- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-05
- Bylos Nr.
- 2S-473-345/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Danutė Kutrienė, Henrichas Jaglinskis (pran.)
- Ieškovas
- A. A., M. M.
- Atsakovas
- AB „Medienos plaušas“
- Trečiasis asmuo
- A. L.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. A., M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų A. A. ir M. M. ieškinį atsakovui AB „Medienos plaušas“, trečiajam asmeniui A. L. dėl AB „Medienos plaušas“ stebėtojų tarybos sprendimų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai A. A. ir M. M. kreipėsi į teismą dėl atsakovo AB „Medienos plaušas“ stebėtojų tarybos sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki bylos išnagrinėjimo sustabdyti atsakovo AB „Medienos plaušas“ generalinio direktoriaus – trečiojo asmens A. L. įgaliojimus; skirti atsakovo turto administratoriumi UAB „Divingas“, veikiantį per įgaliotą asmenį D. I., suteikiant turto visiško administravimo statusą, priskiriant visas AB „Medienos plaušas“ vadovo (generalinio direktoriaus) teises ir pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos įstatymuose bei AB „Medienos plaušas“ įstatuose ir nustatant 4000 Lt plius PVM mėnesinį atlyginimą kurį mokės ieškovai; įpareigoti atsakovą vykdyti visus paskirtojo turto administratoriaus nurodymus, savo turiniu atitinkančius AB „Medienos plaušas“ generalinio direktoriaus kompetenciją, įtvirtintą AB „Medienos plaušas“ steigimo ir kituose dokumentuose bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Prašymą grindė aplinkybe, jog patenkinus ieškovų ieškinį, naujai išrinktam bendrovės vadovui priėmus neteisėtus sprendimus, susijusius su bendrovės valdymu, turto disponavimu, bei netinkamai vykdant bendrovės administravimą negausinant bendrovės turto, bendrovė – AB „Medienos plaušas“ gali patirti nepataisomą žalą, kuri betarpiškai gali sukelti neigiamas pasekmes ir bendrovės akcininkų bei kreditorių teisėms ir teisėtiems interesams, ko pasekoje gali būti neįmanoma atstatyti iki tol buvusios padėties.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Medienos plaušas“ ir trečiasis asmuo A. L. atsiliepimu į ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti ir paskirti ieškovams 10 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad ieškovai nepateikė duomenų, kaip prašomos laikinosios apsaugos priemonės - turto visiško administravimo nustatymas atsakovui - užtikrins ieškinio reikalavimų įvykdymą, todėl prašymas taikyti nurodytąją laikinąją apsaugos priemonę yra nemotyvuotas įstatyme nurodytais pagrindais ir nelogiškas, kadangi turto administravimo nustatymas atsakovui niekaip nėra susijęs su pareikštais ieškinio reikalavimais byloje ar jų įvykdymu, o prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių įstatymas nenumato. Remiantis teismų praktika tokio pobūdžio bylose turto administravimo nustatymas atsakovui kaip laikinoji apsaugos priemonė negali būti taikomas, nes ieškovai nereiškia reikalavimų dėl bendrovės veiklos tyrimo ar priverstinio bendrovės akcijų pardavimo, kuriose laikino bendrovės administravimo klausimas galėtų būti nagrinėjamas. Nurodytų bylų ieškovai negali apskritai inicijuoti, kadangi nepatenka į įstatymo nustatytų asmenų, turinčių teisę reikšti minėtus reikalavimus sąrašą, analogiškai jie neturi materialinės subjektinės teisės reikšti reikalavimus dėl turto administravimo atsakovui nustatymo. Prašymą dėl baudos skyrimo ieškovams grindė tuo, jog patys ieškovai organizavo pretenzijų atsakovui rašymą, o bauda ieškovams turi būti skiriama, nes pateikti tikslių paskaičiavimų kiek dėl gautų pretenzijų buvo sugaišta laiko ir resursų nėra galimybės.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir baudos skyrimo atmetė. Nurodė, atsakovas teismui nurodė ir ieškovai to neginčijo, kad ieškovai nėra nei atsakovo bendrovės akcininkai, nei valdymo organų nariai ar kreditoriai, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas su bendrove nesusijusių asmenų prašymu nepagrįstai apribotų atsakovo įmonės pagrindinio akcininko ar jo bankroto administratoriaus teises spręsti atsakovo bendrovės likimą, tame tarpe ir tai, kas yra tinkamas vykdyti atsakovo veiklą ir vertinti paskirto vadovo vadovavimo tinkamumą. Dėl paminėto teismas atmetė ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kaip nepagrįstą ir nevertina trečiojo asmens vadovavimo kokybės, nes tam įstatymas numato atskirą procedūrą (CK 2.124-2.131 str.). Teismas taip pat atmetė atsakovo ir trečiojo asmens prašymą dėl baudos ieškovams skyrimo už nepagrįsto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimą teismui, kadangi iš pateiktų rašytinių įrodymų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad visos pretenzijos atsakovui buvo siunčiamos dėl ieškovų intervencijos. Byloje yra UAB „Dizaino propaganda“ pretenzija ir atsiprašymas dėl jos, ir nors iš elektorinio susirašinėjimo turinio tikėtina, kad pretenzijos surašymą inicijavo ieškovas A. A., tačiau neapklausus atsiprašymą UAB „Dizaino propaganda“ vardu parašiusio asmens, negalima nustatyti kokiu pagrindu buvo parašytas atsiprašymas. Dėl ieškovų intervencijos kitų pretenzijų atžvilgiu iš įrodymų nėra.
Šalies argumentai
Ieškovai A. A., M. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad teismas nepagrįstai argumentavo vadovaudamasis Estijos specialius ginčo santykius – bankroto teisinius santykius reglamentuojančiais įstatymais, kai tuo tarpu Lietuvos teismai nėra kompetentingi ginčo situacijai taikyti kitos valstybės įstatymus. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovas A. A. yra atsakovo kreditorius, kadangi yra pareiškęs ieškinį dėl 300 000 Lt kompensacijos priteisimo iš atsakovo. Taip pat nevertino aplinkybės, kad ieškovai yra apskundę AB „Medienos plaušas“ stebėtojų tarybos 2010 m. gegužės 24 d. susirinkime priimtus sprendimus dėl jų pripažinimo negaliojančiais. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl ieškovų pateiktų rašytinių įrodymų, susijusių su kitų subjektų pretenzijomis atsakovui, dėl Estijoje kilusio teisinio ginčo įtakos atsakovo valdymui tarp MKT Holding akcininko Suomijos bendrovės Mejac OY LTD, kuri valdo 33,0001% Estijos bendrovės MKT Holding vertybinių popierių ir atsakovo akcininko MKT Holding. Teismas taip pat nevertino aplinkybės dėl atsakovo generalinio direktoriaus A. L., kaip susijusio asmens su atsakovu ir MKT Holding, dėl jo vadovavimo laikotarpiu iškeltos bankroto bylos MKT Holding, kaip pagrindiniam atsakovo akcininkui; kad atsakovo grynasis pelnas per 2010 m. rugsėjo mėn. sudarė 50 345 Lt pagal atsakovo pateiktą byloje pelno nuostolio ataskaitą, kai tuo tarpu per praėjusius finansinius metus atsakovo grynasis pelnas, vadovaujant A. A., sudarė 2 429 414 Lt. Ieškinio dalykas šioje byloje – vieno iš atsakovo valdymo organo nario (ieškovo) ir buvusio stebėtojų tarybos nario M. M. pažeistų teisių gynimas (siekis pripažinti negaliojančiais atsakovo stebėtojų tarybos susirinkime priimtus sprendimus), dėl kurio priimtiną sprendimą ieškovui ir siekia užtikrinti prevencine laikinąja apsaugos priemone.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Medienos plaušas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą; skirti ieškovams po 10 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant akivaizdžiai nepagrįstą atskirąjį skundą. Nurodo, kad ieškovai nėra AB „Medienos plaušas“ akcininkai, kreditoriai, darbuotojai, valdymo organo nariai, ar juos atstovaujantys asmenys, taip pat nepatenka į kitų asmenų, turinčių teisę kreiptis dėl bendrovės interesų gynimo. Pabrėžia, kad ieškovas A. A. nėra atsakovo kreditorius. Pažymi, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netaikė ir neaiškino Estijos Respublikos bankroto teisinius santykius reglamentuojančių įstatymų. Ieškovo A. A. vadovavimo AB „Medienos plaušas“ metu bendrovė kaip tik dirbo nuostolingai, o pradėjus vadovauti A. L. bendrovė po ilgiau nei 2,5 metų užsitęsusio nuostolingo periodo gavo pelno. Ieškovų teiginiai apie A. A. vadovavimo metu gautą 2 429 414 Lt pelną yra klaidingi, kadangi 2009 m. bendrovė patyrė būtent tokio dydžio nuostolį, tokiais veiksmais ieškovai stengiasi suklaidinti apeliacinės instancijos teismą, todėl jiems turėtų būti taikoma CPK 95 str. 2 d. numatyta atsakomybė už piktnaudžiavimą procesu. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas AB „Medienos plaušas“ sukeltą žalą bei pažeistų viešąjį interesą. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. balandžio 29 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-467/2010, akcentavo viešojo intereso apsaugos svarbą bei pripažino atsakovą AB „Medienos plaušas“ subjektu, kurio veiklos sutrikdymas pažeistų viešąjį interesą. Iš pateiktų teismui rašytinių įrodymų akivaizdu, kad ieškovai patys rūpinosi reikalavimų ir pretenzijų atsakovui parengimu, siuntė jas tariamiems bendrovės kreditoriams bei reikalavo pasirašyti bei persiųsti bendrovei, o vėliau ieškovams. Tokiu būdu buvo siekiama neteisėtu būdu surinkti rašytinių įrodymų, neva įrodančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę. Dėl minėto prašo ieškovams skirti po 10 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Trečiasis asmuo A. L. atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, kad pilnai palaiko atsakovo AB „Medienos plaušas“ atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytus motyvus bei reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojmo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teismas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo, galimai ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis suponuoja, jog laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ieškovo pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Siekis laikinųjų apsaugos priemonių taikymu apsiriboti joms keliamų tikslų įgyvendinimu atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, kadangi tokiu atveju yra išvengiama asmens, kuriam pareikšti reikalavimai, teisių ir teisėtų interesų suvaržymo labiau negu reikia laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamiems tikslams pasiekti, užtikrinama ginčo šalių interesų pusiausvyra, padedama išvengti savivalės, nestabilumo, interesų priešpriešos, atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visais atvejais yra susijęs su vienos iš šalių teisių apribojimu ar pareigų nustatymu.
CPK 145 str. 1 d. 5 p. numatytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo turto administratoriaus paskyrimo, taikymas būdingas tik tam tikrų kategorijų bylose (pvz., fizinio asmens paskelbimo mirusiu ar nežinia kur esančiu, pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, globos ir rūpybos steigimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo, ginčų dėl bendraturčių teisių įgyvendinimo bylose, bylose dėl juridinio asmens veiklos tyrimo), t.y. tais atvejais, kai būtina administruoti turtą, tačiau negali būti taikoma situacijose, kai iš esmės yra prašoma paskirti turto administratorių bendrovės valdymui, bet ne jos turto administravimui. Dėl šios priežasties atskirojo skundo argumentai, susiję su trečiojo asmens A. L. gebėjimu tinkamai valdyti įmonę, atmeti kaip neturintys reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo turto administratoriaus paskyrimo – taikymo. Kaip jau minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas privalo būti pagrįstas grėsme galimai palankaus ieškovams teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo tikimybe bei išlaikantis bylos šalių interesų pusiausvyrą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai, kad ieškovai yra apskundę atsakovo stebėtojų tarybos 2010-05-25 sprendimą, ieškovų pateikti duomenys apie trečiųjų asmenų pretenzijas atsakovui, nepagrindžia būtinybės pritaikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovai nėra nei atsakovo bendrovės akcininkai, nei valdymo organų nariai ar kreditoriai, todėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymas su bendrove nesusijusių asmenų prašymu nepagrįstai apribotų atsakovo įmonės pagrindinio akcininko ar jo bankroto administratoriaus teises spręsti atsakovo bendrovės likimą, tame tarpe ir tai, kas yra tinkamas vykdyti atsakovo veiklą ir vertinti paskirto vadovo vadovavimo tinkamumą. Ieškovų atskirojo skundo argumentai, esą ieškovas A. A. yra atsakovo kreditorius, kadangi yra pareiškęs ieškinį dėl 300 000 Lt kompensacijos priteisimo iš atsakovo, atmetami kaip nepagrįsti, kadangi nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl ieškovo A. A. reikalavimo atsakovui AB „Medienos plaušas“ pagrįstumo, teigti, jog ieškovas A. A. yra atsakovo kreditorius nėra jokio teisinio pagrindo (CK 6.2 str.). Teisėjų kolegijos nuomone iš prašymo paskirti turto administratorių ir atskirojo skundo motyvų konstatuotina, kad ieškovai neįrodė, jog nagrinėjamoje byloje ši laikinoji apsaugos priemonė yra būtina, o jos nepritaikymas lemtų galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą.
Atskirajame skunde ieškovai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendė vadovaudamasis Estijos specialius ginčo santykius – bankroto teisinius santykius reglamentuojančiais įstatymais. Teisėjų kolegija mano, kad šis atskirojo skundo argumentas yra nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas tiesiog nurodė, jog pagrindiniam AB „Medienos plaušas“ akcininkui Estijos bendrovei MKT Holding yra iškelta bankroto byla ir paskirta laikinoji bankroto administratorė, kuri ir turi teisę spręsti pagal atitinkamus valstybės įstatymus ir atsakovo vadovo pakeitimo ar jo įgalinimų sustabdymo klausimą. Šiuo atveju konstatuoti, jog buvo taikomi užsienio valstybės teisės aktai, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra pagrindo.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis paliktina nepakeista.
Atsiliepimuose į atskirąjį skundą atsakovas AB „Medienos plaušas“ ir trečiasis asmuo A. L. prašo skirti ieškovams baudą už piktnaudžiavimą procesu. Jų nuomone ieškovai, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu piktnaudžiauja procesu, nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį ir atskirąjį skundą. Teisėjų kolegija nevertina atsakovo ir trečiojo asmens argumentų, kad ieškovai, pareikšdami ieškinį byloje, elgėsi nesąžiningai, nes ieškinio pagrįstumo, taigi, ir šalių sąžiningumo, pareiškiant ieškinį, klausimai sprendžiami nagrinėjant ginčą iš esmės. Aplinkybė, kad ieškovas, naudodamasis CPK nustatytomis procesinėmis teisėmis, pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, negali būti vienareikšmiškai vertinama kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. CPK 144 str. 1 d. numato byloje dalyvaujantiems asmenims teisę atskiruoju skundu skųsti teismo priimtas nutartis. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra nustatyti ieškovų piktnaudžiavimo procesu veiksmai pareiškiant atskirąjį skundą, todėl atsiliepimuose į atskirąjį skundą suformuluoti prašymai paskirti ieškovams CPK 95 str. 2 d. nustatytą baudą netenkintini.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,
nutarė:
Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.