Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžių.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dėl A. B. turto pagrobimo) vieneriems metams laisvės atėmimo, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (dėl A. B. turto sugadinimo) šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (dėl įsibrovimo į B. J. butą) dvejiems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (dėl B. J. turto sugadinimo) vieneriems metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, subendrintos apėmimo būdu. Taip subendrintos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė - treji metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šios bausmės pridėta dalis 2007 m. liepos 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirta galutinė trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Nukentėjusiajai B. J. iš nuteistojo A. P. priteista 350 Lt turtinei žalai atlyginti ir solidariai iš nuteistųjų A. P. ir N. G. nukentėjusiajam A. B. priteista 5 149,36 Lt turtinei žalai atlyginti.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžiu panaikinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalis dėl A. P. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį (dėl A. B. turto pagrobimo ir sugadinimo) ir A. P. išteisintas neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas; panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš A. P. ir N. G. solidariai A. B. priteista 5 149,36 Lt turtinei žalai atlyginti, ir ši suma priteista iš N. G.; panaikintas BK 63 straipsnio 1, 4 dalių nuostatų taikymas bendrinant A. P. paskirtas bausmes.

Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis pakeista: A. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje (dėl B. J. turto sugadinimo), padarymą paskirta keturiasdešimties parų arešto bausmė, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu apėmimo būdu subendrinta su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir A. P. paskirta subendrinta bausmė – dveji metai, šeši mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir A. P. paskirta galutinė trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Abiejų instancijų teismų sprendimais spręstas ir nuteistojo N. G. baudžiamosios atsakomybės klausimas, tačiau dėl šio asmens kasacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamąja byla ir išklausiusi teisėjo A. Sirvydžio pranešimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis: A. P. išteisintas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį (dėl A. B. turto grobimo ir sugadinimo), neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje (dėl B. J. turto sugadinimo), padarymą jam sušvelninta bausmė. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, jį išteisinti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir sumažinti iš jo nukentėjusiajai B. J. priteistą turtinės žalos atlyginimo sumą.

Kasatorius mano, kad jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį dėl pasikėsinimo padaryti kvalifikuotą vagystę iš nukentėjusiosios B. J. buto, nes teismai netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriais remdamies nustatė neteisingas faktines bylos aplinkybes. Pirmiausia nuteistasis teigia, kad teismai nepagrįstai konstatavo, jog jis nespėjo iš nukentėjusiosios buto nieko pagrobti ir iš jo pasišalino dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios. Tokią išvadą paneigia nukentėjusiosios ir policijos pareigūnų parodymai. Nukentėjusioji parodė, kad vertingi jos daiktai gulėjo atviroje vietoje ir liko nepaliesti, o pareigūnai T. G., A. V. ir A. B. teigė, jog nuteistasis juos pastebėjo išėjęs iš buto ir niekaip negalėjo jų pastebėti ir įtarti, kad yra sekamas. Dėl šių aplinkybių kasatorius teigia, kad jis galėjo pabaigti nusikalstamą veiką, tačiau atsisakė tai padaryti, o įsibraudamas į nukentėjusiosios butą neturėjo tikslo pagrobti svetimą turtą.

Be to, kasatorius nurodo, kad neneigia, jog sugadino nukentėjusiosios durų spyną, tačiau nesutinka su nustatyta šios spynos ir jos įstatymo darbų kaina ir iš jo priteista suma turtinei žalai atlyginti. Nuteistasis teigia, kad tokio tipo spyna kainuoja 45 Lt, o darbų kaina svyruoja nuo 20 iki 30 Lt, todėl mažintinas priteistos turtinės žalos atlyginimo dydis.

Atsiliepimu į nuteistojo A. P. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras prašo šį skundą atmesti.

Prokuroras nurodo, kad nusikalstama veika padarytos žalos dydis yra fakto o ne teisės klausimas, todėl šis klausiamas nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, nuteistasis nepateikia jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jo teiginius dėl spynos ir jos įstatymo darbų kainos.

Taip pat prokuroras mano, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog dalis įrodymų suklastoti. Kasatoriaus teiginiai, kad jo piršto pėdsakas gali būti paimtas iš kitos bylos, yra niekuo nepagrįsti. Pėdsakų paėmimo metu pėdsakai paimti specialistės, dalyvaujant nukentėjusiajai, kokių nors pastabų dėl šio procesinio veiksmo negauta, be to, aptikti pėdsakai ne tik nuteistojo kairės rankos nykščio, bet ir didžiojo piršto.

Kartu prokuroras mano, kad nepagrįsti kasatoriaus teiginiai dėl jo veikos kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį. Pagal nustatytas aplinkybes nuteistojo veika kvalifikuota teisingai.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl įrodymų vertinimo, nuteistojo padarytos veikos kvalifikavimo ir savanoriško atsakymo pabaigti nusikalstamą veiką

Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą nuteisdami jį pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, nes, neteisingai įvertinę įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, jog jis iš nukentėjusiosios B. J. buto išėjo nespėjęs nieko pagrobti dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nors turėjo nustatyti, kad jis savanoriškai atsisakė pabaigti nusikalstamą veiką.

Pažymėtina, kad pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį, kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu. Įrodymų vertinimas ir teismo išvadų atitikties bylos aplinkybėms tikrinimas nepriskirtini kasacinės instancijos teismo kompetencijai, todėl kasatoriaus teiginiai dėl liudytojų A. B., T. G., A. V. parodymų bei faktinių bylos aplinkybių vertinimo, nuorodos, kad teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko.

Antra, konstatuotina, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad kasatorius nusikalstamą veiką atsisakė pabaigti savanoriškai. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką suvokdamas, kad gali ją pabaigti (BK 23 straipsnio 1 dalis). Savanoriškas atsisakymas – sąmoningas, savo valia priimtas sprendimas, kurį asmuo priima ne priverstas kitų asmenų ar susidūręs su neįveikiamomis ar sunkiai įveikiamomis aplinkybėmis (kliūtimis), neleidžiančiomis pabaigti pradėtą veiką. Tokiomis aplinkybėmis ir kliūtimis gali būti įvairūs išoriniai faktoriai, pvz., netikėtas pašalinių asmenų pasirodymas, nukentėjusiojo elgesys, paties subjekto veiksmai: triukšmo sukėlimas, pašalinių asmenų dėmesio atkreipimas, sustiprinta apsauga (kasacinė nutartis Nr. 2K-175/2012). Šioje byloje nustatyta, kad nuteistasis A. P., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išlaužė su savimi turėtu įrankiu B. J. buto durų spyną, įsibrovė į butą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes pamatęs policijos pareigūnus iš buto pasišalino. Tokias aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė išsamiai ir nešališkai, vadovaudamasis įstatymu ištyręs ir teisingai įvertinęs liudytojų A. B., T. G. ir A. V. parodymus, šiuos parodymus patvirtinantį sulaikyto asmens daiktų apžiūros protokolą, daktiloskopijos specialisto išvadą, taip pat paties nuteistojo teisme duotus parodymus. Teismas motyvuotai atmetė nuteistojo versiją, kad į nukentėjusiosios butą jis brovėsi ne vogti, o ieškodamas jam skolingo asmens. Pažymėtina, kad jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, leidžiančių spręsti apie nuteistojo savanorišką atsisakymą pabaigti daromą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas nenustatė. Priešingai, ištirtų įrodymų visuma teismui leido konstatuoti, kad kasatorius siekė pagrobti svetimą turtą įsibraudamas į patalpą, bet nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. dėl to, kad pamatė jį sekančius policijos pareigūnus, todėl jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pagal nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, nutartyje pasisakė dėl įrodymų vertinimo, atsakė į nuteistojo apeliacinio skundo argumentą dėl suklastoto jo piršto pėdsako bei dar kartą įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl A. P. kaltumo padarius jam inkriminutą veiką bei veikos kvalifikavimo konstatuodamas, kad nusikalstamų ketinimų nuteistasis atsisakė ne savo iniciatyva, o dėl to, kad pastebėjo jį sekančius policijos pareigūnus, kurių netrukus buvo sulaikytas.

Dėl nukentėjusiajai priteistos turtinės žalos

Kasatorius nesutinka su nustatyta sugadintos nukentėjusiosios buto durų spynos ir jos įstatymo darbų kaina ir iš jo priteista suma turtinei žalai atlyginti, nes, jo manymu, tokio tipo spyna kainuoja 45 Lt, o darbų kaina svyruoja nuo 20 iki 30 Lt.

Pažymėtina, kad civilinio ieškinio pagrįstumo ir jo dydžio klausimas pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, tuo tarpu BPK nustato, kad nagrinėjant bylą kasacine tvarka įrodymų tyrimas neatliekamas, nauji faktai nenustatinėjami. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajai už nuteistojo A. P. sugadintą durų spyną priteistinos turtinės žalos atlyginimo, nenustatė pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais dėl jos patirtos žalos dydžio, atsižvelgė į spynų bei remonto darbų rinkos kainas ir konstatavo, kad nukentėjusiosios B. J. civilinis ieškinys pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritarė ir taip pat konstatavo, kad B. J. pareikštas civilinis ieškinys pagrįstas, o jo dydis abejonių nekelia. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi žemesnių teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, su tokiomis teismų išvadomis neturi pagrindo nesutikti.

Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad, spręsdami civilinio ieškinio pagrįstumo ir jo dydžio klausimus, teismai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. P. kasacinį skundą atmesti.