M. S. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 15 d. nutarimu M. S. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskirta 600 Eur (šešių šimtų eurų) bauda.
Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius (toliau – ir Institucija), atstovaujamas skyriaus vedėjo Vytauto Ročio, prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 15 d. nutarimą ir M. S. paskirti administracinę nuobaudą neperžengiant ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos ribų.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog negalima sutikti su skundžiamu nutarimu, kadangi M. S. padarytas nusižengimas – nelegalus darbas – vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiantis esmines imperatyvias darbo įstatymo nuostatas. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000 Eur iki 5000 Eur. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 15 d. nutarimu M. S. už jo padarytą administracinį nusižengimą paskirta 600 Eur bauda. Tokia nuobauda yra aiškiai neproporcinga M. S. padarytam nusižengimui.
Byloje duomenų, kurie rodytų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui šiuo atveju skiriama nuobauda negalėjo būti tinkamai individualizuota neperžengiant įstatymo leidėjo numatytos sankcijos ribų ar tokia nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga padarytam nusižengimui, nėra. Šis nusižengimas paprastai lemia didelę materialinę naudą jį darančiam asmeniui, todėl, apelianto vertinimu, paskirta simboline nuobauda ne tik nepasiekiami nuobaudų skyrimo tikslai, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – nusižengimą padaręs asmuo skatinamas daryti naujus nusižengimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga palyginti su nusižengimu gauta nauda. Apeliaciniame skunde pažymėta, jog skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Aplinkybės, kuriomis remdamasis teismas M. S. skyrė mažesnę baudą negu ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, reikšmingos tik parenkant administracinę nuobaudą pagal sankciją už padarytą nusižengimą, tačiau nelaikytinos išimtinėmis ir nesudaro pagrindo skirti nuobaudą, kuri yra mažesnė nei minimali ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda.
Institucijos nuomone, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 15 d. nutarimas yra nepagrįstas, M. S. paskirta administracinė nuobauda yra aiškiai per švelni, neatitinkanti padaryto nusižengimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, teisingumo ir protingumo kriterijų, paskirta nesilaikant ANK 34 straipsnyje nustatytos administracinės nuobaudos rūšies parinkimo, baudos dydžio nustatymo tvarką reglamentuojančių taisyklių. Taigi daroma išvada, kad administracinė nuobauda M. S. turėtų būti paskirta neperžengiant ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos ribų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
M. S. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, kad Institucija ginčija tik M. S. paskirtos administracinės nuobaudos dydį. Kadangi ginčo dėl nusižengimo nėra, patikrinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą nusižengimą. Apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl būtent šiuo klausimu dėl administracinės nuobaudos skyrimo M. S. apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš Administracinių nusižengimų kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnis, kurio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad aptarta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų, t. y. švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimas, taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29/2013, 2AT-41/2014, 2AT-38-303/2016).
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo M. S. asmenybę, į tai, kad jis anksčiau už analogiškus administracinius nusižengimus baustas nebuvo, nedelsiant po nusižengimo nustatymo ėmėsi priemonių įdarbinti P. M., su juo sudarydamas rašytinę darbo sutartį ir apie įdarbinimą pranešdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, į tai, kad M. S. dirba, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, padarė išvadą, jog, esant pagrindui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, M. S. skirtina mažesnė bauda negu ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.
Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas M. S. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, dėl jo labai gailisi, taigi buvo nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pažeidėjo asmenybę pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai, atsižvelgė į tai, jog byloje nėra duomenų apie M. S. anksčiau padarytus tokio pobūdžio administracinius nusižengimus, pažeidėjas dirba, byloje jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog nors ir turi galiojančią administracinę nuobaudą už transporto priemonės statymą mokamoje vietoje, kai už statymą nustatyta tvarka nebuvo sumokėta, tačiau administracine tvarka už analogišką administracinį nusižengimą, taip pat už darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimą M. S. nebaustas (b. l. 14–15). Apygardos teismo vertinimu, būtina atsižvelgti į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį. Apeliaciniame skunde yra teisingai pažymėta, jog padarytas administracinis nusižengimas paprastai lemia didelę materialinę naudą nusižengimą darančiam asmeniui, nelegalus darbas pažeidžia asmens konstitucines teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Vis dėlto nagrinėjamu atveju toks požiūris neatitiktų susidariusios situacijos, kadangi atlikus patikrinimą buvo nustatytas tik vienas rašytinės darbo sutarties nesudarymo atvejis, nelegalus darbas truko neilgą laiko tarpą, byloje pateikti įrodymai, kad darbo sutartis su P. M. sudaryta, VSDFV pranešta (b. l. 9–13).
Teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju net paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda neatitiktų šios pusiausvyros, todėl anksčiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą sumažinti nuobaudą, nes tokiu atveju nuobaudos paskyrimas atitiktų jai keliamus tikslus. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau būti proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui.
Nors nagrinėjamoje byloje teismas nustatė vieną M. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių, esama ir kitų aplinkybių, kurios turi reikšmės skiriant nuobaudą pažeidimą padariusiam asmeniui, į kurias teismas privalo atsižvelgti. M. S. anksčiau nėra baustas už analogiškus pažeidimus, M. S. teigiamai charakterizuoja tai, jog jis dirba, turi legalų pajamų šaltinį, nelegalus darbas truko itin trumpą laiko tarpą. Taigi aukštesnysis teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.
Atsižvelgdamas į tai, kas aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Institucijos apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas nagrinėjamu atveju taikė netinkamai, todėl skundžiamo nutarimo dalis dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo pripažintina teisėta ir pagrįsta, o jos keisti ar naikinti, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
netenkinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus, atstovaujamo skyriaus vedėjo Vytauto Ročio, apeliacinio skundo ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 15 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.