- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-30
- Bylos Nr.
- 2-813/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Egidijus Žironas, Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- R. J., S. J., S.Juknevičiaus autopaslaugų įmonė
- Ieškovas
- J. A., N. N., J. N., I. D.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutarties dalies, kuria atsakovės R. J. turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas civilinėje byloje Nr. 2-1292-460/2009, iškeltoje pagal ieškovų J. A., N. N., J. N., I. D. ieškinį atsakovams S. J. autopaslaugų įmonei ir R. J. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai J. A., N. N., J. N., I. D. ieškiniu prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų S. J. autopaslaugų įmonės ir R. J. 524 000 Lt nuostolių atlyginimo, atitinkamai ieškovei J. A. 209 600 Lt, o ieškovams N. N., J. N., I. D. po 104 800 Lt. Nurodė, kad 2000 m. balandžio 19 d. atsakovas S. J. autopaslaugų įmonė sudarė paskolos sutartį su banku. Ieškovai, užtikrindami atsakovo prievolių įvykdymą pagal šią sutartį, įkeitė paskolos davėjui jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Nei S. J. autopaslaugų įmonė, nei įmonės savininkas S. J. sutartu laiku neįvykdė bankui prisiimtų sutartinių prievolių, vengė bendradarbiauti su ieškovais ir paskolos davėju. Be to, įmonės savininkas S. J. ilgą laiką slapstėsi nuo ieškovų, buvo paskelbta jo paieška. Ieškovų įkeistas turtas buvo parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui už 225 416,27 Lt. Ieškovų nuomone, esant tokiai situacijai, jie įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į S. J. autopaslaugų įmonę, šios įmonės savininką ir jo sutuoktinę R. J. Ieškovai reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo pagrindė parduoto turto rinkos verte (320 000 Lt) ir negautomis pajamomis (204 000 Lt).
Ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams S. J. autopaslaugų įmonei ir R. J. nuosavybės teise priklausantį turtą, neviršijant ieškinio sumos. Prašymą motyvavo tuo, kad S. J. autopaslaugų įmonės savininkas S. J. slapstėsi nuo ieškovų, vengė vykdyti prievoles ieškovams, o iš paskolos sutarties gauti pinigai buvo naudojami šeimos poreikiams.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 20 d. nutartimi ieškovų prašymą tenkino. Teismas ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo atsakovams S. J. autopaslaugų įmonei ir R. J. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, neviršijant 524 000 Lt sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, bet leidžiant iš areštuotų lėšų mokėti darbo užmokestį, privalomus mokėjimus valstybei (mokesčiai ir įmokos) bei atsiskaityti su ieškovais. Nutartį motyvavo tuo, kad ieškovai pareiškė turtinio pobūdžio reikalavimus, ieškinio suma yra didelė.
Šalies argumentai
Atsakovė R. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutarties dalį, kuria teismas jos turtui taikė areštą, ir šią ieškovų prašymo dalį atmesti. Skundą grindžia šiais motyvais:
Teismas nutartyje nepagrindė teiginio, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės turtui, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas ieškovams galimai palankaus sprendimo įvykdymas;Teismas neįvertino to, kad R. J. nepažįsta ieškovų, su jais atsakovės nesieja teisiniai santykiai. Pažymi, kad bankas paskolą suteikė S. J. autopaslaugų įmonei nesant atsakovės sutikimo; Atsakovės turto areštas nepagrįstai suvaržo jos teises, nes ji šiuo metu nedirba, gauna pašalpą, kuri taip pat gali būti areštuota. Tokiu atveju atsakovė neteks pragyvenimo vienintelio šaltinio.
Atsiliepimas
Atsiliepime į R. J. atskirąjį skundą ieškovai J. A., N. N., J. N., I. D. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o apeliantės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais motyvais:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka nustatyti, kad egzistuoja grėsmė, t.y. tikimybė, jog jų netaikius, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanoma jį įvykdyti;Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ginčas tarp šalių yra dėl didelės pinigų sumos priteisimo;S. J. autopaslaugų įmonei banko suteikta paskola buvo panaudota ne pagal paskirtį, o apeliantės teiginys, kad ši paskola suteikta nesant jos sutikimo, nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, kad ieškovas (pareiškėjas) turi teisę nuspręsti, ar ginti galimai pažeistas subjektines teises civilinio proceso nustatyta tvarka, kokio pobūdžio reikalavimus reikšti - turtinio ar neturtinio, jeigu turtinio, tai kokio dydžio, kurį asmenį (kuriuos asmenis) patraukti atsakovu (atsakovais) byloje (CPK 13 str.). Šalis, pareiškusi reikalavimus civilinio proceso tvarka bei kita šalis, kuriai pareikšti šie reikalavimai, turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Kai ieškovas pareiškė turtinio pobūdžio reikalavimus dėl pinigų priteisimo keliems atsakovams, jis turi įrodyti atsakovų pareigą įvykdyti iš materialiosios teisės normų kildinamus reikalavimus. Šie klausimai išsprendžiami nagrinėjant bylą iš esmės. Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčas tarp šalių nesprendžiamas, o tik atsižvelgiama, ar prašomos taikyti priemonės susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, ar jos iš tiesų gali užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą, ar egzistuoja reali grėsmė, kad netaikius šių priemonių būtų nebeįmanoma arba labai sudėtinga įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą (CPK 144 str. 1 d.).
Esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d.). Nurodyta materialiosios teisės norma suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (CPK 5 str., CK 6.6 str. 4 d.). Patenkinus ieškovų ieškinį keliems solidariąją pareigą turintiems skolininkams, jie įgytų teisę pasirinkti, iš kurio atsakovo išieškoti priteistą pinigų sumą. Todėl ieškovai, vadovaudamiesi dispozityvumo principu, turi teisę pasirinkti, kurių atsakovų atžvilgiu prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o teismas yra saistomas ieškovų pareikšto prašymo (CPK 13 str.).
Nagrinėjamoje byloje ieškovai atsakovais pasirinko du asmenis – juridinį neribotos civilinės atsakomybės asmenį – individualią įmonę ir fizinį asmenį – šios įmonės savininko sutuoktinę. Ieškovai ieškinyje įrodinėja atsakovų solidarią pareigą atsakyti pagal jiems pareikštus reikalavimus dėl pinigų priteisimo. Bendraatsakove patraukta ieškovo savininko sutuoktinė atskirajame skunde nurodo, kad neturi jokių prievolinių įsipareigojimų ieškovams, todėl nepagrįstai byloje patraukta atsakove, neteisėtai areštuotas jos turtas. Tačiau atsakovo tinkamumo, prievolės rūšies ir skolininko pareigos pobūdžio klausimai yra susiję su ieškinio pagrįstumu ir sprendžiami nagrinėjant bylą iš esmės (CPK 45 str., 265 str., CK 6.5 str.). Todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama klausimą dėl apeliantės turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo bei pagrįstumo, šioje proceso stadijoje neturi pagrindo analizuoti, ar R. J. atsakinga už ieškovams galimai padarytą žalą, jeigu taip, ar ji turi solidarią pareigą atlyginti šią žalą, ar sudarant paskolos sandorį, buvo gautas atsakovės sutikimas.
Byloje pareikštas reikalavimas dėl 524 000 Lt žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovų. Tokia suma pagal teismų praktikoje suformuotą taisyklę laikytina didele ir ši aplinkybė sudaro pagrindą preziumuoti, jog didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-127/2005, Nr. 2-105/2006, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007, 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1028/2008). Atsakovai turi teisę pateikti įrodymus, kurie paneigtų poreikį užtikrinti ieškovų pareikštų reikalavimų įvykdymą, pavyzdžiui, įrodyti, kad ieškinio suma jų atžvilgiu iš tiesų nėra didelė ir pan.(CK 12 str.). Byloje apeliantė nepateikė įrodymų apie savo gerą turtinę padėtį. Atvirkščiai, atskirajame skunde ji nurodė, kad jos turtinė padėtis sunki ir gali būti areštuota net jos gaunama nedarbingumo pašalpa. Tačiau R. J. nepateikė teismui įrodymų ir apie savo itin sunkią turtinę padėtį, t. y. neįrodė, kad egzistuoja grėsmė, jog areštavus jos turtą, ji neteks pragyvenimo vienintelio šaltinio (CPK 12, 178 str.).
Teismui pagal ieškovų pareikštą didelės ieškinio sumos piniginį reikalavimą areštavus apeliantės, patrauktos kaip solidariąją prievolę turinčios bendraatsakovės, turtą, ir apeliantei neįrodžius, jog jos atžvilgiu ieškinio suma nėra didelė ir nėra poreikio taikyti jos turto arešto, jeigu ieškinys būtų patenkintas, keisti ar naikinti žemesnės instancijos teismo teisėtos bei pagrįstos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Teisėjų kolegija pastebi, kad asmens turto areštas neapima turto, iš kurio negali būti išieškoma, arešto (CPK 668 str.). Jeigu teismo nutartį vykdantis antstolis areštuotų tokį R. J. turtą, ji CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka apylinkės teismui turėtų teikti skundą dėl antstolio veiksmų. Tuo tarpu, jeigu antstolis tinkamai įvykdytų teismo nutartį, bet areštuotų visą apeliantės turtą ir ji netektų pragyvenimo šaltinio, tai sudarytų jai pagrindą kreiptis į teismą dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo (CPK 146, 150 str.). Be to, šalių lygiateisiškumo principas reikalauja, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones būtų laikomasi proporcingumo principo ir kad nebūtų ignoruojami nei vienos šalies interesai (CPK 17 str.). Atsižvelgiant į tai, apeliantei išaiškinama galimybė pasinaudoti taip pat ir kitomis proceso įstatymo suteikiamomis teisėmis: prašyti pirmosios instancijos teismo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą, įkeisti turtą, (CPK 147 str.). Neatsižvelgiant į tai, ar atsakovė vadovaudamasi CPK 147 straipsnio pirmąja dalimi, pareikš prašymą pirmosios instancijos teismui dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, ar tokio prašymo nepareikš, įstatymas jai suteikia teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, jeigu įsiteisėtų sprendimas, kuriuo ieškinys būtų atmestas (CPK 147 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.