- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-23
- Bylos Nr.
- 2S-1569-881/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15457-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- I. J., UAB „Erdenas I“, N. T.
- Ieškovas
- D. K., V. K.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-22148-129/2013 pagal ieškovų D. K. ir V. K. ieškinį atsakovams UAB „Erdenas I“, N. T. ir I. J. dėl 2013 m. balandžio 22 d. akcininkų susirinkimo pripažinimo neįvykusiu, akcininkų susirinkimo nutarimų ir darbo sutarties panaikinimo, kuria patenkintas ieškovo V. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai D. K. ir V. K. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti atsakovo UAB „Erdenas I“ 2013 m. balandžio 22 d. akcininkų susirinkimą neįvykusiu, panaikinti VĮ „Registrų centras“ įregistruoto 2013 m. balandžio 22 d. akcininkų susirinkimo protokolo nutarimus, taip pat UAB „Erdenas I“ ir atsakovo N. T. darbo sutartį bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas V. K. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti atsakovui UAB „Erdenas I“ visišką turto administravimą, administratoriumi paskiriant UAB Stinkoma“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 17 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino – skyrė atsakovei UAB „Erdenas I“ visišką turto administravimą, administratoriumi paskirdamas UAB ,,Stinkoma“. Teismas nurodė, kad 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi atsakovui N. T. uždrausta įgyvendinti UAB ,,Erdenas I“ vadovo teises ir pareigas, o įmonės akcininkei I. J. uždrausta įgyvendinti akcininko neturtines teises. Šiuo metu UAB ,,Erdenas“ neturi administracijos vadovo, dėl ko įmonė negali įgyvendinti savo teisių ir vykdyti prisiimtų prievolių, todėl teismas, atsižvelgdamas į susidariusią situaciją, į tai, kad, kol bus išspręstas teisminis ginčas dėl 2013 m. balandžio 22 d. akcininkų susirinkimo pripažinimo neįvykusiu, akcininkų susirinkimo protokolo nutarimų ir darbo sutarties panaikinimo, bei siekdamas išvengti naujų teisinių ginčų, šalių teisių pažeidinėjimo, žalos padarymo akcininkams, taip pat užtikrinti stabilią bendrovės veiklą, tenkina ieškovo V. K. prašymą ir taiko laikinąsias apsaugos priemones – skiria atsakovei UAB „Erdenas I“ visišką turto administravimą, administratoriumi paskiriant UAB ,,Stinkoma“.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė I. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad skundžiama nutartimi teismas faktiškai išsprendė ginčą iš esmės. Byloje yra pareikštas ieškinys dėl pripažinimo, o tokie ieškiniai teismų praktikoje nelaikomi reikalaujančiais priverstinio vykdymo. Taigi nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, pažeidžiama pati laikinųjų apsaugos priemonių esmė – paskyrus UAB „Erdenas I“ administratoriumi V. K. pasiūlytą UAB „Stinkoma“, teisėtai išrinktas vadovas galutinai nušalinamas nuo bendrovės valdymo, kuris perduodamas su ieškovu galimai susijusiam ir šališkam asmeniui. Be to, priimdamas skundžiamą nutartį, teismas neįvertino esminės reikšmės turinčios ir ieškovo teismui sąmoningai neatskleistos aplinkybės, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-4330-798/2013 2013 m. birželio 11 d. nutartimi atsakovui UAB „Erdenas I“ iškėlė bankroto bylą, o administratoriumi paskyrė UAB „Karaliaučiaus grupė“. Šia nutartimi atsakovo turtui taip pat buvo pritaikytas viso turto areštas. Taigi paskyrus UAB „Erdenas I“ bankroto administratorių ir visam įmonės turtui pritaikius areštą, jau užtikrinta, kad įmonės turtas nebus iššvaistytas, o bendrovei bus tinkamai atstovaujama; visiško atsakovo turto administravimo nustatymas yra akivaizdžiai perteklinis, o nutarties priėmimas pažeidžia Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį. Nutarties priėmimas taip pat pažeidžia CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą ekonomiškumo principą, nes to paties teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi byloje jau buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – paskirtajam bendrovės direktoriui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos uždrausta eiti UAB „Erdenas I“ vadovo pareigas. Nutartis negali būti laikoma pagrįsta taip pat dėl to, jog ieškovas neįrodo jokių realių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų. Be to, UAB „Stinkoma“ galimybės užtikrinti sklandų ir nešališką UAB „Erdenas I“ administravimą yra abejotinos. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas pateikė po to, kai sužinojo/turėjo sužinoti, jog UAB „Erdenas I“ bankroto administratoriumi buvo paskirta ne jo siūlyta UAB „Stinkoma“, bet trečiojo asmens (įmonės kreditoriaus) pasiūlyta bankroto administratoriaus kandidatūra. Taigi pateikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas siekė ne UAB „Erdenas I“ ar jos kreditorių interesų apsaugos, bet to, kad UAB „Erdenas I“ bankroto administratoriumi būtų paskirta būtent UAB „Stinkoma“, todėl šis asmuo galimai yra šališkas ir jo veiksmais gali būti padaryta žalos įmonės kreditoriams. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas pažeidė atsakovų teisės būti išklausytais principą, nes prašymą išnagrinėjo neinformavęs atsakovų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą atsakovas N. T. palaiko atskirąjį skundą ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad UAB „Erdenas I“ iškėlus bankroto bylą ir paskyrus bankroto administratorių, įmonės turtas buvo apsaugotas, o įmonei paskirtas tinkamas atstovavimas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog turto administratorius negali visa apimtimi pakeisti bendrovės valdymo organų.
Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovai ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundžiama nutartimi buvo siekta pagrindinio laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamo tikslo – užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo; nutartimi nebuvo pažeista laikinųjų apsaugos priemonių taikymo esmė. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi uždraudus atsakovui N. T. įgyvendinti UAB „Erdenas I“ vadovo teises ir pareigas, taigi įmonei jau nuo 2013 m. gegužės 10 d. esant be administracijos vadovo, turto administratorius buvo būtinas įmonės 2012 m. sausio 19 d. Investicine sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymui. Nutartimi nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, įmonė negalėtų vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, taptų nemokia ir jai būtų iškelta bankroto byla, todėl pagrindinė būsimo teismo sprendimo pasekmė – V. K. grąžinimas į UAB „Erdenas I“ vadovo pareigas, taptų neįmanoma. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis iškelti UAB „Erdenas I“ bankroto bylą yra neteisėta ir nepagrįsta bei prieštaraujanti dabartinei bendrovės padėčiai, be to, ji yra neįsiteisėjusi, nes ją apskundė ieškovas V. K. ir paskirtas įmonės turto administratorius UAB „Stinkoma“.
Atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą taip pat pateikė skundžiama teismo nutartimi paskirtas UAB „Erdenas I“ turto administratorius UAB „Stinkoma“.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – visiškas atsakovo (juridinio asmens) turto administravimas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Nuo skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo pasikeitė šios nutarties priėmimo dieną buvusios aplinkybės – Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartimi pagal atsakovų I. J., N. T. ir UAB „Erdenas I“ atskiruosius skundus panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovui N. T. įgyvendinti UAB „Erdenas I“ vadovo teises ir pareigas bei draudimą atsakovei I. J. įgyvendinti UAB „Erdenas I“ akcininko neturtines teises, ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis iškelti atsakovui UAB „Erdenas I“ bankroto bylą ir atsakovo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Karaliaučiaus grupė“ įsiteisėjo. Taigi nors šiuo metu atsakovo UAB „Erdenas I“ atstovu yra paskirtas naujas subjektas, kuriam ir tenka pareiga bei teisė valdyti, naudoti ir disponuoti bankrutuojančios įmonės turtu, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl atskirojo skundo motyvų.
Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tik preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tačiau jomis nėra išsprendžiamas ginčas iš esmės. Be to, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti.
Atsakovo turto administratoriaus paskyrimo kaip laikinosios apsaugos priemonės specifika yra atskleista teismų praktikoje. Pirmiausia, joje nurodyta, kad laikinąja apsaugos priemone teismas gali skirti tik paprastą turto administravimą, kurio turinys reglamentuojamas CK 4.240 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2013; 2013 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2013). Antra, atsakovo turto administratoriaus paskyrimas nėra galimas tose situacijose, kai iš esmės yra prašoma paskirti turto administratorių bendrovės valdymui, bet ne jos turto administravimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-122/2006, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-473-345/2011).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė abi teismų praktikoje suformuluotas atsakovo turto administratoriaus paskyrimo kaip laikinosios apsaugos priemonės taikymo taisykles, nes paskyrė visišką atsakovo turto administravimą ir kaip tokios priemonės taikymo motyvą nurodė atsakovo įmonės vadovo nebuvimą, t. y. atsakovo turto administratorių iš esmės paskyrė atsakovo valdymui.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nesivadovavo šiuo klausimu suformuota teismų praktika, todėl klausimą išsprendė neteisingai, kas yra pagrindas skundžiama nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo V. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Minėta, kad, pagal teismų praktiką, paskirtas atsakovo turto administratorius nėra bendrovės valdymo organas, jo kompetencija yra apribota tik tos bendrovės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2008). Tuo tarpu juridinių asmenų bylas teisme veda jų organai ar dalyviai, veikiantys pagal įstatymus ar steigimo dokumentus jiems suteiktas teises ir pareigas (CPK 55 str. 1 d., CK 2.81 str. 1 d., 2.82 str.). Remiantis tuo, darytina išvada, kad atsakovo UAB ,,Erdenas I“ turto administratorius UAB ,,Stinkoma“ neturėjo teisės pareikšti atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą, o teismas turėjo atsisakyti jį priimti tuo pagrindu, jog atsiliepimą padavė asmuo, neturintis teisės jo paduoti (CPK 315 str. 2 d. 2 p., 3 str. 6 d.). Paaiškėjus šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teisme, UAB „Stinkoma“ atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą jį padavusiam asmeniui grąžina apeliacinės instancijos teismas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 straipsnio 6 dalimi, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo V. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Grąžinti UAB „Stinkoma“ atsiliepimą į atsakovės I. J. atskirąjį skundą jį padavusiam asmeniui.