- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-16
- Bylos Nr.
- 2-1101/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Marytė Mitkuvienė, Vytas Milius
- Atsakovas
- UAB „Didriestė“, UAB „Jungtinis duonos centras“, R. R.
- Ieškovas
- UAB "Swedbank lizingas" Didriestė Jungtinis duonos centras
- Kategorijos
- 35.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Alės Bukavinienės ir Marytės Mitkuvienės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų UAB „Didriestė“, UAB „Jungtinis duonos centras“ ir R. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria teismas atsakovų turtui taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų UAB „Didriestė“, UAB „Jungtinis duonos centras“, R. R. turto areštą 42 000 Lt sumai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo padidino būsimo ieškinio reikalavimus 41 645,35 Lt, ir prašė taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones atsakovų UAB „Didriestė, UAB „Jungtinis duonos centras“, R. R. kilnojamam ir nekilnojamam turtui, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginėms lėšoms bei turtinėms teisėms, esančioms pas trečiuosius asmenis, leidžiant atsiskaityti tik su ieškovu. Prašyme nurodė, kad atsakovai yra nutrauktų ir neįvykdytų sutarčių laiduotojai, elgiasi nesąžiningai, o tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovai jiems priklausantį turtą gali paslėpti ar perleisti.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ prašymą tenkino. UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti Panevėžio apygardos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovų UAB „Didriestė“, UAB „Jungtinis duonos centras“, R. R. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias jų sąskaitose bei turtines teises, esančias pas trečiuosius asmenis, 42 000 Lt sumai. Taip pat minėtąja nutartimi leido UAB „Didriestė“ ir UAB „Jungtinis duonos centras“ naudotis lėšomis sąskaitose, vykdant atsiskaitymus su valstybės biudžetu, darbuotojais ir UAB „Swedbank lizingas“. Tokį sprendimą Panevėžio apygardos teismas grindė tuo, kad reikalavimo suma yra gana didelė ir atsakovai nuo 2009 m. nevykdo įsipareigojimų pagal sudarytas laidavimo sutartis, o šios aplinkybės lemia tai, jog UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimo įvykdymas netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
Šalies argumentai
Atsakovai atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartį. Šį prašymą grindžia šiais argumentais:
1. Byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų tai, kad atsakovai, jei jiems teismo sprendimas būtų nepalankus, nepajėgtų sumokėti ieškovo prašomos priteisti sumos.
2. Panevėžio apygardos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad 41 645,35 Lt reikalavimo suma yra didelė. Ieškovas prašo priteisti minėtąją sumą solidariai iš trijų skolininkų, iš kurių du yra juridiniai asmenys, vykdantys veiklą ir turintys pakankamai turto 41 645,35 Lt sumai padengti. Tai reiškia, jog kiekvienam iš skolininkų tektų apytiksliai 14 000 Lt dydžio skolos dalis, o tokia suma negali būti laikoma didele.
Atsiliepimas
2010 m. gegužės 24 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimas į atskirąjį skundą. Atsiliepimu ieškovas prašo Panevėžio apygardos 2010 . balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą ir atsakovų atskirąjį skundą atmesti. Šį prašymą ieškovas grindžia šiais motyvais:
1. Panevėžio apygardos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ieškovo reikalavimo įvykdymui, nes byloje nėra duomenų apie skolininkų turtinę padėtį. Nesant šių duomenų negalima teigti, jog reikalavimo suma atsakovams nėra didelė.
2. Atsakovų teiginys, nurodytas atskirajame skunde, kad kiekvienam skolininkui tenka apytiksliai 14 000 Lt skolos dalis, yra nepagrįstas. Skolininkus sieja solidarioji prievolė, o tai reiškia, jog kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai, tiek bet kuris iš jų skyrium, tiek visą prievolę, tiek jos dalį. Taigi bet kuriam iš atsakovų gali tekti atlyginti visą skolą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, kad ieškovas (pareiškėjas) turi teisę nuspręsti, ar ginti galimai pažeistas subjektines teises civilinio proceso nustatyta tvarka, kokio pobūdžio reikalavimus reikšti - turtinio ar neturtinio, jeigu turtinio, tai kokio dydžio, kurį asmenį (kuriuos asmenis) patraukti atsakovu (atsakovais) byloje (CPK 13 str.). Šalis, pareiškusi reikalavimus civilinio proceso tvarka bei kita šalis, kuriai pareikšti šie reikalavimai, turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Kai ieškovas pareiškė turtinio pobūdžio reikalavimus dėl pinigų priteisimo keliems atsakovams, jis turi įrodyti atsakovų pareigą įvykdyti iš materialiosios teisės normų kildinamus reikalavimus. Šie klausimai išsprendžiami nagrinėjant bylą iš esmės. Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčas tarp šalių nesprendžiamas, o tik atsižvelgiama, ar prašomos taikyti priemonės susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, ar jos iš tiesų gali užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą, ar egzistuoja reali grėsmė, kad netaikius šių priemonių būtų nebeįmanoma arba labai sudėtinga įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą (CPK 144 str. 1 d.).
Esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d.). Nurodyta materialiosios teisės norma suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (CPK 5 str., CK 6.6 str. 4 d.). Patenkinus ieškovo ieškinį keliems solidariąją pareigą turintiems skolininkams, jis įgytų teisę pasirinkti, iš kurio atsakovo išieškoti priteistą pinigų sumą. Todėl ieškovas, vadovaudamiesi dispozityvumo principu, turi teisę pasirinkti, kurių atsakovų atžvilgiu prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o teismas yra saistomas ieškovų pareikšto prašymo (CPK 13 str.).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti iš atsakovų UAB „Didriestė“, UAB „Jungtinis duonos centras“ ir R. R. solidariai 41 645,35 Lt skolos ir delspinigių. Kaip minėta, tai reiškia, kad UAB „Swedbank lizingas“ turi teisę pasirinkti iš kurių atsakovų reikalauti prievolės įvykdymo. Ši aplinkybė lemia tai, kad reikia kiekvieno atsakovo atžvilgiu vertinti, ar 41 645,35 Lt suma yra didelė. Taigi atsakovų argumentas, jog kiekvienam iš skolininkų tektų apytiksliai 14 000 Lt dydžio skolos dalis, o tokia suma negali būti laikoma didele, yra nepagrįstas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindu taikyti minėtas priemones yra grėsmė, jog jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str.) t. y. minėtų priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Viena iš aplinkybių, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, laikoma ta, kad yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-127/2005, Nr. 2-105/2006, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007, 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1028/2008, 2009 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-813/2009).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti iš atsakovų solidariai 41 645,35 Lt skolos ir delspinigių. Sprendžiant, ar minėtoji pinigų suma yra didelė, turi būti atsižvelgiama į atsakovų turtinę padėtį t. y. ar jiems ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė. Ieškovui UAB „Swedbank lizingas“ pateikus duomenis apie atsakovų susidariusią skolą ir vengimą vykdyti prievoles, o šiems atsakovams nepateikus duomenų apie savo gerą turtinę padėtį, laikoma, kad 41 645,35 Lt suma yra pakankamai didelė ir ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas, netaikius atsakovų turto arešto, gali pasunkėti. Atsakovams pateikus duomenis apie gerą turtinę padėtį, ieškinio pakankamai didelės sumos prezumpcija būtų paneigta (CPK 12 str.).
Kiti atskirajame skunde bei atsiliepime į jį išdėstyti argumentai nėra reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.