- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-30
- Bylos Nr.
- eA-1926-525/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03324-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Vyriausioji tarnybinės etikos komisija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK, Komisija) 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. KS-183 (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas paaiškino, jog 2019 m. rugpjūčio 14 d. VTEK priėmė Sprendimą, kuriuo pripažino, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo (toliau – ir LVĮ) nuostatą. Komisijos vertinimu, pareiškėjas, nebūdamas įrašytas į lobistų sąrašą, MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu Žemės ūkio ministerijai (toliau – ir Ministerija) pateikęs konkretų pasiūlymą dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų 2017 m. pateiktoms paraiškoms (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Žemės ūkio ministro 2017 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 3D-719, pažeidė LVĮ 10 straipsnio 1 dalį.
3. Pareiškėjas teigė, jog tam, kad būtų pripažinta, jog pareiškėjas vykdė lobistinę veiklą, būtinas lobistinės veiklos užsakovo pavedimas arba nurodymas vykdyti lobistinę veiklą (LVĮ 2 str.). Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į Ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorę savo iniciatyva. MB „(duomenys neskelbtini)“ nesuformavo pareiškėjui užduoties kreiptis į Ministeriją, siekiant pašalinti techninę klaidą. Tokio pavedimo iš MB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nebuvo gavęs. Pareiškėjas už kreipimąsi į Ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorę jokio atlygio iš MB „(duomenys neskelbtini)“ negavo. Todėl pareiškėjo nuomone, nebuvo galima laikyti, jog pareiškėjas vykdė lobistinę veiklą.
4. Pareiškėjo įsitikinimu, techninės klaidos nurodymas Kaimo plėtros departamentui ir jos ištaisymas negali būti vertinimas kaip lobistinė veikla. Fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros nelaikoma lobistine veikla (LVĮ 7 str. 6 p.). Asmenų teisė laisvai reikšti nuomonę yra įtvirtinta Konstitucijoje. Asmenų nuomonės dėl teisės aktų įvardijimas lobizmu riboja minėtą konstitucinę teisę. Pareiškėjo vertinimu, jis kreipdamasis į Ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorę su 2018 m. gegužės 16 d. raštu, neveikė kaip lobistas ir nevykdė lobistinės veiklos, todėl Sprendimas turėtų būti naikintinas.
Atsiliepimas
5. Atsakovas VTEK atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
6. Atsakovas nurodė, kad priimdamas Sprendimą įvertino aplinkybes, jog: 1) pareiškėjas nebuvo registruotas lobistų sąraše, kaip tai nustato LVĮ 10 straipsnis; 2) jis siekė daryti įtaką dėl teisės akto pakeitimo; 3) Ministerija neprašė pareiškėjo teikti ekspertinės nuomonės dėl teisės akto nuostatų (nebuvo išimties, vadovaujantis LVĮ 7 str. 2 p.). Vadovaujantis LVĮ nuostatomis, pareiškėjas, siekdamas daryti įtaką dėl atitinkamo teisės akto pakeitimo, turėjo arba registruotis į lobistų sąrašą ir LVĮ nustatyta tvarka tokią veiklą deklaruoti, arba kreiptis į atitinkamą šiame sąraše registruotą asmenį (t. y., tapti lobistinės veiklos užsakovu). LVĮ nuostatų kontekste svarbu, kad vykdoma konkreti lobistinė veikla būtų atskleista visuomenei. LVĮ 6 straipsnyje nustatyta, kad jei lobistinę veiklą vykdo į lobistų sąrašą neįrašytas asmuo, tai laikytina neteisėta lobistine veikla.
7. Atsakovas pažymėjo, jog nors pareiškėjas nebuvo sudaręs sutarčių kaip lobistas (2018 m. gegužės 10 d. pasirašytas įgaliojimas, kuriuo MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė šios mažosios bendrijos vardu įgaliojo pareiškėją atstovauti mažajai bendrijai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos, o kreipimasis dėl Taisyklių nuostatų tikslinimo pareiškėjo Ministerijai pateiktas 2018 m. gegužės 16 d.), taip pat negavo pajamų, vien veiklos įforminimas nesudarė pagrindo teigti, kad tai nebuvo lobistinė veikla, be to, lobistinė veikla gali būti ir neatlygintina (LVĮ 2 str. 3 d.), o pavedimas vykdyti tokią veiklą gali būti ir žodinis.
8. Pareiškėjo argumentas, kad šiuo atveju buvo pareikšta jo kaip fizinio asmens nuomonė dėl teisės akto nuostatų (Taisyklių), atitinkanti LVĮ 7 straipsnio 6 punkte nustatytą išimtį (kad lobistine veikla nelaikoma fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros), o asmenų nuomonės dėl teisės aktų įvardijimas lobistine veikla ribotų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą asmenų teisę laisvai reikšti nuomonę, VTEK nuomone, atmestinas. Pareiškėjo 2018 m. gegužės 16 d. kreipimasis į Ministeriją, VTEK vertinimu, nelaikytinas kaip fizinio asmens išreikšta nuomonė dėl Taisyklių nuostatų keitimo, nes iš rašto turinio ir formos buvo matyti, jog pareiškėjas kreipėsi dėl teisės akto nuostatų keitimo kaip įgaliotas MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, o ne kaip fizinis asmuo išreiškiantis nuomonę dėl teisėkūros. Taip pat atsakovas pažymėjo, jog LVĮ nuostatos neriboja asmenų teisės kreiptis (daryti įtaką) į valstybės politikus, valstybės pareigūnus, valstybės tarnautojus, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, tačiau tokią veiklą vykdantis asmuo privalo registruotis lobistu ir už tokią veiklą privalo LVĮ nustatyta tvarka atsiskaityti visuomenei. VTEK pažymėjo, jog šio įstatymo reikalavimai asmenims, vykdantiems lobistinę veiklą, yra privalomi. Apibendrindamas atsiliepimo argumentus atsakovas teigė, kad pareiškėjas pažeidė LVĮ reikalavimus, o VTEK priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 30 d. sprendimu pareiškėjo A. B. skundą atmetė.
10. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo pripažinta, jog pareiškėjas pažeidė LVĮ 10 straipsnio 1 dalies nuostatas.
11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, atstovaudamas MB „(duomenys neskelbtini)“ interesus, išduoto 2018 m. gegužės 10 d. įgaliojimo pagrindu, 2018 m. gegužės 16 d. raštu „Dėl teisės akto patikslinimo“ kreipėsi į Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamentą su pasiūlymu dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų 2017 m. pateiktoms paraiškoms 31.7.5. punkto pakeitimo, išbraukiant O kategorijos transporto priemones iš nefinansuojamų išlaidų sąrašo, tokiu būdu suvienodinant tinkamas finansuoti išlaidas tiek verslo pradžiai, tiek ir verslo plėtrai. Pareiškėjas pasiūlyme nurodė, kad įgyvendinimo taisyklėse nepagrįstai prie netinkamų finansuoti išlaidų priskirtos O kategorijos transporto priemonės (priekabos ir puspriekabės). Ministerija, atsakydama į pareiškėjo 2018 m. gegužės 16 d. raštą nurodė, kad į pareiškėjo išsakytas pastabas ir pasiūlymus atsižvelgs ir patikslins teisinį reglamentavimą.
12. VTEK 2019 m. gegužės 24 d. raštu Nr. S-2074-(1.2) „Informacija apie pradėtą tyrimą“ informavo pareiškėją, jog VTEK nusprendė pradėti tyrimą dėl pareiškėjo veiksmų atitikties LVĮ 6 straipsnio nuostatoms, reglamentuojančioms neteisėtą lobistinę veiklą. Pareiškėjas 2019 m. birželio 13 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog siūlomu Taisyklių pakeitimu buvo siekiama patenkinti asmeninį interesą, todėl toks pasiūlymų pateikimas negali būti laikomas neteisėta lobistine veikla. 2019 m. rugpjūčio 14 d. priimtas skundžiamas Sprendimas, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas, nebūdamas įrašytas į lobistų sąrašą, MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu Ministerijai pateikęs konkrečius pasiūlymus dėl Taisyklių pakeitimo, pažeidė LVĮ 10 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas nesutikdamas su VTEK sprendimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti ginčijamą sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas nurodė, kad pagal LVĮ 1 straipsnio 3 dalį, šio įstatymo nuostatos netaikomos tik nevyriausybinėms organizacijoms. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju LVĮ taikomas MB „(duomenys neskelbtini)“.
14. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas, kaip to reikalaujama pagal LVĮ 2 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, kad turi būti sudaryta rašytinė sutartis su lobistu dėl lobistinės veiklos vykdymo arba juridinio asmens pavesta ar nurodyta vykdyti lobistinę veiklą, nesudarė su MB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties dėl lobistinės veiklos vykdymo, tai nesudaro pagrindo teigti, kad nebuvo vykdoma lobistinė veikla. Pareiškėjo teiginiai, jog į Ministeriją jis kreipėsi savo iniciatyva ir pareiškėjui už kreipimąsi į Ministeriją nebuvo atlyginta teismo vertinti kritiškai, nes lobistinė veikla gali būti vykdoma ir neatlygintinai, o pavedimas vykdyti tokią veiklą gali būti suformuluotas žodžiu. Teismo vertinimu, bylos rašytinė medžiaga ir pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, neginčijamai pagrindė aplinkybę, jog pareiškėjas siekė mažosios bendrijos intereso prašyme siūlydamas pakeisti teisės aktą, susijusį su mažosios bendrijos ekonominiais interesais, todėl laikyti, kad pareiškėjas nevykdė lobistinės veiklos, negalima.
15. Pareiškėjo argumentas, kad šiuo atveju pareikšta jo kaip fizinio asmens nuomonė dėl teisės akto nuostatų, atitinkanti LVĮ 7 straipsnio 6 punkte nustatytą išimtį, o asmenų nuomonės dėl teisės aktų įvardijimas lobistine veikla ribotų Konstitucijoje įtvirtintą asmenų teisę laisvai reikšti nuomonę, teismo vertinimu, yra nepagrįstas. Kaip teisingai savo Sprendime Komisija pažymėjo, pareiškėjo 2018 m. gegužės 16 d. kreipimasis į Ministeriją negali būti laikytinas fizinio asmens išreikšta nuomone dėl Taisyklių pakeitimo, nes iš rašto turinio matyti, jog pareiškėjas į Ministeriją kreipėsi kaip įgaliotas MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, o ne kaip fizinis asmuo, reiškiantis savo nuomonę dėl teisės akto pakeitimo. LVĮ nuostatos neriboja asmens teisės kreiptis į valstybės politikus, valstybės pareigūnus ir tarnautojus, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, tačiau tokią veiklą vykdantis asmuo, kaip to reikalaujama pagal LVĮ nuostatas, privalo registruotis lobistu ir už tokią veiklą privalo atsiskaityti visuomenei.
16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamo VTEK Sprendimo. Atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, nebūdamas įrašytas į lobistų sąrašą, vykdė lobistinę veiklą ir tokiu būdu pažeidė LVĮ 10 straipsnio 1 dalį. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas teismo atmestas kaip nepagrįstas.
17. Teismui pripažinus, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 1 d.).
III.
18. Pareiškėjas A. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. KS-183. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo Komisijos pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas.
19. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
19.1. Pareiškėjo vertinimu, jis nevykdė lobistinės veiklos ir LVĮ 10 straipsnio 1 dalies nepažeidė, todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nepagrįstai. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo susidaro įspūdis, jog bene kiekvienas kreipimasis į valdžios įstaigą bus prilyginamas lobizmui, ir kad kiekvienas komentaras ar prašymas dėl teisės akto, dėl kurio kreipiamasi į valdžios įstaigą, bus laikomas lobistine veikla. Pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo ir į Ministeriją kreipėsi kaip pilietis, verslo konsultantas, siekdamas pašalinti techninę klaidą. Vietoj to, kad pareiškėjui būtų padėkota, jog jis atrado techninę klaidą, kuri sukelia pasekmes smulkiajam verslui, pareiškėjas buvo pripažintas teisės pažeidėju. Toks vienkartinis pareiškėjo kreipimasis Ministerijos buvo pripažintas pagrįstu (klaida buvo pašalinta), Ministerija nenurodė pareiškėjui, kad jis neturi teisės reikšti nuomonės dėl teisės aktų, juose esančių klaidų, kad nevertins pareiškėjo kreipimosi, nes jis neva turi lobizmo požymių;
19.2. Pareiškėjas užsiima verslo konsultavimo paslaugų teikimu individualios veiklos pagrindu. Vadovaujantis turinio viršenybės prieš forma principu, vien tai, kad 2018 m. gegužės 16 d. rašte nurodoma, jog pareiškėjas kreipiasi kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo, negali lemti (nevertinant rašto turinio), jog pareiškėjas veikė MB „(duomenys neskelbtini)“ interesais. Būtina vertinti dokumentų turinį ir tikslą. Tai, kad pareiškėjas neveikė MB „(duomenys neskelbtini)“ interesais, parodo 2019 m. birželio 13 d. pareiškėjo paaiškinimas Komisijai, iš kurio turinio dar kartą matyti, jog pareiškėjui asmeniškai, kaip verslo konsultantui, buvo reikšmingas techninės klaidos pašalinimas;
19.3. Tam, kad būtų pripažinta, jog pareiškėjas vykdė lobistinę veiklą, be kita ko, būtinas lobistinės veiklos užsakovo pavedimas arba nurodymas vykdyti lobistinę veiklą bei veikimas jo lobistinės veiklos užsakovo interesais. Pareiškėjo kreipimasis buvo nukreiptas į smulkųjį verslą bendrai, o ne į MB „(duomenys neskelbtini)“ interesus. Todėl negali būti laikoma, kad pareiškėjas vykdė lobistinę veiklą;
19.4. Techninės klaidos nurodymas Kaimo plėtros departamentui ir jos ištaisymas negali būti vertinimas kaip lobistinė veikla. Fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros klaidų nelaikoma lobistine veikla (LVĮ 7 str. 6 p.). Asmenų nuomonės pareiškimo dėl teisės aktų klaidų įvardijimas lobizmu riboja konstitucinę teisę. Teisės doktrinoje nurodoma, jog peticijų teisė, įstatymų leidybos iniciatyvos laisvė, teisė apskųsti valstybės įstaigų ar pareigūnų sprendimus ir / ar kitos konstitucinės teisės, esančios tradiciniais poveikio viešajai valdžiai darymo būdais, savaime nėra lobizmas. Tuo atveju, kai minėtos teisės įgyvendinamos šių subjektinių teisių turėtojų iniciatyva bei pastiprinti norimo pasiekti rezultato sėkmės tikimybei paraleliai nėra taikomi netradiciniai metodai, jos nėra susijusios su lobizmu.
Atsiliepimas
20. Atsakovas VTEK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
21. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
21.1. Atsakovas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jame pateiktais motyvais ir palaiko savo šioje administracinėje byloje jau išdėstytą poziciją. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nepasako nieko naujo, tačiau dar kartą, itin išsiplėsdamas, kartoja tuos pačius argumentus, kuriuos ne vieną kartą nurodė ne tik VTEK, bet ir pirmosios instancijos teismui. Dėl visų jų buvo motyvuotai pasisakyta;
Šalies argumentai
21.2. Pareiškėjo argumentas, jog jo kreipimasis į Ministeriją su prašymu pakeisti atitinkamą teisės aktą, kuris daro įtaką jo atstovaujamos MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai, buvo prašymas ištaisyti techninę klaidą, atmestinas, nes 2018 m. gegužės 16 d. kreipimesi į Ministeriją pareiškėjas prašė patikslinti Taisyklių 31.7.5 punktą, o ne ištaisyti techninę klaidą. Byloje surinkta medžiaga aiškiai patvirtina, kad pareiškėjas nebuvo registruotas lobistų sąraše, kaip tai nustato LVĮ 10 straipsnis, bet siekė daryti įtaką dėl teisės akto pakeitimo (kreipimosi tikslas – pakeisti Taisykles);
21.3. Pareiškėjas akcentuoja, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė nebuvo suformavusi jam užduoties kreiptis į Ministeriją dėl Taisyklių nuostatų keitimo. Tačiau, nors pareiškėjas nebuvo sudaręs sutarčių kaip lobistas (2018 m. gegužės 10 d. pasirašytas įgaliojimas, kuriuo MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė šios mažosios bendrijos vardu įgaliojo pareiškėją atstovauti mažajai bendrijai Ministerijoje ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos, o kreipimasis dėl Taisyklių nuostatų keitimo pareiškėjo Ministerijai pateiktas 2018 m. gegužės 16 d.), vien veiklos įforminimas nesudaro pagrindo teigti, kad tai nebuvo lobistinė veikla, be to, lobistinė veikla gali būti ir neatlygintina (LVĮ 2 str. 3 d.), o pavedimas vykdyti tokią veiklą gali būti ir žodinis;
21.4. Pareiškėjas į Ministeriją kreipėsi ne su bet kokio pobūdžio raštu, o su konkrečiu pasiūlymu, kokie, jo manymu, turėtų būti padaryti Taisyklių pakeitimai. Pareiškėjo pateikiamas lobistinės veiklos apibūdinimas neatitinka LVĮ 2 straipsnio 3 dalies bei nesuderinimas su vienu iš lobistinės veiklos tikslų, jog lobistinė veikla turi būti vieša ir skaidri. Taip pat atsakovas pažymi, jog LVĮ nėra numatytas, nei poveikio stiprumas, nei dažnumas, t, y. kiek kartų turi būti kreiptasi į asmenis, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė rengti teisės aktų projektus, dėl teisės akto nuostatų keitimo, jog būtų galima teigti, kad buvo vykdoma lobistinė veikla.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
22. Bylos dalykas – atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. KS-183, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas, nebūdamas įrašytas į lobistų sąrašą, MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu Žemės ūkio ministerijai pateikęs konkrečius pasiūlymus dėl Taisyklių, pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, pagrįstumas ir teisėtumas.
23. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, atstovaudamas MB „(duomenys neskelbtini)“ interesus, išduoto 2018 m. gegužės 10 d. įgaliojimo pagrindu, 2018 m. gegužės 16 d. raštu „Dėl teisės akto patikslinimo“ kreipėsi į Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamentą su pasiūlymu dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų 2017 m. pateiktoms paraiškoms 31.7.5. punkto pakeitimo, išbraukiant O kategorijos transporto priemones iš nefinansuojamų išlaidų sąrašo, tokiu būdu suvienodinant tinkamas finansuoti išlaidas tiek verslo pradžiai, tiek ir verslo plėtrai. Pareiškėjas pasiūlyme nurodė, kad Taisyklėse nepagrįstai prie netinkamų finansuoti išlaidų priskirtos O kategorijos transporto priemonės (priekabos ir puspriekabės). Ministerija, atsakydama į pareiškėjo 2018 m. gegužės 16 d. raštą nurodė, kad į pareiškėjo išsakytas pastabas ir pasiūlymus atsižvelgs ir patikslins teisinį reglamentavimą.
24. Šis pareiškėjo veiksmas (veikla) tiek atsakovo, tiek pirmosios instancijos teismo įvertintas kaip lobistinė veikla dėl to, jog pareiškėjas siekė mažosios bendrijos intereso prašyme siūlydamas pakeisti teisės aktą, susijusį su mažosios bendrijos ekonominiais interesais. Nepripažinti pagrįstais pareiškėjo argumentai, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė nebuvo suformavusi jam užduoties, o už kreipimąsi jis negavo atlygio, toks vienkartinis pasiūlymo pateikimas nelaikomas neteisėta lobistine veikla, bei pareikšta pareiškėjo kaip fizinio asmens nuomonė atitinka LVĮ 7 straipsnio 6 punkte nustatytą išimtį. Tiek teismo, tiek atsakovo vertinimu, pareiškėjo 2018 m. gegužės 16 d. kreipimasis į Ministeriją negali būti laikytinas fizinio asmens išreikšta nuomone dėl Taisyklių pakeitimo, nes iš rašto turinio matyti, jog pareiškėjas į Ministeriją kreipėsi kaip įgaliotas MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, o ne kaip fizinis asmuo, reiškiantis savo nuomonę dėl teisės akto pakeitimo
25. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kuriais prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti skundą, atsakovo atsikirtimus į apeliacinį skundą, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Lobistinės veiklos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šiuo įstatymu siekiama užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai. Asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką – valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai ir kiti asmenys, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, administracinius sprendimus (Lobistinės veiklos įstatymo 2 str. 1 d.), o lobistas – fizinis asmuo, vykdantis lobistinę veiklą (Lobistinės veiklos įstatymo 2 str. 2 p.).
26. Pagal Lobistinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, lobistinė veikla – fizinio asmens veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai, administraciniai sprendimai. Lobistinės veiklos užsakovas – fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija ar jos padalinys, kurie sudarė rašytinę sutartį su lobistu dėl lobistinės veiklos vykdymo arba juridinis asmuo, kuris savo dalyviui, valdymo organo nariui ar darbuotojui pavedė arba nurodė vykdyti lobistinę veiklą (Lobistinės veiklos įstatymo 2 str. 4 d.). Lobistinę veiklą turi teisę vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašytas ir valstybės rinkliavos už įrašymą į lobistų sąrašą sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikęs asmuo. Asmuo, norintis būti įrašytas į lobistų sąrašą, pateikia VTEK jo nustatytos formos prašymą įrašyti į lobistų sąrašą. Jeigu lobistinę veiklą ketina vykdyti fizinis asmuo, kuriam vykdyti lobistinę veiklą kaip savo dalyviui, valdymo organo nariui ar darbuotojui pavedė arba nurodė vykdyti juridinis asmuo, prašymą VTEK pateikia juridinis asmuo (Lobistinės veiklos įstatymo 10 str. 1 d.). Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnyje nurodyta veikla, kuri nelaikoma lobistine. Lobistinės veiklos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad lobistas VTEK nustatyta tvarka elektroninėmis priemonėmis privalo deklaruoti lobistinę veiklą dėl kiekvieno teisės akto projekto ar administracinio sprendimo ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto ar administracinio sprendimo pradžios (žodinio ar rašytinio (taip pat ir elektroninėmis priemonėmis), dėl teisės akto projekto ar administracinio sprendimo nuostatų aptarimo su asmeniu, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką).
27. Iš aptarto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad be kitų tiesioginių ir išvestinių požymių, lobistinė veikla yra veikla, kuria siekiama daryti įtaką; įtaka daroma fizinio asmens; įtaka daroma įstatyme apibrėžtiems asmenims; įtaka daroma lobistinės veiklos užsakovo interesais; veikla siekiama, kad būtų (i) priimami, (ii) nepriimami teisės aktai, (iii) priimami, (iv) nepriimami administraciniai sprendimai; veikla nepatenka tarp Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnyje numatytų išimčių.
28. Atsakovas ir pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjo įvykdyta veikla (2018 m. gegužės 16 d. kreipimasis į Ministeriją) atitinka lobistinės veiklos sampratą ir pareiškėjas veikė kaip lobistas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau aptartas Lobistinės veiklos įstatymo nuostatas bei įvertinusi šioje byloje surinktus įrodymus, su tokiu vertinimu sutinka.
29. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).
30. Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjo veiksmus, pateikiant 2018 m. gegužės 16 d. raštą „Dėl teisės akto patikslinimo“ Ministerijai (taip pat ir rašto turinį), nustatyta, kad pareiškėjas į Ministeriją kreipėsi kaip įgaliotas MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, o ne kaip fizinis asmuo, reiškiantis savo nuomonę dėl Taisyklių pakeitimo. Pažymėtina, kad minėtame rašte nurodytas pasiūlymas dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų 2017 m. pateiktoms paraiškoms 31.7.5. punkto pakeitimo, išbraukiant O kategorijos transporto priemones iš nefinansuojamų išlaidų sąrašo, tokiu būdu suvienodinant tinkamas finansuoti išlaidas tiek verslo pradžiai, tiek ir verslo plėtrai, nepatvirtina, jog pareiškėjas, pateikęs minėtą pasiūlymą, savarankiškai atliko veiksmus, kuriais siekė daryti įtaką Ministerijai. Taigi, šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, jog pareiškėjo veiksmai yra lobistinė veikla dėl to, jog pareiškėjas siekė mažosios bendrijos intereso prašyme siūlydamas pakeisti teisės aktą, susijusį su mažosios bendrijos ekonominiais interesais.
31. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje G. R. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96) 26 p., 2000 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Jahnke ir Lenoble prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40490/98), Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99) 81 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
32. Įvertinusi bylos duomenis, pareiškėjo apeliacinio skundo bei atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas jog nėra teisinio pagrindo naikinti VTEK Sprendimo, kadangi pareiškėjas, nebūdamas įrašytas į lobistų sąrašą, vykdė lobistinę veiklą ir tokiu būdu pažeidė LVĮ 10 straipsnio dalį.
33. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiąsias teisės normas, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti, todėl jis paliekamas nepakeistas.
34. Apeliacinį skundą atmetus, pareiškėjui patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiamas.