Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. P., N. G. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. (dėl A. B. turto pagrobimo) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 m.; pripažintas kaltu pagal BK 187 str. 3 d. (dėl A. B. turto sugadinimo) ir nuteistas laisvės atėmimu 6 mėn.; pripažintas kaltu pagal BK 22 str. 1 d. bei 178 str. 2 d. (dėl įsibrovimo į B. J. butą) ir nuteistas laisvės atėmimu 2 m. ir 6 mėn.; pripažintas kaltu pagal BK 187 str. 3 d. (dėl B. J. turto sugadinimo) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 m. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, po to subendrintos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 m. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d prie šios bausmės pridėta dalis 2007-07-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 m. ir 6 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011-06-09 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

N. G. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 m.; pagal BK 187 str. 3 d. laisvės atėmimu 6 mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 , 5 d. 1 p. šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 m., bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011-08-13 iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Iš A. P. priteista B. J. naudai 350 Lt turtinei žalai atlyginti. Iš A. P. ir N. G. priteista solidariai A. B. naudai 5149,36 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. ir N. G. nuteisti už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą bei sugadino svetimą turtą, t. y. jie 2011-06-06 naktį, tikslus laikas nenustatytas, veikdami bendrininkų grupe, sulaužę 200 Lt vertės sandėlio lauko duris įsibrovė į A. B. priklausančias sandėlio patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė 300 Lt vertės metalines kopėčias, 500 Lt vertės metalines kopėčias, 50 Lt vertės elektrinį gręžtuvą „Skili“, 1865,11 Lt vertės lazerinį gulsčiuką, 1100 Lt vertės statybinį siurblį „Kiocher“, 400 Lt vertės vibracinį šlifuoklį „Metabo“, 300 Lt vertės statybinį mikserį, 498 Lt vertės kampinį šlifuoklį bei 236,25 Lt vertės įrankių komplektą. Tokiu būdu A. P. ir N. G., veikdami bendrininkų grupe, pagrobė A. B. priklausančio turto už 5249,36 Lt bei sugadino A. B. priklausančio turto už 200 Lt.

Be to, A. P. nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, bei sugadino svetimą turtą, t. y. jis 2011-06-07, laikotarpiu nuo 09.30 val. iki 11.10 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išlaužė su savimi turėtu įrankiu 350 Lt vertės durų spyną ir įsibrovė į B. J. butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes pamatęs policijos pareigūnus, iš buto pabėgo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl svetimo turto pagrobimo įsibrovus į A. B. priklausančią patalpą bei svetimo turto sugadinimo

Priimant apkaltinamąjį nuosprendį negalima remtis vien tik N. G. pirminiais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie vėliau buvo ne vieną kartą paneigti bei nepatvirtinti kitais bylos duomenimis, nebuvo patikrinti įvykio vietoje, ir A. K. parodymais, kuris paliudijo tik tai, ką jam sakė N. G., kaip pagrindiniais ir iš esmės vieninteliais kaltės įrodymais. Be išdėstytų aplinkybių, keliančių pagrįstas abejones dėl A. P. įvykdytos A. B. turto vagystės įsibraunant į patalpą ir turto sugadinimo, byloje taip pat nėra įrodymų, paneigiančių A. P. parodymus, jog jis su N. G. vagystėje nedalyvavo, o pastarasis jį apkalba, siekdamas padėti išvengti atsakomybės asmeniui, pas kurį tuo metu gyveno. Patikimų įrodymų, galinčių patvirtinti, kad A. P. įvykdė jam inkriminuotą svetimo turto pagrobimą įsibrovus į A. B. priklausančią patalpą bei svetimo turto sugadinimą, byloje nėra. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.5., 3.1.8. punktuose nurodoma, kad nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados apkaltinamajame nuosprendyje turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Jeigu, išnaudojus visas galimybes, byloje esančių abejonių pašalinti nepavyksta, jos turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Remiantis anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis sutikti su apylinkės teismo išvada, jog A. P. kaltė dėl A. B. turto pagrobimo ir sugadinimo yra įrodyta, negalima. Apylinkės teismas, nesant pakankamai patikimų A. P. kaltę galinčių patvirtinti įrodymų, netinkamai išsprendė nuteistojo A. P. kaltės klausimą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, nuosprendis dėl A. P. nuteisimo pagal BK 178 str. 2 d. (dėl A. B. turto pagrobimo) ir BK 187 str. 3 d. (dėl A. B. turto sugadinimo) naikinamas, nuteistasis A. P. išteisinamas neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Panaikinamas BK 63 str. 1 d. 4 d. nuostatų taikymas ir A. B. pareikšto civilinio ieškinio iš A. P. priteisimas.

BPK 303 str. 6 d. nustato, kad tuo atveju, kai išteisinamasis nuosprendis priimamas remiantis BPK 303 str. 5 d. 2 p., o nusikalstamą veiką padaręs asmuo lieka nenustatytas, teismas po nuosprendžio įsiteisėjimo bylą perduoda prokurorui, kad šis imtųsi priemonių tą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti.

N. G. apeliacinio skundo teiginiai, kad jis nelaužė sandėlio durų, nes jos buvo jau išlaužtos, yra nepagrįsti. 2011-06-16 apklaustas kaip įtariamasis N. G. prisipažino sulaužęs spyną ir įsibrovęs į sandėlį (t. 1, b. l. 142–143). Teisiamojo posėdžio metu N. G. parodė, kad apie 1 ar 2 valandą nakties buvo tamsu, metalinės sandėlio durys buvo išlaužtos, įėjęs į vidų, susirinko daiktus ir išėjo. Matė, kad buvo nulaužta spynos kilpa (t. 2, b. l. 170). 2011-06-06 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint patalpas natūralioje šviesoje, metalinės durys rakinamos pakabinama spyna, spyna užkabinta, bet spynos kilpa nuplėšta, ant grindinio buvo rasta metalinės kilpos nuolauža (t. 1, b. l. 8–12). Nukentėjusysis A. B. parodė, kad 2011-06-03 pakabinama spyna užrakino sandėlio patalpas, o 2011-06-06 pastebėjo atidarytas sandėlio duris (t. 3, b. l. 3). N. G. duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu patvirtino aplinkybes, kurios buvo nustatytos ikiteisminio tyrimo metu apžiūrint įvykio vietą ir kurias galėjo žinoti tik asmuo, įveikdamas mechanines kliūtis, t. y. nulauždamas spynos kilpą, įsibrovęs į sandėlį. Neįtikėtina, kad N. G. naktį eidamas į sandėlį grobti svetimo turto, būtų pasidomėjęs, kokia spyna buvo rakinamos sandėlio durys ir kokiu būdu jos atidarytos, jeigu jam pačiam ar su juo buvusiam asmeniui nebūtų reikėję tos spynos laužyti. Be to, ikiteisminio tyrimo metu N. G. pats pripažino, kad į sandėlį įsibrovė sulaužęs spyną. Nukentėjusysis sandėlyje nebuvo kelias dienas ir nežino, kada buvo įvykdyta vagystė. Nors nusikalstamos veikos padarymo data nustatyta pagal nuteistojo parodymus, tačiau N. G. taip pat gali klysti, tvirtindamas, kada įvykdė vagystę. Nors ir buvo sandėlio durys tam tikrą laiką atidarytos ir buvo į sandėlį patekę kiti asmenys, bet iš sandėlio nebuvo pagrobtas kitas turtas, išskyrus tuos daiktus, kuriuos pagrobė N. G.. Todėl neįtikėtina, kad kiti asmenys, išlaužę sandėlio duris, nebūtų paėmę iš sandėlio vertingų daiktų.

N. G. apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, kad jis buvo abstinencijos būsenos, todėl negalėjo būti apklausiamas, yra nepagrįstas. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, jog N. G. apklausų metu negalėjo dėl kažkokių priežasčių duoti tikrąsias nusikaltimų padarymo aplinkybes atitinkančių parodymų. Be to, apeliaciniame skunde teigiama, jog pareigūnai liepė apkalbėti A. P.. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes N. G. apklausose dalyvavo gynėjas. Įrodymų, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai N. G. ir A. K. aiškino, kokius parodymus duoti arba kažkokiu būdu pažeidė jų teisės, byloje nėra. Jokių skundų dėl ikiteisminio tyrimo metu pareigūnų neteisėtų veiksmų N. G. ar A. K. nepareiškė.

Dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą įsibrovus į B. J. priklausančią patalpą bei svetimo turto sugadinimo

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl A. P. kaltės, pasikėsinus pagrobti B. J. turtą ir sugadinus nedidelės vertės svetimą turtą, išsamiai išnagrinėjo ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nuteistojo A. P. nusikalstamas veikas. Nuteistasis apeliaciniu skundu ginčija savo kaltę dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 22 str. 1 d. bei 178 str. 2 d. Tačiau nuteistojo skundo argumentai yra nepagrįsti, o jo kaltė yra įrodyta byloje surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, BPK 20 str. nuostatų nepažeidė. Nuteistojo A. P. kaltę padarius BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimą įrodo ir apygardos teisme apklausti liudytojai.

Liudytojas T. G. apygardos teisme parodė, kad turėjo informacijos apie A. P., kuris gali vykdyti vagystes jų teritorijoje. Pamatė A. P. išeinant iš laiptinės. Sulaikius A. P., buvo rasti įrankiai, obuolių nerado. Liudytojas A. V. apygardos teisme parodė, kad iš budėtojo gavo pranešimą apie laiptinėse vaikštantį įtartiną žmogų. (duomenys neskelbtini) gatvėje, išeinantį iš laiptinės, sulaikė A. P., kuris turėjo atsuktuvą, replės ir dar kažkokius įrankius. A. P. sulaikė su kitais pareigūnais T. G. ir A. B..

Liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad, turėdami operatyvinės informacijos, jie sekė A. P.. Matė, kaip šis įėjo į laiptinę, po to išėjo ir vėl įėjo. Po kelių ar keliolikos minučių sulaikė A. P., išeinantį iš laiptinės. A. P. su savimi turėjo įrankius, pritaikytus durų spynoms laužti (t. 3, b. l. 38). 2011-05-07 apžiūros protokole užfiksuota, kad buto durų spynoje nėra spynos atrakto, durų spyna sugadinta, durys neužrakintos. Įvykio vietos apžiūros metu nuo lauko durų vidinės pusės paimtas pirštų pėdsakas ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 1 ir nuo spintelės virtuvėje paimtas pirštų pėdsakas ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 2 (1 t., b. l. 78–79). 2011-06-08 specialisto išvadoje Nr. 388 nurodyta, kad du rankos pirštų pėdsakai, aptikti 2011-06-07 įvykio vietos apžiūros metu, apžiūrint butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir nukopijuoti ant daktiloskopinių plokštelių Nr. 1, Nr. 2, asmeniui indentifikuoti tinka. Vienas rankos piršto pėdsakas paliktas A. P. kairės rankos nykščiu. Vienas rankos piršto pėdsakas paliktas A. P. kairės rankos didžiuoju pirštu (t. 1, b. l. 94–97).

A. P. neneigė sulaužęs B. J. buto durų spyną, bet neprisipažino buvęs tame bute ir kėsinęsis pagrobti turtą. A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad norėdamas atsiimti skolą iš A., atėjo į (duomenys neskelbtini) namą, nes A. sakė ten gyvenantis. Neradęs jo namuose, nuėjo iš automobilio pasiimti įrankius. Grįžęs sulaužė durų spynos atraktą, tačiau į butą užėjęs nebuvo ir nieko neėmė. Išlaužęs durų spyną, išėjo iš namo laiptinės, kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų (t. 2, b. l. 172).

Nuteistojo parodymų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. A. P. jokių konkrečių duomenų apie savo skolininką nepateikė. Toks asmuo, kuriam A. P. galėjo skolinti pinigus, šiame bute negyveno. Todėl teismas turėjo pagrindą jais abejoti ir nesiremti nustatant ir vertinant nustatytas faktines bylos aplinkybes. Pagal BK 22 str. 1 d. bei 178 str. 2 d. atsako tas, kas pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovus į patalpą. Nuteistasis norėdamas patekti į butą, sulaužė durų spynos atraktą. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog A. P., eidamas į (duomenys neskelbtini) namą, jau turėjo tikslą įsibrauti į svetimą butą. Nuteistojo A. P. parodymai, kad neradęs nieko namuose, jis panaudojo su savimi atsineštus įrankius ir sulaužė durų spynos atraktą, rodo jo pasiruošimą įsibrauti į butą ir įvykdyti vagystę. Liudytojai A. B., T. G., A. V. parodė, kad A. P. išeinantį iš (duomenys neskelbtini) namo laiptinės sulaikė. A. P. su savimi turėjo įrankius, pritaikytus durų spynoms laužti. 2011-06-07 sulaikymo metu atlikta asmeninių daiktų apžiūra patvirtino liudytojų parodymus (t. 1, b. l. 154). Tai, kad A. P. įsibrovė į 37 butą ir vaikščiojo po kambarius, patvirtina įvykio vietos apžiūros metu paimti pirštų pėdsakai nuo lauko durų vidinės pusės ir spintelės virtuvėje ir 2011-06-08 specialisto pateikta išvada Nr. 388, jog tai buvo A. P. kairės rankos nykščio ir kairės rankos didžiojo piršto palikti pėdsakai. Visais šiais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad A. P. buvo įsibrovęs į butą. Pats įsibrovimas į patalpą siekiant pagrobti svetimą turtą yra nusikalstamą veiką kvalifikuojanti aplinkybė, ir A. P. tą veikos dalį padarė, todėl už ją baudžiama nepriklausomai nuo to, kad turtas pagrobtas nebuvo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nuteistasis turto nepagrobė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes pastebėjo policijos pareigūnus ir bijodamas būti sulaikytas iš buto išėjo. Teisiamajame posėdyje A. P. patvirtino, kad pastebėjo jį sekančius policijos pareigūnus, teigė, kad juos pažįsta (t. 3, b. l. 39). Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad A. P. dėl to nespėjo įgyvendinti savo tikslo pagrobti svetimą turtą, dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios. Nebaigdamas nusikaltimo (vagystės), nuteistasis veiksmus, atitinkančius objektyviuosius veikos požymius ir numatytus baudžiamajame įstatyme, atliko, pasikėsinimą baigė, nors sumanymo pagrobti svetimą turtą iki galo neįgyvendino, numatyto nusikaltimo pasekmių nesukėlė, todėl jo veika teisingai kvalifikuotina pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., kaip pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą įsibrovus į patalpą. Pažymėtina, kad A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis ėjo pas A., kuris buvo jam skolingas, o teisiamojo posėdžio metu jam skolingą asmenį pavadino A.. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad A. P. versija, kad sulaužė durų spynos atraktą, norėdamas perspėti savo skolininką, yra nelogiška ir išgalvota.

Apeliacinio skundo argumentas, kad kriminalistai sufabrikavo jo pirštų pėdsakus, yra nepagrįsta. Įvykio vietos apžiūrą, kurios metu buvo paimti pirštų pėdsakai nuo spintelės virtuvėje ir lauko durų vidinės pusės, atliko tyrėja A. U., specialistė K. S., dalyvavo B. J., R. Š.. 2011-06-08 specialisto išvadoje Nr. 388 užfiksuota, kad tyrimui buvo pateiktos daktiloskopinės plokštelės Nr. 1 ir Nr. 2. Jos buvo įpakuotos popieriniame baltos spalvos voke. Vokas buvo užklijuotas, pakuotė nepažeista. Lyginant sugretinimo būdu aprašytus du rankų pirštų pėdsakus ir lyginamuosius rankų atspaudų pavyzdžius pateiktose B. J., A. P. daktiloskopinėse kortelėse, buvo nustatyti sutapimai tarp vieno rankos piršto pėdsako ir A. P. kairės rankos nykščio atspaudo, tarp vieno rankos piršto pėdsako ir A. P. kairės rankos didžiojo piršto atspaudo. Padaryta išvada, kad du rankos pirštų pėdsakai, aptikti 2011-06-07 įvykio vietos apžiūros metu, apžiūrint butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir nukopijuoti ant daktiloskopinių plokštelių Nr. 1, Nr. 2, asmeniui indentifikuoti tinka. Vienas rankos piršto pėdsakas paliktas A. P. kairės rankos nykščiu. Vienas rankos piršto pėdsakas paliktas A. P. kairės rankos didžiuoju pirštu (t. 1, b. l. 94–97). Visi šie įrodymai surinkti, užfiksuoti nepažeidžiant BPK reikalavimų, patikrinti teisme, todėl nekyla jokių abejonių dėl jų patikimumo. Jie sudaro vientisą visumą, kuri neginčijamai patvirtina, kad ant spintelės virtuvėje ir lauko durų vidinės pusės aptikti pirštų pėdsakai yra palikti A. P.. Be to, byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ir galėtų sufabrikuoti A. P. pirštų pėdsakus.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį dėl A. P. pripažinimo kaltu pagal BK 22 str. 1 d. bei 178 str. 2 d., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. nuostatų, pagrįstai A. P. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Nuteistasis A. P. nesutinka su tuo, kaip pirmosios instancijos teismas išsprendė nukentėjusiosios B. J. pareikšto civilinio ieškinio klausimą, teigia, kad padaryta žala nurodyta per didelė, nes durų spyna nebuvo sugadinta, buvo sugadintas tik durų spynos atraktas, kuris gali kainuoti 50–60 Lt. Nukentėjusioji B. J. pareiškė 350 Lt civilinį ieškinį, nurodė, kad įsibrovimo į butą metu buvo sugadinta durų spyna. Nors A. P. teigia, kad sugadinta buvo tik durų spynos atraktas, tačiau nukentėjusioji turės kviesti meistrus ir keisti visą durų spyną, o ne tik durų spynos atraktą. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsižvelgiant į spynų ir remonto darbų rinkos kainas, B. J. civilinis ieškinys pagrįstas. B. J. pareikšto civilinio ieškinio dydis, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrįstas ir abejonių nekelia.

Dėl paskirtos bausmės

Išteisinus A. P. dėl kaltinimo pagal BK 178 str. 2 d. (dėl A. B. turto pagrobimo) ir BK 187 str. 3 d. (dėl A. B. turto sugadinimo) iš naujo sprendžiamas galutinės bausmės paskyrimas už veikas pagal BK 22 str. 1 d. bei 178 str. 2 d. (dėl įsibrovimo į B. J. butą) ir 187 str. 3 d. (dėl B. J. turto sugadinimo). Pirmosios instancijos teismas skirdamas A. P. bausmes už BK 22 str. 1 d. bei 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimą tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei tinkamai įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, pateikė išsamius bausmės individualizavimo motyvus, todėl teisėjų kolegija A. P. paskirtos bausmės nekeičia. Tačiau už baudžiamąjį nusižengimą, pagal BK 187 str. 3 d. paskyręs sankcijoje nesančią laisvės atėmimo bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. BK 187 str. 3 d. sankcija numato viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą. Tyčinį nusikaltimą A. P. padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, neišnykus teistumui, vadovaujantis BK 27 str., yra recidyvistas. Įvertinus visas šias aplinkybes už BK 187 str. 3 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą skirtina arešto bausmė. A. P. paskirtos bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. apėmimo būdu, kai griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei – galutinė bausmė A. P. paskirta 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaudamasi BK 64 str. 1 d., 3 d., A. P. nuosprendžiu paskirta 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė bendrinama su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-07-09 nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi.

Nors nuteistasis N. G. neprašė švelninti bausmės, tačiau nustačius, jog pirmosios instancijos teismas už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 str. 3 d., paskyrė jam sankcijoje nenumatytą laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Skiriant N. G. bausmę pagal BK 187 str. 3 d. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė baudžiamąjį nusižengimą. Jis daug kartų teistas, baudžiamojo nusižengimo padarymo metu teistumas nebuvo išnykęs. N. G. gailisi dėl padarytos veikos, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe, išteisinus A. P. dėl A. B. turto pagrobimo ir sugadinimo, naikintina. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes N. G. skirtina arešto bausmė artima vidurkiui. Paskyrus N. G. bausmę pagal BK 187 str. 3 d. iš naujo sprendžiamas ir galutinių subendrintų bausmių dydžio klausimas. N. G. paskirtos bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. apėmimo būdu, kai griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei – galutinė bausmė N. G. paskirta 1 m. laisvės atėmimo bausmė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 329 str. 1 d. 1 p.,

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį dėl A. P. nuteisimo pagal BK 178 str. 2 d. (dėl A. B. turto pagrobimo) ir BK 187 str. 3 d. (dėl A. B. turto sugadinimo) panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

A. P. dėl kaltinimo pagal BK 178 str. 2 d. (dėl A. B. turto pagrobimo) ir BK 187 str. 3 d. (dėl A. B. turto sugadinimo) išteisinti neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Panaikinti BK 63 str. 1 d. 4 d. nuostatų taikymą.

Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį pakeisti:

A. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 3 d. (dėl B. J. turto sugadinimo), padarymą skirti 40 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. bausmes už veikas pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d. subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. prie paskirtos bausmės pridėti dalį neatliktos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-07-09 nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti A. P. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 metams.

Panaikinti N. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje.

N. G. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 3 d. (dėl A. B. turto sugadinimo), padarymą skirti 27 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. bausmes už veikas pagal BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d. subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę 1 metus laisvės atėmimo.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš A. P. ir N. G. solidariai A. B. priteista 5149,36 Lt turtinei žalai atlyginti, ir priteisti iš N. G. A. B. 5149,36 Lt turtinei žalai atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.