- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- e2S-1040-567/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-41008-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Atsakovas
- UAB „Rimar statyba“
- Ieškovas
- Baltarusijos privačios unitarinės bendrovės „Polisten“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1Pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones
- 3.1.18.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.1Atskirasis skundas ir jo pateikimo tvarka
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Rimar statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-16405-592/2019 pagal ieškovo Baltarusijos privačios unitarinės bendrovės „Polisten“ ieškinį atsakovui UAB „Rimar statyba“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo UAB „Rimar statyba“ priešieškinį Baltarusijos privačiai unitarinei bendrovei „Polisten“ dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovas Baltarusijos privati unitarinė bendrovė „Polisten“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 22 466,10 Eur skolos už atliktus darbus, 1 584 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. lapkričio 17 d. tarp šalių buvo sudaryta statybos darbų bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti įvairios paskirties statybos darbus ir juos perduoti atsakovui objektuose, kuriuose užsakovas atlieka generalinės rangos, rangos ar subrangos darbus, o atsakovas įsipareigojo priimti faktiškai atliktus darbus ir už juos sumokėti. Ieškovas nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. gegužės mėn. atliko darbus statomame daugiabučiame name ir pateikė atsakovui atliktų darbų aktus Nr. 8 ir Nr. 9, kuriuose buvo užfiksuoti darbai atitinkamai 16 486,40 Eur ir 5 979,70 Eur sumoms, tačiau atsakovas juos atsisakė pasirašyti. Ieškovas atliktų darbų aktus pasirašė vienašališkai ir pateikė atsakovui sąskaitą apmokėjimui, tačiau atsakovas skolos nesumokėjo (CK 6.662 str., 6.664 str., 6.694 str.).
2. Atsakovas UAB „Rimar statyba“ pateikė priešieškinį, prašydamas priteisti iš ieškovo 24 760,08 Eur patirtų išlaidų: už įrankių ir klojinių transportavimą ir nuomą – 11 744,51 Eur; už statybinių atliekų išvežimą iš objekto Nr. 1 ir skirtą baudą – 710,19 Eur; už įrankių nuomą, darbo medžiagas ir individualios saugos priemones– 3 067,45 Eur; už darbuotojų apgyvendinimą, jų atvežimą iki objekto ir iš objekto iki gyvenamosios vietos – 3 975,29 Eur; už trūkumų šalinimą ir kitus papildomus darbus – 5 262,64 Eur ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas nuo pat statybos darbų pradžios nevykdė darbų visa apimtimi, todėl darbai nebuvo atliekami tinkamai ir kokybiškai. Atsakovas buvo priverstas pasitelkti papildomai savo bendrovės ir kitų subrangovų darbuotojus darbams objekte atlikti. Atsakovas pasirūpino, kad ieškovo darbuotojai gautų Lietuvos Respublikos nacionalines darbo vizas. Pirmiesiems septyniems ieškovo betonuotojams leidimai dirbti gauti 2016 m. lapkričio 4 d., tačiau nė vienas darbuotojas neatvyko ir neatliko darbų. 2016 m. lapkričio 24 d. gauti leidimai keturiolikai mūrininkų, tačiau 2016 m. gruodžio 8–9 d. dirbti atvyko tik keturi darbininkai. Atsakovas, siekdama nenutraukti sutartinių santykių su užsakovu, priėmė pasiūlymą atlikti darbus kitame objekte, pasirašydamas tarp šalių sudarytos sutarties priedus. Ieškovo atliktų darbų akte Nr. 5 nurodyta didesnė sąramų montavimo kainą už vienetą. Atsakovas padėjo ieškovui darbus atlikti objekte, tačiau atsakovo indėlio neįvertino, atsisakydamas pasirašyti aktą Nr. 8, įtraukė UAB „TM statyba“ atliktus mūro ir sąramų montavimo darbus, kaip atliktus paties ieškovo. Antžeminės dalies darbai objekte buvo baigti 2017 m. gegužės 15 d., baigiamasis darbų priėmimo–perdavimo aktas pasirašytas užsakovo 2017 m. gruodžio 1 d. Net pasibaigus statybos darbams, atsakovas buvo priverstas tvarkyti objektą ir šalinti ieškovo atliktų darbų trūkumus, t. y. atsakovas išvežė statybines atliekas, pjovė mūro angokraščius, lygino laiptų maršų aikšteles, gręžė praleistas kiaurymes sienose ir perdangose, demontavo klojinius ir aptvėrimus. Dėl ieškovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atsakovui buvo skirta bauda (CK 6.38 str., 6.246 str.).
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 11 d. sprendimu nusprendė: ieškinį tenkinti – priteisti ieškovo Baltarusijos privačiai unitarinei bendrovei „Polisten“ iš atsakovo UAB „Rimar statyba“ 22 466,10 Eur skolą už atliktus darbus, 1 584 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 579 Eur bylinėjimosi išlaidas; priešieškinį atmesti.
4. Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovo UAB „Rimar statyba“ apeliacinį skundą, 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-361-619/2019 nutarė: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas atsakovo UAB „Rimar statyba“ priešieškinis ir bylą šioje dalyje grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas bylą dalyje pagal ieškovo Baltarusijos privačios unitarinės bendrovės „Polisten“ ieškinį išnagrinėjo teisingai, tačiau bylos dalyje pagal atsakovo priešieškinį – neatskleidė bylos esmės, kadangi neištyrė ir neįvertino faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, nepareikalavo papildomų įrodymų, siekiant nustatyti ieškovo prievolės egzistavimą atsakovui.
5. 2019 m. balandžio 18 d. atsakovas UAB „Rimar statyba“ pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo stabdyti vykdymą išieškojimo procese pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą dalyje, kurioje buvo patenkintas ieškovo Baltarusijos privačios unitarinės bendrovės „Polisten“ ieškinys. Nurodė, kad ieškovas yra Baltarusijos Respublikoje registruota bendrovė, kuri neturi jokio turto ir nevykdo jokios veiklos Lietuvos Respublikoje. Tenkinus atsakovo priešieškinį, būtų galimas tarpusavio skolų įkaitymas. Teismo sprendimo vykdymas Baltarusijos Respublikoje žymiai sudėtingesnis ir atsakovas atsidurtų blogesnėje padėtyje, todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi nutarė atmesti atsakovo UAB „Rimar Statyba“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nurodė, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nesprendžia dėl priešieškinio pagrįstumo, kadangi šioje stadijoje teismas nevertina ieškovo veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo fakto. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kad patenkinus priešieškinį, sprendimo vykdymas Baltarusijos Respublikoje taps sudėtingesnis ir atsakovas dėl to atsidurtų blogesnėje padėtyje, lyginant su ieškovu, būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra, taip pat, kad yra pradėtas teismo sprendimo vykdymas išieškojimo procese, kurį atsakovas prašo sustabdyti. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, t. y. grėsmės, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimas teismo sprendimas bus neįvykdomas ar jo vykdymas bus apsunkintas (CPK 144 str., 178 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovas UAB „Rimar statyba“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje stabdyti būsimą (galimą) ir/ar pradėtą vykdymą išieškojimo procese pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-361-619/2019 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2483-872/2018, toje dalyje, kurioje buvo tenkintas Baltarusijos privačios unitarinės bendrovės „Polisten“ ieškinys atsakovui UAB „Rimar Statyba“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškovas yra Baltarusijos Respublikoje registruota bendrovė, kuri šiuo metu neturi jokio turto bei nevykdo jokios veiklos Lietuvos Respublikoje, o priverstinio skolos išieškojimo veiksmai galimai būtų atliekami Baltarusijos Respublikoje tik po to, kai šioje byloje būtų priimtas galutinis teismo sprendimas, laikytini sudėtingais ir neprognozuotinais laiko ir būsimo rezultato atžvilgiais. Ieškovas neturi prievolės viešinti finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl atsakovas neturi realios galimybės patikrinti ieškovo turtinę padėtį.
7.2. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose tiesiogiai nereglamentuoja Lietuvos teismams taikyti laikinąsias apsaugos priemones Baltarusijoje registruotos įmonės turtui ir nenumato atitinkamos procedūros, kaip tokios Lietuvos teismų nutartys turėtų būti pripažįstamos, kaip vykdytinos Baltarusijos Respublikoje. Vadinasi, pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo turtui Baltarusijos Respublikoje faktiškai nėra teisinių ir praktinių galimybių. Baltarusijos Respublika nėra Europos Sąjungos valstybė narė, todėl būsimas galimas išieškojimas Baltarusijos Respublikoje objektyviai yra laikytinas apsunkintu.
7.3. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės ne tik užtikrins būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet ir neproporcingai neapribos ieškovo teisių ir veiklos galimybių, teisių ir teisėtų interesų. Jei atsakovo priešieškinis būtų tenkintas, tai tarp bylos šalių būtų galimas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus įskaitymas. Ieškovas jau yra inicijavęs procedūras, susijusias su teismo sprendimo priverstiniu vykdymu, nes Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 26 d. išdavė vykdomąjį raštą (CPK 145 str. 1 d. 10 p.).
Atsiliepimas
8. Ieškovas Baltarusijos privati unitarinė bendrovė „Polisten“ pateikė atsiliepimą į atsakovo UAB „Rimar statyba“ atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendė teisingai. Atskirajame skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti ir deklaratyvaus pobūdžio (CPK 178 str.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
10. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Viena tokių priemonių – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 str. 1 d. 10 p.). Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
11. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 str.) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principai lemia, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą bei poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas apsunkintas. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o deklaratyvūs teiginiai dėl teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės nesudaro teisinio pagrindo varžyti kito asmens teises (CPK 178 str.).
12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo (ieškovo pagal priešieškinį) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės dėl to, kad atsakovas neįrodė jų taikymo būtinumo, t. y. faktinės būsimo galimai atsakovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad atsakovas pagal priešieškinį yra Baltarusijos Respublikos bendrovė, nesudaro prielaidų šios aplinkybės vertinti nesąžiningumo, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, aspektu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisminis procesas šioje byloje buvo pradėtas pagal ieškovo Baltarusijos privačios unitarinės bendrovės „Polisten“ ieškinį atsakovui UAB „Rimar statyba“ dėl 24 050,1?0 Eur skolos ir delspinigių už atliktus darbus priteisimo. Byloje taip pat buvo pareikštas atsakovo UAB „Rimar statyba“ priešieškinis dėl 24 760,08 Eur papildomų išlaidų priteisimo iš ieškovo. Tai reiškia, kad tarp šalių iš tos pačios rangos sutarties buvo kilęs ginčas dėl panašių sumų, kurias, išsprendus ginčą tarp šalių, būtų galima įskaityti (CK 6.130 str.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, o priešieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovo UAB „Rimar statyba“ apeliacinį skundą, 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą dalyje dėl ieškovo ieškinio palikti nepakeistą, o dalyje dėl priešieškinio – panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi nebuvo atskleista bylos esmė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nepagrįstai neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes, prioritetą suteikdamas ieškovo interesams, o ne abiejų ginčo šalių teisėtų interesų pusiausvyrai, neįvertinęs, kad, priėmus galimai palankų atsakovui teismo procesinį sprendimą, jo vykdymas pasunkėtų dėl pradėtų vykdymo veiksmų pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą atsakovo atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalis sieja tęstiniai statybos rangos sutartiniai santykiai, todėl vykdymo proceso sustabdymas dėl iš esmės analogiškos sumos, dėl kurios gali būti atliktas vienarūšių reikalavimų įskaitymas tarp šalių, užtikrins interesų pusiausvyrą. ??
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinas vykdymo veiksmų sustabdymas nagrinėjamu atveju užtikrins šalių teises ir teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad ieškovas yra Baltarusijos Respublikoje registruota įmonė, neturinti Lietuvos Respublikoje jokio turto. Ieškovas, žinodamas atsakovo poziciją dėl išieškojimo apsunkinimo, nepateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymų, paneigiančių atsakovo argumentus dėl išieškojimo galimumo, t. y. kad atsakovui galimai palankaus teismo sprendimo atveju išieškojimas iš ieškovo turto nebus apsunkintas. Vadinasi, grėsmė, kad atsakovui galimai palankaus sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas ar neįmanomas, yra nepaneigta.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šaliai prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi įsitikinti, kad jų taikymas užtikrins būsimo teismo sprendimo įvykdymą, išlaikys proceso šalių interesų pusiausvyrą, nė vienai iš šalių nesuteiks nepagrįsto pranašumo ir nevaržys vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti. Nagrinėjamu atveju atsakovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka nurodytus kriterijus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad vykdymo veiksmų sustabdymas pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą užtikrins abiejų šalių teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteiks nepagrįsto pranašumo dėl savo reikalavimų patenkinimo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra teisinis pagrindas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje sustabdyti pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartį Nr. e2A-361-619/2019 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. e2-2483-872/2018 toje dalyje, kurioje buvo tenkintas Baltarusijos privačios unitarinės bendrovės „Polisten“ ieškinys atsakovui UAB „Rimar statyba“ (CPK 2 str., 3 str., 7 str., 144–145 str., 178 str., 330 str., 338 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 2 p.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Tenkinti atsakovo UAB „Rimar statyba“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-16405-592/2019 sustabdyti vykdymą pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartį Nr. e2A-361-619/2019 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. e2-2483-872/2018 toje dalyje, kurioje buvo tenkintas Baltarusijos privačios unitarinės bendrovės „Polisten“ (j. a. k. 190759492) ieškinys atsakovui UAB „Rimar statyba“ dėl priteisimo ieškovo Baltarusijos privačiai unitarinei bendrovei „Polisten“ naudai iš atsakovo UAB „Rimar statyba“ 22 466,10 Eur skolos už atliktus darbus, 1 584 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 579 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.