- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-29
- Bylos Nr.
- 2-467/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Audronė Jarackaitė, Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- AB „MEDIENOS PLAUŠAS“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) Massimiliano Corsini S. R. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria iš dalies panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal Massimiliano Corsini S. R. L. ieškinį atsakovui AB „MEDIENOS PLAUŠAS“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Massimiliano Corsini S. R. L. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo AB „MEDIENOS PLAUŠAS“ 431 500 eurų skolą, 40 961,90 eurų palūkanas, 12,70 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 2 d. nutartimi ieškovo prašymu taikė laikinąją apsaugos priemonę – areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines ar turtines teises, esančių kredito įstaigų sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis neviršijant reikalavimo sumos; leido iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su ieškovu.
Pritaikius laikinąją apsaugos priemonę, atsakovas prašė teismo įpareigoti ieškovą pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl turto arešto taikymo, atlyginimo užtikrinimą 4 200 000 Lt sumai. Nurodė, kad antstolis, vykdydamas nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, areštavo atsakovo lėšas bankuose 1 631 316,45 Lt sumai. Tai iš esmės paralyžiuoja įmonės veiklą, dėl ko žalą patirs tiek pati įmonė, tiek jos darbuotojai ir kiti kreditoriai. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas kas mėnesį minimaliai gali patirti daugiau kaip 700 000 Lt nuostolių; kadangi byla užsitęs ilgiau kaip šešis mėnesius, galimi minimalūs nuostoliai sudaro 4 200 000 Lt.
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 16 d. nutartyje nurodė, kad atsakovo prašymą tenkina iš dalies ir panaikina laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl piniginių lėšų arešto. Pažymėjo, kad dėl piniginių lėšų arešto atsakovas gali patirti nuostolių, piniginių lėšų arešto mastas yra didelis, todėl dėl piniginių lėšų trūkumo gali būti sutrikdyta atsakovo ūkinė veikla, privesta prie bankroto. Taip pat nurodė, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto, kurio rinkos vertė yra 16 500 000 Lt. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, bendraisiais teisės principais ir CPK 150 straipsniu, teismas sprendė, kad šiuo atveju yra tikslinga naikinti laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl piniginių lėšų arešto, taip užkertant kelią galimiems nuostoliams atsirasti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas Massimiliano Corsini S. R. L. prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas neturėjo teisės panaikinti dalies laikinųjų apsaugos priemonių, nes atsakovas tokio prašymo nebuvo pareiškęs. Galima spręsti, kad teismas rėmėsi viešuoju interesu, tačiau nutartyje nėra jokių argumentų dėl jo egzistavimo. Kadangi ginčas vyksta tarp dviejų juridinių asmenų dėl skolos priteisimo, atsakovo turto areštas nėra susijęs su viešuoju interesu.
2. Atsakovo prašyme dėl nuostolių užtikrinimo išdėstyti argumentai ir pateikti rašytiniai įrodymai yra nepakankami pagrįsti prašymą. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo veikla dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių buvo ar bus suvaržyta ar kaip kitaip apribota; jei šios aplinkybės egzistuotų, jas atsakovas galėtų įrodyti. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos, nes suteikia atsakovui galimybę atsiskaityti su bendrovės darbuotojais ir valstybės biudžetu. Be to, atsakovas nepateikė konkrečių duomenų apie galimų nuostolių dydį, jų atsiradimo pagrindą ir pan. Nuostoliams užtikrinti prašoma suma yra nepagrįstai didelė, ženkliai viršija ieškinio sumą, todėl atsakovo prašymo tenkinimas neatitiktų nuostolių užtikrinimo instituto paskirties.
Atsiliepimas
3. Atsakovas, nesutikdamas su paskirtomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, turėjo teisę skųsti 2009 m. spalio 2 d. nutartį, tačiau šia teise nepasinaudojo. Atsakovui bet kuriuo metu pateikus savo finansinius rodiklius ir įrodžius, kad teismo sprendimą jis tikrai galės įvykdyti, arba pateikus laidavimą, ar įnešus ieškinio sumą į specialiąją teismo sąskaitą, laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas AB „MEDIENOS PLAUŠAS“ prašo skundą atmesti, o jį tenkinus – įpareigoti ieškovą pateikti galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Atsiliepime pateikiami šie argumentai:
1. Atsakovo prašymu dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo siekiama užtikrinti šalių procesinį lygiateisiškumą ir jų interesų pusiausvyrą, ką ir padarė pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi, todėl negalima laikyti, kad buvo peržengtos atsakovo prašymo ribos. Dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas gali būti privestas prie bankroto, o tai pažeistų viešąjį interesą, todėl egzistavo būtinybė ginti viešąjį interesą. Be to, atsakovas turi 35 704 680 Lt vertės turto, todėl piniginių lėšų arešto panaikinimas nepakenks laikinųjų apsaugos priemonių tikslui ir jų efektyvumui.
2. Ieškovo argumentai, kad atsakovas nepateikė duomenų apie galimų nuostolių dydį, nenurodė jų pagrindo ir kt., yra nepagrįsti, nes šios aplinkybės buvo nurodytos atsakovo prašyme dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo.
3. Atsakovas neskundė nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nes, žinodamas savo turtinę padėtį, buvo įsitikinęs, kad jo piniginės lėšos nebus areštuotos, o pirmiausia bus areštuotas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas. Antstoliui priėmus neteisėtą ir nepagrįstą patvarkymą areštuoti pinigines lėšas, atsakovas dėl šių veiksmų iš karto kreipėsi į teismą.
Atsakovas taip pat pažymi, kad ieškovas, siekdamas sudaryti kuo didesnes neigiamas ekonomines pasekmes atsakovui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip sąmoningai siekia priversti atsakovą sutikti su visiškai nepagrįstais ieškinio reikalavimais.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik nagrinėjant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Atskirajame skunde iš esmės keliamas klausimas, ar teismas, spręsdamas prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, galėjo pats panaikinti dalį laikinųjų apsaugos priemonių, nors toks prašymas ir nebuvo pareikštas. Apelianto nuomone, byla nėra susijusi su viešojo intereso egzistavimu, todėl teismas neturės teisės peržengti prašymo ribų ir savo iniciatyva panaikinti dalies laikinųjų apsaugos priemonių. Įvertinusi bylos aplinkybes, teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais nesutinka.
CPK 150 straipsnis, be kita ko, nustato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikinamos dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba teismo iniciatyva. Teismo iniciatyva panaikinti taikomas laikinąsias apsaugos priemones ribojama konkrečiais įstatyme nurodytais atvejais (2 dalis). Vienas iš atvejų, kada teismas, nesant dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymo, gali savo iniciatyva panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, yra viešo intereso egzistavimas (2 dalies 1 punktas).
Teisės aktai nepateikia viešojo intereso sampratos, nenurodo jį apibrėžiančių kriterijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pažymėjęs, kad viešasis interesas yra bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas, grindžiamas pamatinėmis visuomenės vertybėmis, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Tai toks visuomenės ar jos dalies interesas, kurį valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, inter alia per teismus, pagal savo kompetenciją sprendžiančius bylas. Pabrėžtina, kad viešasis interesas yra dinamiškas, kinta; yra labai įvairus. Iš esmės neįmanoma a priori pasakyti, kokiose gyvenimo srityse, dėl kurių gali kilti teisinių ginčų arba kuriose gali prireikti taikyti teisę, viešajam interesui gali atsirasti grėsmių arba gali prireikti viešąjį interesą užtikrinti įsikišant viešosios valdžios institucijoms ar pareigūnams (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, ar viešasis interesas egzistuoja, yra fakto klausimas, kurį teismas sprendžia remdamasis konkrečios bylos faktinėmis aplinkybėmis.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines ar turtines teises, esančių kredito įstaigų sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis neviršijant reikalavimo sumos. Antstolis, vykdydamas teismo nutartį, atsisakė aprašyti atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir priėmė patvarkymą 1 631 316,45 Lt sumai areštuoti lėšas atsakovo kredito įstaigų sąskaitose (b. l. 21, 24). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokio masto piniginių lėšų areštas gali esmingai sutrikdyti bet kurios įmonės veiklą ar net, tikėtina, privesti prie bankroto, ypač atsižvelgiant į ekonominę krizę šalyje ir pasaulyje. Iš esmės sutrikdžius įmonės veiklą, nukentėtų ne tik pati įmonė, jos kontrahentai, bet ir įmonės darbuotojai, nes neturint lėšų žaliavoms įsigyti, nebus galima įvykdyti užsakymų ir gauti pajamų, o tuo pačiu visiškai atsiskaityti su darbuotojais. Dar sunkesnės pasekmės būtų įmonės bankroto atveju, nes neigiamų padarinių patirtų ir valstybė: nebesurinktų mokesčių iš įmonės ir jos darbuotojų, privalėtų mokėti nedarbo pašalpas ir kt. Taigi galima teigti, kad šioje situacijoje egzistuoja viešasis interesas, reikalaujantis neleisti atsirasti nurodytoms pasekmėms ar bent jas sušvelninti.
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovo reikalavimas priteisti skolą ir palūkanas, kildinamas iš sutartinių santykių, ir interesas užsitikrinti galimai jam palankaus sprendimo vykdymą negali būti priešpastatyti viešajam interesui. Kita vertus, skundžiama nutartimi buvo panaikinta tik dalis laikinųjų apsaugos priemonių – piniginių lėšas areštas, tačiau kito turto areštas tebegalioja. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovo prisiimti kreditoriniai įsipareigojimai siekia 14 545 663,04 Lt, o turimo įkeisto nekilnojamojo turto vertė – 16 500 000 Lt (b. l. 19-20, 31-34). Tokiu būdu ieškovo teisė į realų teismo sprendimo įvykdymą nėra paneigta.
Remdamasi aukščiau išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįstą, atitinka bendruosius teisės principus. Vien tai, kad teismas aiškiai nenurodė, jog peržengia prašymo ribas ir savo iniciatyva naikina dalį laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis viešojo intereso egzistavimu, nesudaro pagrindo naikinti nutarties, nes aptariamo intereso egzistavimas nagrinėjamu atveju yra akivaizdus. Kiti atskirojo skundo argumentai taip pat nėra pagrindas jos naikinti (CPK 328 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.