Kauno apygardos teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorijos: 35.6.1.; 41; 25.3; 29.4; 30.10.

2013 m. liepos 1 d.

dalyvaujant ieškovės BUAB „Tutrix“ atstovams administratorės UAB „Pečiusta“ įgaliotam asmeniui A. B., advokatei S. Ž., atsakovui K. A., jo atstovui advokatui D. M., trečiojo asmens UAB „Straujos“ prekybos sistemų atstovui D. B., trečiajam asmeniui G. V.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Tutrix“ ieškinį atsakovui K. A. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei atsakovo K. A. priešieškinį ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Tutrix“ dėl žalos atlyginimo, tretiesiems asmenims UAB „Straujos“ prekybos sistemoms, G. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinio reikalavimai tenkintini, atsakovo K. A. priešieškinio reikalavimo dalis dėl priteisimo natūra iš ieškovės indaplovės „Elframo“ plovimo kameros uždarymo kamščio, kurio vertė 446,49 Lt, daržovių pjaustyklės „Gam“ išmetimo disko, kurio vertė 359,37 Lt, apskaitos sistemos kasos aparato, kurio vertė 2 976,60 Lt, durų spynos širdelės, kurios vertė 240 Lt su PVM, arba už šiuos daiktus iš ieškovės priteisti iš viso 3 782,46 Lt, atmestina, atsakovo atsisakymas nuo baro įrangos priteisimo priimamas, ši bylos dalis nutraukiama.

Atsakovas K. A. ir jo atstovas visiškai palaikė atsakovo priešieškinio reikalavimų dalį išreikalauti iš ieškovės trūkstamas detales ir apskaitos aparatą, kitos dalies priešieškinio reikalavimų dėl baro įrangos grąžinimo atsakovui atsisakė, pripažinę, kad baro įranga yra atsakovo nuosavybė.

Trečiojo asmens UAB „Straujos“ prekybos sistemų atstovas D. B. prašė ieškinį patenkinti, su atsakovo reikalavimu nesutiko ir nurodė, kad už ginčo baro įrangą ieškovė lizingo kompanijai visos sumos nesumokėjo, liko skolinga apie 4000 Lt, todėl neišmokėtos baro įrangos ieškovė negalėjo parduoti atsakovui K. A., nes to nenumatė lizingo sutartis. UAB „Straujos“ prekybos sistemos yra baro įrangos savininkė nuo 2008 m., nuo to laiko, kai „Hansa lizingas“ nutraukė su ieškove lizingo sutartį. Reikalavimo perleidimo sutartimi, remiantis dokumentais, baro įranga nuosavybės teise perduota trečiajam asmeniui UAB „Straujos“ prekybos sistemos, tačiau natūra baro įrangos trečiasis asmuo neturėjo, ir tik 2012 m. paaiškėjo, kad baro įranga yra UAB „Pečiusta“ žinioje. Šią dieną už įranga yra nesumokėta 4000 Lt. Trečiojo asmens atstovas prašo baro įrangą natūra grąžinti UAB „Straujos“ prekybos sistemoms.

CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2012; kt.).

Teismo vertinimu, ieškovė įrodė visas nurodytas CK 6.66 str. sąlygas, kurios sudaro pagrindą ginčo sandorius pripažinti negaliojančiais.

Bylos duomenimis, Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 2 d. nutartimi UAB „Tutrix“, iškelta bankroto byla (1 t., b. l. 9), teismo nutartyje nurodyta, kad įmonė nemoka darbuotojams darbo užmokesčio, skolų valstybei, ieškovės BUAB „Tutrix skola yra 522 110 Lt, o įmonės turtas – 18 528 Lt.

Atsakovas K. A. yra tos nuomonės, kad sudaryti ginčo sandoriai neturėjo jokios įtakos įmonės nemokumui, nes bankroto byla ieškovės įmonei buvo iškelta daug vėliau, negu sudaryti ginčijami byloje sandoriai. Tačiau su šiais argumentais sutikti negalima. Teismo vertinimu, didelės nuomos mokesčio sumos sumokėjimas, taip pat ir ieškovei priklausančios baro įrangos pardavimas atsakovui K. A., teismo nuomone, dar labiau pablogino ieškovės BUAB „Tutrix“ turtinę padėtį, tai vėliau patvirtino Kauno apygardos teismas, iškeldamas ieškovei bankroto bylą.

Kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Turto bankas“ v. BAB ,,Rimeda“, bylos Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB ,,Cetarium“, UAB ,,Ortofina“, bylos Nr. 3K-3-17/2006; kt.). Be to, tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas. Jeigu, be kreditoriaus, kuriam perleistas reikalavimas į lėšas, nemokumo padėtyje esantis skolininkas turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai buvo piniginiai, o su jais liko neatsiskaityta, tai yra pagrindas išvadai, kad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti. Kai skolininkas nemokus, visiškas atsiskaitymas su vienu ar keletu kreditorių, taip išskiriant juos iš kitų, neatitinka sąžiningo elgesio standartų, todėl sandorio šalių, žinojusių apie nurodytą situaciją, sudarymas sandorio, kaip pagrindo atsiskaityti tik su pasirinktu kreditoriumi, reiškia jų nesąžiningumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bildunga“ v. RUAB „Elektrotinklas“, bylos Nr. 3K-3-204/2012).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad ieškovė, atsiskaitydama tik su atsakovu K. A., sudarė nelygiavertes sąlygas kitiems ieškovės kreditoriams į kreditorinių reikalavimų patenkinimą, taip pažeidė jų teisės ir interesus. Kaip nustatyta byloje, remiantis tarpusavio atsiskaitymų suderinimo 2009-06-01 aktu (1 t., b. l. 15), ieškovė už baro patalpų nuomą atsakovui K. A. buvo skolinga 121 617,56 Lt. Padengdama baro patalpų nuomos skolą ieškovė sumokėjo 121 617,56 Lt ir pardavė baro įrangą už 74 186,42 Lt atsakovui. Remiantis įmonės kasos išlaidų orderiais (1 t., b. l. 22–23), atsakovas gavo iš karto visą skolos sumą (74 186,42 + 47431,14) = 121 617,56 Lt ir perėmė baro įrangą. Tačiau ieškovė, atsiskaitydama tik su atsakovu ,neatsižvelgė į tai, kad ginčo sandorio sudarymo metu, t. y. 2009-06-01, ji buvo skolinga ir kitiems kreditoriams: VSDFV Kauno skyriui – 34 487,91 Lt, Lietuvos autorinių teisių gynimo asociacijai (LATGA-A) – 666,90 Lt, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, 202 Lt bylinėjimosi išlaidas (2008 m. gruodžio 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo preliminarus sprendimas), UAB „Roveli“ – 12 250 Lt.(1 t., b. l. 29–35). Be to, tam, kad būtų užtikrintas kreditorių mokestinių prievolių išieškojimas iš ieškovės, iki ginčo sandorių sudarymo buvo areštuotas ieškovės turtas – tai patvirtina Turto arešto registro duomenys (1 t., b. l. 37). Taigi ieškovei BUAB „Tutrix“ sumokėjus 121 617,56 Lt atsakovui K. A. ir už 74 186,42 Lt pardavus jam baro įrangą, buvo gerokai sumažintos ieškovės įmonės galimybės atsiskaityti su kitais įmonės kreditoriais. Pažymėtina, kad gautos lėšos už parduotą atsakovui baro įrangą ir ieškovės darbuotojų lėšos nebuvo panaudotos ieškovės finansinės padėties gerinimui, priešingai – ieškovė liko be pagrindinių darbo priemonių, kurias po jų perleidimo atsakovui turėjo iš jo paties nuomoti tam, kad galėtų tęsti įmonės veiklą. Tai patvirtina, kad po ginčo sandorių sudarymo ieškovės įmonės finansinė padėtis gerokai pablogėjo, o kiti kreditoriai neteko galimybės patenkinti finansinius reikalavimus iš ieškovės turėto turto. Dėl to ieškovės atstovai pagrįstai teigia, kad ieškovė UAB „Tutrix“ nesilaikė 1999 m. gruodžio 2 d. Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl padarė žalos kitiems kreditoriams. Ieškovės direktorė, vykdydama atsiskaitymus išskirtinai su atsakovu K. A., žinojo, kad taip yra pažeidžiamos įmonės kreditorių teisės, nes buvo sudarytos sąlygos atsiskaityti tik su ieškovės nuožiūra pasirinktu kreditoriumi – atsakovu K. A., išvengiant prievolių įvykdymo kitiems ieškovo kreditoriams, turintiems reikalavimo teisę. Todėl sandorio šalių veiksmai dėl baro įrangos pardavimo ir nuomos mokesčio sumokėjimo atsakovui neatitinka sąžiningo elgesio standartų, taigi teismo vertinimu, abi sandorio šalys elgėsi nesąžiningai, dėl to pažeidė įstatymo reikalavimus (CK 6.158 straipsnio 1 dalis).

Taip pat negalima sutikti su atsakovo K. A. motyvais, kad per likusį iki bankroto bylos iškėlimo pusmetį ieškovės įmonė galėjo užsidirbti trūkstamas lėšas, nes įmonės pajamos buvo didelės, tačiau ieškovės darbuotojai netinkamai jomis naudojosi. Atsakovo argumentas dėl tariamai pakankamų ieškovės pajamų iš įmonės veiklos nėra įrodytas jokiais objektyviais įrodymais byloje (CPK 12, 178 str.) ir prieštarauja jau anksčiau nustatytai aplinkybei, kad ieškovės įmonė negavo pakankamai pajamų net nuomos mokesčiams sumokėti, tad ieškovė, neturėdama lėšų, atsakovui pardavė skoloms padengti įmonės veikloje naudojamą įrangą (CPK 185 str.).

Kasacinėje praktikoje sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandoriui, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Neringos žuvis“ v. A. P. individuali įmonė ,,Altana“, bylos Nr. 3K-3-168/2007; 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vikata ir Ko“ v. UAB „Daisruna ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-361/2009; kt.).

Trečiojo asmens atstovės G. V. paaiškinimas, kad iki 2009-06-01 ieškovė nebuvo skolinga kitiems kreditoriams, prieštarauja esantiems byloje rašytiniams įrodymams, kurie priešingai, nei aiškina G. V., patvirtina tai, kad iki 2009-06-01 ieškovės įmonė, be atsakovo K. A., buvo skolinga ir kitiems kreditoriams, tarp jų VMI, savo darbuotojams, UAB „Roveli“, dėl to ieškovės atžvilgiu antstolių kontoroje iki 2009-06-01buvo pradėta priverstinė skolos išieškojimo procedūra dėl skolų, susidariusių 2008 metų laikotarpiu (1 t., b. l. 110–111, 37). Taigi trečiojo asmens G. V. paaiškinimas, kad įmonės skolos susidarė iki bankroto bylos iškėlimo, o ne iki 2009-06-01, yra neteisingas (CPK 185 str.).

Taip pat atmestinas atsakovo K. A. motyvas, kad jam nebuvo žinoma ieškovės sunki finansinė padėtis, nes tai prieštarauja paties atsakovo K. A. paaiškinimui apie tai, kad ieškovė kelerius metus nemokėjo jam skolų, nors ieškovės darbuotojos nuolat žadėjo grąžinti skolą; kad atsakovui skola už baro patalpų nuomą buvo sumokėta tik po to, kai ieškovė pardavė baro įrangą atsakovui, o ieškovės akcininkės įnešė grynų pinigų į įmonės kasą. Taip pat atsakovo motyvas, kad jis nežinojo apie sunkią ieškovės turtinę padėtį, prieštarauja trečiojo asmens G. V. paaiškinimui, jog pokalbiuose su atsakovu ji nuolat minėjo, kad nuomos mokesčių skolos iš karto grąžinti negali, prašo leisti grąžinti skolą dalimis. Teismas mano, kad atsakovas aiškiai suvokė, jog ieškovė lėšų mokesčiams sumokėti neturi, nes atsakovui už skolas pardavė savo pagrindinę darbo priemonę – baro įrangą. Teismo vertinimu, visos minėtos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad ginčo šalys, būdami verslininkais, aiškiai suprato, jog tik esanti sunkios finansinės padėties įmonė pasiryžtų parduoti savo darbo priemones tam, kad atsiskaitytų su vienu kreditoriumi, ir kad dėl to ieškovė elgėsi nesąžiningai kitų kreditorių atžvilgiu. Taigi atsakovo motyvas, kad jis nežinojo tikrosios ieškovės įmonės padėties, atmestinas kaip nepagrįstas.

Tarp šalių kilo ginčas dėl dalies baro įrangos, kuri pagal restituciją turi būti grąžinta ieškovei, iškomplektavimo, įrangos detalių trūkumo. Esantis byloje 2010 m. balandžio 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (1 t., b. l. 52) patvirtina, kad E. P. neleido atsakovui apžiūrėti baro turto. Faktinių aplinkybių konstatavimo 2010 m. birželio 19 d. protokolas (1 t., b. l. 166–181) patvirtina, kad nurodyta data kasos apskaitos įranga buvo bare, detalių trūkumas neužfiksuotas, remiantis protokolo įrašais, ieškovės administratorių A. B. į baro patalpas įleido atsakovo K. A. atstovai. Apžiūrėjus fotonuotraukas teismo posėdyje ginčo šalys ir trečiasis asmuo patvirtino, kad esančios byloje nuotraukos su baro įranga atitinka 2010 m. birželio 19 d. surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenis apie bare esančią įrangą. Teismas nesivadovauja byloje atsakovo ir liudytojų J. L. ir D. L. parodymais (2 t., b. l. 6–8), kurie teigia, kad administratorius A. B. paėmė kasos aparatą, taip pat mano, kad durų spyną, baro įrangos detales – kamštį ir diskelį, irgi paėmė administratorius. Teismo vertinimu, atsakovo K. A. ir liudytojų paaiškinimas dėl kasos aparato paėmimo yra labai abstraktus ir nesutampa su faktinių aplinkybių 2010 m. birželio 19 d. protokolu. Liudytojas D. L. paaiškino, kad kasos aparatą paėmė administratorius, tuo metu antstolė raštu fiksavo aplinkybes, liudytojas nežinojo, ar buvo fotografuojama, o kad trūksta kamščio ir diskelio, liudytojo paaiškinimu, paaiškėjo vėliau. Liudytojas J. L. teismo posėdyje paaiškino, kad moteris, kuri rašė, paklausė administratorių, ar jis gali paimti kasos aparatą, administratorius patvirtino, kad gali paimti kasos aparatą, ir jį paėmė. Tačiau faktinių aplinkybių konstatavimo 2010 m. birželio 19 d. protokole nėra pažymėta, kad administratorius paėmė kasos aparatą, fotonuotraukose kasos aparatas yra nupaveiksluotas baro patalpoje. Bylos duomenimis, nei vienas iš liudytojų nepatvirtino, kad matė, jog ieškovės administratorius paėmė dalį ginčo įrangos (kamštį ir diskelį) ar pakeitė (išėmė) durų spyną, tačiau liudytojai daro prielaidą, jog šiuos daiktus iš baro paėmė administratorius, kuris turėjo patalpos raktą. Teismas sprendžia, kad atsakovo ir liudytojo prielaidomis apie tariamai pasisavintą ieškovės administratoriaus baro turtą byloje vadovautis negalima, nes to nenumato įstatymas (CPK 12, 178 str.). Be to, atsakovo surašytas 2010-06-28 raštas dėl įrangos grąžinimo (1 t., b. l. 63) patvirtina, kad atsakovas pradėjo kelti pretenzijas dėl įrangos trūkumo tik po tam tikro laiko, kai turtas buvo atsakovo, o ne administratoriaus žinioje. Todėl teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad ginčo daiktai liko bare, tačiau atsakovas jų neišsaugojo. Teismas byloje vadovaujasi antstolio surašytu 2010 m. birželio 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu laikydamas jį oficialiu rašytiniu įrodymu ir turinčiu didesnę įrodomąją galią (CPK 177, 185, 197 str.). Todėl atsakovo reikalavimų dalis dėl priteisimo iš ieškovės trūkstamų detalių baro įrangai, spynos ir kasos aparato atmestini kaip neįrodyti.

Kaip nustatyta byloje, 2012 m. sausio 4 d. trečiasis asmuo UAB „Straujos“ prekybos sistemos kreipėsi į ieškovę dėl apskaitos sistemos įrangos grąžinimo dėl to, kad apskaitos sistema buvo lizinguojama, ši bendrovė perėmė iš UAB „Hansa lizingas“ reikalavimo teises, o UAB „Tutrix“ yra pažeidusi lizingo sutarties nuostatas. Minėtas aplinkybes patvirtina byloje esantys dokumentai (2 t., b. l. 21–23). Pagal lizingo (finansinės nuomos) teisinius santykius reglamentuojančias normas, lizinguojamas turtas lieka lizingo davėjo nuosavybė, iki lizingo gavėjas sumokės visą lizingo sutartyje nustatytą kainą (CK 6.567 str.). Trečiasis asmuo UAB „Straujos“ prekybos sistemos pripažino, kad ieškovė pagal lizingo sutartį liko skolinga 4437,64 Lt, šiuo konkrečiu atveju ieškovės turtą valdo bankroto administratorius. Trečiasis asmuo UAB „Straujos“ prekybos sistemos jokių savarankiškų reikalavimų šioje byloje nepareiškė ieškovei ar atsakovui į PVM sąskaitą faktūrą serija TUT Nr. 000107, kurioje kartu su kitais daiktais įtraukta ir parduota atsakovui K. A. apskaitos sistemą 16 000 Lt.vertės Ieškovė pareiškė ieškinį dėl šio turto grąžinimo jai, administratorius pripažino, kad trečiasis asmuo kreipėsi į administratorių dėl turto grąžinimo bankroto byloje, tačiau trečiojo asmens UAB „Straujos“ prekybos sistemų prašymas neišspręstas, nes dėl įrangos grąžinimo ieškovei vyksta ginčas nagrinėjamojoje byloje. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas neturi pagrindo netaikyti visos apimties restitucijos, visą neteisėtai atsakovo gautą ieškovės turtą grąžindamas pačiai ieškovei, o ne trečiajam asmeniui UAB „Straujos“ prekybos sistemos. Ieškovės įmonės atstovas bankroto administratorius pagal įstatymą valdo bankrutuojančios įmonės turtą ir įstatymo nustatyta tvarka atsiskaito su ieškovės kreditoriais (ĮBĮ 11 str.). Todėl nagrinėjamojoje byloje restitucijos taikymas trečiajam asmeniui UAB „Straujos“ prekybos sistemos dėl ginčo įrangos grąžinimo neturi būti tenkinamas.

Kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 6.146 straipsnį, restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai grąžinimas natūra yra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Taigi teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, privalo nustatyti aplinkybes, susijusias su grąžintino natūra daikto būkle ir galimybe tą daiktą grąžinti buvusiam savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Rameksta“ v. V. J. K., bylos Nr. 3K-3-573/2005; 2006 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. ir kt. v. L. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-619/2006; kt.). CK 6.147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti. Kai grąžintinas turtas sunaikintas arba perleistas, asmuo privalo atlyginti turto vertę, buvusią jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu to turto vertė buvo mažiausia; jeigu privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę (CK 6.147 straipsnio 2 dalis).

Esant tokioms aplinkybėms visiškai patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus, prašymas dėl restitucijos taikymo tenkinamas, neteisėtų sandorių pagrindu atsakovo K. A. žinioje esantis ieškovės turtas grąžinamas ieškovei – grąžinama baro įranga natūra, o atsakovui K. A. grąžinami ieškovei už baro įrangą sumokėti 74 186,42 Lt. Taip pat ieškovei priteistina sumokėta patalpų nuomos mokesčio 121 617,56 Lt skola iš atsakovo, nesant turto (baro įrangos natūra), iš atsakovo priteistina ieškovei baro įrangos vertė pinigais.

Kaip nustatyta byloje, atsakovo K. A. žinioje yra visa baro įrangą, kurią atsakovas nurodė priešieškinio pareiškime. Atsakovas baro įrangą nuomoja kitam asmeniui, ieškovės bendrovės administratoriui įmonės įranga nebuvo perduota (2 t., b. l. 171). Todėl atsakovas atsisakė teismo 2013-06-10 posėdyje priešieškinio reikalavimo dėl baro įrangos atsakovui grąžinimo. Teismas priima atsakovo K. A. atsisakymą nuo priešieškinio reikalavimo ir bylos dalį dėl ieškovės įpareigojimo grąžinti atsakovui baro įrangą nutraukia (CPK 42 str., 140 str. 1 d., 293 str. 1 d. 4 p., 294 str. 2 d.).

Esant tokioms aplinkybėms ieškovės reikalavimai tenkintini visiškai. Patenkinus ieškovės reikalavimus, iš atsakovo K. A. priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei ir valstybei (CPK 88 str. 3 d., 93 str., 98 str.). Ieškovei, remiantis 2013-03-19 atstovavimo sutartimi (3 t., b. l. 43), pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatė S. Ž.. Advokatė atstovavo ieškovei teismo posėdžiuose, teikė patarimus ir kitas teisines paslaugas. Remiantis teisinių paslaugų 2013-03-19 sutartimi, ieškovė už suteiktas jai teisines paslaugas sumokėjo advokatei 1 500 Lt (pinigų priėmimo kvitas Nr. 709952). Įvertinus bylos sudėtingumą ir apimtį (byla susideda iš trijų tomų, byloje pareikšti keli ieškinio reikalavimai, priešieškinio reikalavimas), ieškovės sumokėta advokatei už teisines paslaugas išlaidų suma yra protingo dydžio, atitinka bylos sudėtingumą ir advokato darbo sąnaudas byloje (Rekomendacijų 7 p., 8.16 p., 8.18 p.). Todėl ieškovei priteistinos 1 500 Lt turėtos byloje teisinių paslaugų išlaidos iš atsakovo. Iš atsakovo priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos valstybei: remiantis teismo posėdžio sekretorės pažyma, valstybė turėjo byloje 76,68 Lt išlaidas (3 t., b. l. 2) dėl procesinių dokumentų įteikimo.

Kauno apygardos teismo 2011-06-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1878-173/2011 taikytas areštas baro įrangai, nurodytai PVM 2009-06-01 sąskaitoje faktūroje, serija TUT Nr. 000107 (1 t., b. l. 17–18, 94), bendros 74 186,42 Lt vertės, paliekamas galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės BUAB „Tutrix“ (į. k. 135648926) ieškinį patenkinti, atsakovo K. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) priešieškinio dalį dėl priteisimo iš ieškovės trūkstamų detalių baro įrangai (kamščio, diskelio), spynos ir kasos aparato atmestini, kitą civilinės bylos dalį atsisakius atsakovui nuo priešieškinio reikalavimų nutraukti.

Pripažinti baro įrangos pirkimo–paradavimo 2009-06-01 sutartį, sudarytą tarp ieškovės BUAB „Tutrix“ ir atsakovo K. A., negaliojančia nuo sudarymo momento, taikyti restituciją – grąžinti ieškovei BUAB „Tutrix“ natūra baro įrangą, nurodytą PVM 2009-06-01 sąskaitoje faktūroje, serija TUT Nr. 000107 (1 t., b. l. 17–18, 94), bendros 74 186,42 (septyniasdešimt keturių tūkstančių šimto aštuoniasdešimt šešių Lt 42 ct) Lt vertės; priteisti ieškovei BUAB „Tutrix“ sumokėtą 121 617,56 (šimtą dvidešimt vieną tūkstantį šešis šimtus septyniolika Lt 56 ct) Lt už patalpų nuomą iš atsakovo K. A. bei 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Taip pat priteisti iš atsakovo K. A. šias bylinėjimosi išlaidas:

ieškovei BUAB „Tutrix“ (į. k. 135648926) teisinių paslaugų išlaidas pirmosios instancijos teisme – 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Lt;

76,68 (septyniasdešimt šešis Lt 68 ct) Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).

Kauno apygardos teismo 2011-06-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1878-173/2011 taikytas areštas baro įrangai, nurodytai PVM 2009-06-01 sąskaitoje faktūroje, serija TUT Nr. 000107, bendros 74 186,42 Lt vertės, paliekamas galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas per šį teismą Lietuvos apeliaciniam teismui.